Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2010 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 9 metams;

2) 2013 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 25 paroms arešto; Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi BK 64 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu subendrintos 2010 m. kovo 2 d. ir 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 4 metų 4 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2013 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 20 parų areštu, BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi paskirta bausme ir nustatyta galutinė 4 metų 4 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4) 2016 m. sausio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2019 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais; 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

6) 2020 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrintos 2020 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) 2020 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 2 d. nutartimi paskirta bausme ir nustatyta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) 2020 m. gruodžio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 3 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta),

kaltinama, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. U. 2023 m. rugsėjo 19 d. apie 13:58 val., būdama „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo patalpose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sudavė I. K. į pakaušio sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu L. U. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo mėnesį ji kartu su draugu R. R. gyveno „(duomenys neskelbtini)“ nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jos gyveno ten maždaug 6 mėnesius. Tuo metu ji dirbo valytoja, tad galėjo susimokėti už „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Per visą tą laikotarpį, kol ji gyveno „(duomenys neskelbtini)“, jokių konfliktų su niekuo nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ gyveno I. K., kuri dažnai būdavo pašalinama iš „(duomenys neskelbtini)“ už įvairias konfliktines situacijas, už muštynes. Nors I. ir buvo pašalinta, jai nebuvo galima ten nakvoti, bet ji vis tiek nuolat lankydavosi „(duomenys neskelbtini)“ bendrosiose patalpose ir naudojosi bendrais gėriais, kaip kava, arbata, dėl ko ji natūraliai pyko, nes ji mokėjo už galimybę būti „(duomenys neskelbtini)“, o I. lankėsi ten nemokamai. 2023 metų rugsėjį, tiksliai dienos neatsimena, bet gali būti kaip nurodyta įtarime, I. oficialiai jau galėjo vėl sugrįžti į „(duomenys neskelbtini)“, ten nakvoti ir būti. Minėtą dieną ji kartu su R. sėdėjo bendrose „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir žiūrėjo televizorių. Toje patalpoje jų buvo daug, o rugsėjis buvo karštas, tad buvo atidaryti langai, tačiau I. pasidarė šalta, tad ji nieko neatsiklausus uždarė visus langus. Ji jai pasakė, kad ji atidarytų langus, nes nėra kuo kvėpuoti, bet ji ją necenzūriniais žodžiais išvadino, po ko nuėjo pas socialinį darbuotoją S. ir paskundė ją, kad ji yra girta, ką draudžia „(duomenys neskelbtini)“ taisyklės. Atėjęs S. norėjo pamatuoti jos blaivumą, tačiau kadangi neturėjo normalaus alkotesterio, o tik kažkokį kitą aparatą, ji atsisakė tikrintis. Tuomet S. pasakė joms išeiti iš „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, tad ji su R. išėjo į lauką, kaip nurodė S., lauke jie parūkė ir ją apėmė dar didesnis pyktis, kad I. ją įskundė, tad sugrįžo į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, o R. liko lauke. Sugrįžus į bendras „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, ji priėjo prie I. ir išsakė jai pretenzijas dėl to, kad ji ją įskundė, tarp jų išsirutuliojo žodinis konfliktas. Ką konkrečiai jos viena kitai sakė, neatsimena, nes buvo išgėrusi. Žodinio konflikto metu I. atsistojo eiti ir matyt kažką jai pasakė, kas ją galutinai supykdė ir ji jai trenkė. Kaip ir į kur ji jai pataikė, ji neatsimena, paskui atsimena, kad ir I. pradėjo ją tampyti už plaukų, jos atsidūrė koridoriuje prie išėjimo, kur jas išskyrė R. ir socialinė darbuotoja – V.. Kai jas išskyrė, ji su R. išėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Ji pradėjo aiškinti situaciją, V. jai pasakė išeiti. Ji taip suprato, kad liepė išeiti išvis iš „(duomenys neskelbtini)“, bet galimai V. turėjo omenyje išeiti į kitą atskirą patalpą nuo I., bet kadangi ji buvo išgėrusi, suprato, kad gali eiti, ir ji su R. išėjo. Dėl padaryto gailisi, žalą atlygins.

Papildomai apklausta 2024 m. sausio 5 d. L. U. kaltę pripažino visiškai, pasiliko prie anksčiau 2024 m. sausio 4 d. duotų parodymų, juos tvirtina, jų nekeičia. Dėl savo veiksmų gailisi, padarytą žalą nukentėjusiajai įsipareigoja atlyginti per 6 mėnesius.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3228/2023(01) nurodyta, kad I. K. po 2023 m. rugsėjo 21 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. U. veikoje yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, nes ji pirma panaudojo fizinį smurtą prieš I. K., konflikto metu suduodama ranka jai smūgį į pakaušio sritį, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. L. U. veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, siekiant smurtiniais veiksmais atsilyginti nukentėjusiajai už įskundimą nakvynės namų personalui apie kaltinamosios neblaivumą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamosios L. U. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. L. U. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į L. U. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis prieš kito žmogaus sveikatą), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

L. U. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 13 p). Kaltinamoji praeityje teista 8 kartus: tarp jų už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus gyvybei ir sveikatai (2 kartus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį), teistumai neišnykę. Administracinių nusižengimų registro duomenimis bausta administracine tvarka dažniausiai už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, vagystes, nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruota. Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista už smurtinius nusikaltimus, laiko, kad jai pagrįstai prokurorės prašoma skirti didesnę bausmę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Siekiant sulaikyti kaltinamąją nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jai laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kaip rašo prokurorė, nėra teisinio pagrindo, nes nusikaltimas padarytas ne artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

L. U. 2024 m. sausio 4 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bus pradėta vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.

Nukentėjusioji I. K. pareiškė 200 Eur civilinį ieškinį fizinei ir neturtinei žalai atlyginti, kurį L. U. įsipareigojo atlyginti per 6 mėnesius.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusiosios reikalavimas iš kaltinamosios jai priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl jos civilinis ieškinys tenkinamas ir I. K. naudai priteistina iš kaltinamosios 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu L. U. skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, 5 punktais, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti L. U.: 1) pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) gydytis nuo alkoholizmo, 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį ji turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. U. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš L. U. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo I. K. naudai.

Išaiškinti L. U., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini)@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

4. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.