- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 1-227-240/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00005-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- VSDFV Kauno skyriaus
- Kaltinamasis
- A. L.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorams M. K., Jūratei Plauskienei, gynėjams adv. adv. Singridai Samoškienei, Vaclovui Kaminskiui, R. J., Gintarui Platūkiui, A. V., specialistei L. J., civilinio ieškovo – VSDFV Kauno skyriaus – atstovėms L. J., J. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., gim. (duomenys neskelbtini)Raseiniuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, gyv(duomenys neskelbtini) (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-19 ir Kauno apygardos teismo 2012-05-17 nuosprendžius), teistas:
2011-04-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (nuosprendis pakeistas 2012-01-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) pagal LR BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;2011-12-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (nuosprendis pakeistas 2012-06-29 Kauno apygardos teismo nutartimi) pagal LR BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. – 63 str. 1, 4 d. d. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;2012-05-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 1, 3, 9 d. d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; laisvės atėmimo bausmių, paskirtų šiais nuosprendžiais, neatlikęs; visi teistumai sudaro vieną teistumą; teistumas neišnykęs,
J. L. (ankstesnė pavardė - B.), gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi (viena auginanti 10 m. vaiką), nedirbanti (registruota darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2011-05-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 184 str. 1 d. 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda; bausmės neatlikusi (bauda nesumokėta),
D. M., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi (viena auginanti mažametį vaiką), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
S. B., gim. (duomenys neskelbtini)Raseiniuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi (auginanti du 6 m. vaikus), nedirbanti (registruota darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
I. M., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi (viena auginanti 5 m. vaiką), dirb. (duomenys neskelbtini)vadybininke, neteista,
kaltinama pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. L., veikdamas bendrininkų grupe su J. L. (ankstesnė pavardė - B.) ir S. B., J. L. pasirašius suklastotą 2006-12-19 pranešimą apie apdraustosios S. B. priėmimą į darbą, kurį 2006-12-19 pateikus VSDFV Kauno skyriui, fiktyviai įdarbino S. B. UAB „S.“ (į. k. (duomenys neskelbtini, reg. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L. pasirašė ir pateikė VSDFV Kauno skyriui suklastotą Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų ketvirtą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad S. B. UAB „S.“ apskaičiuota 6000,00 Lt pajamų per 2006 m. IV-ą ketvirtį, po ko 2007-05-04 VSDFV Raseinių skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-04-27 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-06-29 S. B. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. 00903081, priėmė sprendimą „Dėl S. B. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 23PŠ21 ir apskaičiavo 9193,15 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-04-25 iki 2007-09-11, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 6711,00 Lt. S. B., A. L. nurodymu tęsiant nusikalstamą veiką, A. L. nurodė J. B. pasirašyti suklastotą 2008-01-02 UAB „S.“ l.e.p direktoriaus įsakymą Nr. 008-02 dėl atostogų S. B. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, kurį 2008-01-18 ji pateikė VSDFV Raseinių skyriui kartu su 2008-01-18 prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, VSDFV Raseinių skyrius, remiantis šiais suklastotais dokumentais, priėmė 2008-01-29 sprendimą Nr. 23PŠ-36 „Dėl S. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ už 2008-01-01 – 2009-06-26 laikotarpį ir apskaičiavo 51505,91 Lt (39706,96 Lt atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpos, iš kurių 35487,68 Lt (27052,56 Lt atskaičius mokesčius) už laikotarpį 2008-01-02 – 2008-12-31 S. B. buvo išmokėta, o už 2009-01-01 – 2009-06-26 laikotarpį motinystės (tėvystės) pašalpa sumoje 16018,23 Lt (12654,40 Lt atskaičius mokesčius) išmokėta nebuvo. Tokiu būdu A. L. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 9193,15 Lt (6711,00 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus S. B. kaip motinystės pašalpą bei įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 51505,91 Lt ( 39706,96 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 35467,68 Lt (27052,56 Lt atskaičius mokesčius) S. B. išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 44660,83 Lt turtinę žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. L., veikdamas bendrininkų grupe su J. B. ir I. M., J. B. pasirašius suklastotą 2007-10-18 pranešimą apie apdraustosios I. M. priėmimą į darbą, kurį 2007-10-18 pateikus VSDFV Kauno skyriui, fiktyviai įdarbino I. M. UAB „S.“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L. nurodė J. B. pasirašyti ir pateikti VSDFV Kauno skyriui suklastotą Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų ketvirtą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad I. M. UAB „S.“ apskaičiuota 21067,00 Lt pajamų per 2007 m. IV ketvirtį. VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiuo pranešimu, I. M. pateiktu 2008-04-04 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2008-04-01 I. M. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. 0106860, 2008-04-08 priėmė sprendimą Nr. 8.37-1190 „Dėl I. M. teisės į motinystės pašalpą“ ir už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-08-18 apskaičiavo 30529,20 Lt motinystės pašalpą, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 23590,03 Lt. I. M. A. L. nurodymu tęsiant nusikalstamą veiką, J. B. pasirašius suklastotą – 2008-10-01 UAB „S.“ l.e.p direktoriaus įsakymą Nr. 08/10/01 dėl atostogų I. M. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, kurį 2008-11-26 ji pateikė VSDFV Kauno skyriui kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais suklastotais dokumentais, apskaičiavo I. M. 113582,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos (atskaičius mokesčius 87915,96 Lt) už 2008-10-01 – 2010-04-25 laikotarpį, tačiau I. M. 113582,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už 2008-10-01 – 2010-04-25 laikotarpį neišmokėta. Tokiu būdu A. L. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 30529,20 Lt (23590,03 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus I. M. kaip motinystės pašalpa, padarant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 30529,20 Lt turtinę žalą ir įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas- 113582,06 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.
Kaltinamoji J. L. (ankstesnė pavardė - B.), veikdama bendrai su A. L. ir D. M., kaip padėjėja, A. L. pasirašius 2006-03-20 suklastotą Pranešimą apie apdraustosios D. M. priėmimą į darbą Nr. 10-01 ir pateikus VSDFV Kauno skyriui, 2006-03-20 fiktyviai įdarbino D. M. UAB „S.“. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. L. pasirašius, pateikė VSDFV Kauno skyriui suklastotą Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų antrą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad D. M. UAB „S.“ apskaičiuota 16500,00 Lt pajamų per 2006 m. II-ą ketvirtį. VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiuo pranešimu, 2006-10-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2006-10-02 D. M. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. 0069100, 2006-10-05 priėmė sprendimą Nr. 30738 „Dėl D. M. teisės į motinystės pašalpą“ ir už laikotarpį nuo 2006-10-02 iki 2007-02-18 apskaičiavo 25616,85 Lt motinystės pašalpos, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 19337,37 Lt. A. L. nurodymu D. M. tęsiant nusikalstamą veiką, A. L. pasirašius suklastotą 2007-04-02 UAB „S.“ direktoriaus įsakymą Nr. 07-01 dėl atostogų D. M. iki vaikui sueis vieneri metai suteikimo, kurį 2007-04-23 ji pateikė VSDFV Kauno skyriui kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, VSDFV Kauno skyrius 2007-04-27 priėmė sprendimą Nr. 8.36-153 „Dėl D. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ ir už laikotarpį nuo 2007-04-02 iki 2007-11-03 apskaičiavo 34248,88 Lt pašalpos (25727,41 Lt atskaičius mokesčius), kuri buvo išmokėta. J. L. (ankstesnė pavardė - B.), tęsdama nusikalstamą veiką, A. L. nurodymu pasirašė suklastotą 2008-01-02 „S.“ direktoriaus įsakymą Nr. 08-01 dėl atostogų D. M. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, kurį 2008-01-15 pateikus VSDFV Kauno skyriui kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, VSDFV Kauno skyrius 2008-02-29 priėmė sprendimą Nr. 8.36-1790 „Dėl D. M. motinystės (tėvystės) pašalpos“ ir už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-11-03 apskaičiavo 48793,71 Lt pašalpos (atskaičius mokesčius 37970,25 Lt), kuri buvo jai išmokėta. Tokiu būdu J. L. (ankstesnė pavardė - B.) savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 108659,44 Lt (83035,03 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus D. M. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, padarant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 108659,44 Lt turtinę žalą. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. L. (ankstesnė pavardė - B.), veikdama bendrininkų grupe su A. L. ir S. B. (buvusi pavardė – M., toliau S. B.), pasirašė suklastotą 2006-12-19 pranešimą apie apdraustosios S. B. priėmimą į darbą, kurį 2006-12-19 pateikus VSDFV Kauno skyriui fiktyviai įdarbino S. B. UAB „S.“. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. L. pasirašius ir pateikus VSDFV Kauno skyriui suklastotą Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų ketvirtą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad S. B. UAB „S.“ apskaičiuota 6000,00 Lt pajamų per 2006 m. IV-ą ketvirtį, 2007-05-04 VSDFV Raseinių skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-04-27 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-06-29 S. B. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. 00903081, priėmė sprendimą „Dėl S. B. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 23PŠ21 ir apskaičiavo 9193,15 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-04-25 iki 2007-09-11, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 6711,00 Lt. J. B. ir S. B. A. L. nurodymu tęsiant nusikalstamą veiką, J. B. pasirašė suklastotą 2008-01-02 UAB „S.“ l.e.p direktoriaus įsakymą Nr. 008-02 dėl atostogų S. B. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, kurį 2008-01-18 S. B. pateikė VSDFV Raseinių skyriui kartu su 2008-01-18 prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Raseinių skyrius, remiantis šiais suklastotais dokumentais, priėmė 2008-01-29 sprendimą Nr. 23PŠ-36 „Dėl S. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ už 2008-01-01 – 2009-06-26 laikotarpį ir apskaičiavo 51505,91 Lt (39706,96 Lt atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpos, iš kurių 35487,68 Lt (27052,56 Lt atskaičius mokesčius) už laikotarpį 2008-01-02 – 2008-12-31 S. B. buvo išmokėta, o už 2009-01-01 – 2009-06-26 laikotarpį motinystės (tėvystės) pašalpa sumoje 16018,23 Lt (12654,40 Lt atskaičius mokesčius) išmokėta nebuvo. Tuo būdu J. B. savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 9193,15 Lt (6711,00 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus S. B. kaip motinystės pašalpa, ir įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 51505,91 Lt (39706,96 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės ( tėvystės) pašalpa, iš kurių 35467,68 Lt (27052,56 Lt atskaičius mokesčius) S. B. išmokėjus, įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 44660,83 Lt turtinę žalą. Tęsdama nusikalstamą veiką J. B., veikdama bendrininkų grupe su A. L. ir I. M., pasirašė suklastotą 2007-10-18 pranešimą apie apdraustosios I. M. priėmimą į darbą, kurį 2007-10-18 pateikus VSDFV Kauno skyriui fiktyviai įdarbino I. M. UAB ‚S.“. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. B. pasirašė ir pateikė VSDFV Kauno skyriui suklastotą Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų ketvirtą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad I. M. UAB „S.“ apskaičiuota 21067,00 Lt pajamų per 2007 m. IV ketvirtį. VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais pranešimu, I. M. pateiktu 2008-04-04 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2008-04-01 I. M. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. 0106860, 2008-04-08 priėmė sprendimą Nr. 8.37-1190 „Dėl I. M. teisės į motinystės pašalpą“ ir už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-08-18 apskaičiavo 30529,20 Lt motinystės pašalpą, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 23590,03 Lt. J. B. ir I. M. A. L. nurodymu tęsiant nusikalstamą veiką, J. B. pasirašė suklastotą 2008-10-01 UAB „S.“ l.e.p direktoriaus įsakymą Nr. 08/10/01 dėl atostogų I. M. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, kurį 2008-11-26 I. M. pateikė VSDFV Kauno skyriui kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais suklastotais dokumentais, apskaičiavo I. M. 113582,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos (atskaičius mokesčius 87915,96 Lt) už 2008-10-01 – 2010-04-25 laikotarpį, tačiau I. M. 113582,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už 2008-10-01 – 2010-04-25 laikotarpį neišmokėta. Tokiu būdu J. B. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 30529,20 Lt (23590,03 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus I. M. kaip motinystės pašalpa, padarant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 108659,44 Lt turtinę žalą ir įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 113582,06 Lt (87915,96 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtinus I. M., kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.
Kaltinamoji D. M., veikdama bendrai su A. L. ir J. L. (ankstesnė pavardė - B.), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodama, kad UAB „S.“ jokios veikos nevykdo ir ji realiai nedirbs, darbo sutartis sudaryta nebus, taip pat žinodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 str. 2 d. motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal 2006 m. IV ketvirčio, t. y. spalio - gruodžio mėn. pajamas, tikslu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „S.“ vienintelis akcininkas A. L. žinodamas, kad D. M. bendrovėje nedirba, 2006-03-20 VSDFV Kauno skyriui tyčia surašė, pasirašė ir pateikė melagingą pranešimą apie apdraustosios D. M. valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, po ko pagal pateiktą VSDFV Kauno skyriui pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2006 m. IV ketvirtį, kuriame melagingai nurodė D. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą – 16500, 00 Lt. Po to D. M. 2006-10-02 pateikė prašymą VSDFV Kauno skyriui nuo 2006-10-02 motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpai gauti, 2006-10-02 D. M. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą C Nr. 0069100, 2006-11-13 prašymą motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpai gauti, 2006-11-07 D. M. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą C Nr.0094479, kuriuos gavus VSDFV Kauno skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 str. 2 d. (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), paskaičiavo motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpą už laikotarpį 2006-10-02 – 2007-02-18 pagal 2006 m. II ketvirčio UAB ,,S.“ pateiktas 16500,00 Lt draudžiamąsias pajamas sumoje 23041,30 Lt, kuri VSDFV Kauno skyriaus buvo išmokėta D. M., kuri tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą - 23041,30 Lt, motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpą, tuo padarydama 23041,30 Lt žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama bendrininkų grupe su A. L. ir J. B., žinodama, kad jos priėmimas į darbą yra fiktyvus ir kad ji UAB „S.“ nedirba, D. M. VSDFV Kauno skyriui pateikė suklastotą 2007-04-02 UAB „S.“ A. L. pasirašytą įsakymą Nr. 07-01 išleisti ją vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai bei 2007-04-23 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2007-04-02 iki 2007-11-03, po to D. M. pateikė suklastotą 2008-01-02 UAB „S.“ įsakymą Nr. 08-01 dėl atostogų vaiko auginimo D. M. suteikimo nuo 2008-01-02 iki 2008-11-03 bei 2008-01-15 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuo remiantis VSDF Kauno skyrius pagal 2006 m. II ketvirčio UAB ,,S.“ pateiktas 16500,00 Lt draudžiamąsias pajamas paskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpius 2007-04-02 – 2007-11-03 ir 2008-01-02 – 2008-11-03, viso 73120,90 Lt, kuri D. M. buvo išmokėta. Taip pat 2008-01-15 D. M. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą ligos pašalpai gauti ir 2007-12-05 D. M. nedarbingumo pažymėjimą D Nr. 3799986, kuo remiantis VSDFV Kauno skyrius paskaičiavo ir išmokėjo 2510,90 Lt ligos pašalpos. Tokiu būdu D. M. laikotarpiu nuo 2006-10-02 iki 2008-11-03 apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 98673,10 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos iki vaikui sukaks dveji metai, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Kaltinamoji S. B., veikdama bendrai su A. L. ir J. L. (ankstesnė pavardė – B.), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodama, kad UAB „S.“ jokios veikos nevykdo ir ji realiai nedirbs, darbo sutartis sudaryta nebus tikslu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės pašalpas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „S.“ vienintelio akcininko A. L. nurodymu 2006-12-19 J. B., žinodama, kad S. B. bendrovėje nedirbs, VSDFV Kauno skyriui tyčia surašė, pasirašė ir pateikė melagingą pranešimą, reg. Nr. 11.A-88562, apie apdraustosios valstybiniu socialiniu draudimu S. B. priėmimą į darbą, po ko 2007-01-17 A. L. VSDFV Kauno skyriui pateikė Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2006 m. IV ketvirtį, kuriame melagingai nurodė S. B. UAB „S.“ apskaičiuotą pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą – 6000,00 Lt, įmokų sumą – 2038,80 Lt. Po to S. B. 2007-04-27 pateikė prašymą VSDFV Raseinių skyriui nuo 2007-04-25 motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpai gauti, 2007-04-25 S. B. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą C Nr. 0092936 už laikotarpį nuo 2007-04-25 iki 2007-08-28. Remiantis šiais pranešimais 2007-05-04 VSDFV Raseinių skyrius priėmė sprendimą „Dėl S. B. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 23PŠ-21. S. B. 2007-07-23 pateikė prašymą VSDFV Raseinių skyriui nuo 2007-08-29 motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpai gauti ir 2007-06-29 S. B. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą C Nr. 0093081 už laikotarpį nuo 2007-08-29 iki 2007-09-11, o 2007-07-25 VSDFV Raseinių skyrius priėmė sprendimą „Dėl S. B. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 23PŠ-164 ir remiantis VSDFV Raseinių skyriaus 2007-05-04 priimtu sprendimu Nr. 23PŠ-21 ir 2007-07-25 priimtu sprendimu Nr. 23PŠ-164 „Dėl S. B. teisės į motinystės pašalpą“ apskaičiavo ir išmokėjo 9193,15 Lt (6711,00 Lt atskaičius mokesčius), tuo būdu apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto laikotarpiu nuo 2007-04-25 iki 2007-09-11 įgijo savo naudai svetimą turtą - 9193,15 Lt (6711,00 Lt atskaičius mokesčius) motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpos, tuo padarydama 9193,15 Lt žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tęsdama nusikalstamą veiką, susitarusi ir veikdama bendrininkų grupe su A. L. ir J. B., žinodama, kad jos priėmimas į darbą yra fiktyvus ir kad ji UAB „S.“ nedirba, S. B. 2008-01-18 VSDFV Raseinių skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą, J. B. pasirašytą, 2008-01-02 UAB „S.“ įsakymą Nr. 008-02 dėl atostogų S. B. iki vaikui sukaks dveji metai suteikimo, kuo remiantis 2008-01-29 VSDFV Raseinių skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 str. 2 d. (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), priėmė sprendimą dėl S. B. teisės į motinystės (tėvystės) 51505,91 Lt (39706,52 Lt atskaičius mokesčius) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-06-26, iš kurios 35487,68 Lt (atskaičius mokesčius 27052,56 Lt) už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-12-31 S. B. buvo išmokėta. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2009-06-26 S. B. apgaule savo naudai iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įgijo turtinę teisę į 51505,91 Lt (atskaičius mokesčius 39706,96 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpos, iš kurių 35487,68 Lt (atskaičius mokesčius 27052,56 Lt) jai išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str.2 d.
Kaltinamoji I. M., veikdama bendrai su A. L. ir J. L. (ankstesnė pavardė – B.), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodama, kad UAB „S.“ jokios veikos nevykdo ir ji realiai nedirbs, darbo sutartis sudaryta nebus, taip pat žinodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 str. 2 d. (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal 2007 m. IV ketvirčio, t. y. spalio - gruodžio mėn. pajamas, tikslu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „S.“ vienintelio akcininko A. L. nurodymu 2007-10-18 J. B., kaip laikinai einanti direktorės pareigas, žinodama, kad I. M. bendrovėje nedirba, VSDFV Kauno skyriui tyčia surašė, pasirašė ir pateikė melagingą pranešimą apie apdraustosios I. M. valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, pagal pateiktą VSDFV Kauno skyriui 2008-01-02 A. L. įgaliojimą, kuriuo jis įgalioja J. B. pasirašyti pateikiamus socialinio draudimo pranešimus, J. B. pateikė Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2007 m. IV ketvirtį, kuriame melagingai nurodė I. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą – 21067,16 Lt, įmokų sumą – 7158,62 Lt. I. M. 2008-04-04 pateikė prašymą Nr. (12.4)8.29-1230 VSDFV Kauno skyriui nuo 2008-04-01 motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpai gauti, 2008-04-01 I. M. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą C Nr. 0106860 bei 2008-05-16 prašymą Nr. (12.4)8.29-1857 motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpai gauti ir 2008-04-29 I. M. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą C Nr. 0130978, kuriuos gavus VSDFV Kauno skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr.IX-110) 6 str. 2 d. (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), paskaičiavo motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpą - 30529,20 Lt (23590,03 Lt atskaičius mokesčius) už laikotarpį 2008-04-01 – 2008-08-18 pagal 2007 m. IV ketvirčio UAB ,,S.“ pateiktas 21067,16 Lt draudžiamąsias pajamas, kuri VSDFV Kauno skyriaus buvo išmokėta I. M., kuri tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą - 23590,03 Lt motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpos, tuo padarydama 23590,03 Lt žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tęsdama nusikalstamą veiką, bendrai veikdama su A. L. ir J. B., žinodama, kad jos priėmimas į darbą yra fiktyvus ir, kad ji UAB „S.“ nedirba, o pagal VSDF Kauno skyriui J. B. pateiktą pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį jos deklaruotas darbo užmokestis yra tik 63,00 Lt, per 2008 m. II-ą ir III-ią ketvirtį iš viso nedeklaruotas, I. M. 2008-11-26 VSDFV Kauno skyriui pristatė suklastotą UAB „S.“ 2008-10-01 laikinai einančios direktorės pareigas J. B. įsakymą Nr. 08/10/01 išleisti ją vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai, ne nuo 2008-08-19, o nuo 2008-10-01 iki 2010-05-25, bei 2008-11-26 prašymą Nr. 8.6-7391 motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2008-10-01, kad šiuo atveju motinystės (tėvystės) pašalpa būtų paskaičiuota pagal 2008 m. II ketvirčio 19924,32 Lt draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro jos 2008-04-01 – 2008-06-30 laikotarpiu gauta motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) pašalpa. VSDFV Kauno skyrius, gavęs iš I. M. įsakymą ir jos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 str. 2 d. (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), pagal 2008 m. II ketvirčio UAB ,,S.“ pateiktas 19924,32 Lt draudžiamąsias pajamas paskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-04-25, iš viso - 113582,06 Lt, kuri VSDFV Kauno skyriaus išmokėta nebuvo, tokiu būdu I. M. laikotarpiu nuo 2008-10-01– 2010-04-25 apgaule pasikėsino savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į 113582,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str.2 d.
Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2001-2002 m. pirko UAB „S.“, tapo vieninteliu akcininku, buvo jos savininkas. Įmonės veikla buvo labai plati, ten, kur nereikėjo jokių licenzijų, įstatuose nurodytos visos veiklos. Jis visus dokumentus perėmė tinkamai, bet jo automobilį 2003 m. pavogė su visais dokumentais, senų dokumentų nebeatkūrė. Jis vertėsi ūkine veikla, turėjo legalias pajamas, 2006 m. prekiavo telefonų aparatais, nuomojo SIM korteles. Dirbo vienas, nuomojo patalpas iš kitos įmonės. Ieškodamas darbuotojų susipažino su D. M., ji buvo priimta į darbą, su ja buvo sudaryta darbo sutartis, tinkamai pranešta apie jos įdarbinimą, tokių darbuotojų atsirado ir vėliau. D. M. dirbo apie 1,5 metų. Įmonę tikrino Sodra, jokių pažeidimų nebuvo. Jokių tariamų ar fiktyvių darbų nebuvo, visi dirbo tinkamai. S. B. įsidarbino jau dirbant J. L.. J. L. dirbo vadybininke, vadovu buvo priimta J. R., ji dirbo tik kurį laiką. Jis buvo UAB „S.“ akcininkas, o „Šiaulių kurjeryje“ dirbo administratoriumi. Kaltinamosios kaltos tuo, kad laukėsi ir gimdė. Ką jos būtent dirbo - tiksliai pasakyti negali. Atlyginimas buvo jų asmeninis susitarimas, 16500 litų yra ne vieno mėnesio atlyginimas, kaip rašo kaltinamajame akte, tik apie 4000 litų gaudavo D. M.. Jis buvo pajėgus mokėti tokias algas, nes turėjo pajamų. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo 137000 litų. Ekspertai visus klaidina. D. M. alga sumažėjo, kai ji laukėsi. Nesutinka su D. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, viskas buvo ne taip. Kitose bylose darbuotojai irgi buvo primokinti, ką turi kalbėti. Viso to nebuvo, kuo jis kaltinamas. Visi darbuotojai pas jį dirbo, juos siejo tik darbiniai santykiai. Nebuvo jokių nusikalstamų planų su J. L.. Su I. M. buvo tariamasi, kad ji dirbs namuose, nes ofise daromas remontas, ji sutiko dirbti namuose. Jos darbas buvo analizavimas ir mokymasis namuose, jai priklausė visos socialinės garantijos. S. B. buvo manipuliuota. Įmonėje dirbo apie 80 žmonių, buvo tokių, kurie pradirbo apie 4 metus, ir jie niekada nematę ofiso, nes dirba kituose miestuose. Patalpos buvo nuomojamos per agentūrą, kurios pavadinimo nepamena. S. B. įdarbinti prašė jo sutuoktinis, ji su darbu susijusių išmokų negavo. I. M. buvo neteisingai klausinėjama, ji dirbo tik 4 mėnesius, už tai ir gavo išmokas, ji nesuprato, kad ji dirbo nuo tos minutės, kai buvo pasirašyta darbo sutartis. Jai mokėta ir už jos mokymąsi, ji analizavo rinką, vyko natūralus mokymosi ir darbo procesas, konsultuodavosi. Ji dirbo realiai. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, Sodra netinkamus dokumentus turėjo atmesti, viską vertinti.
Kaltinamoji J. L. (ankstesnė pavardė - B. ) kalta neprisipažino ir parodė, kad dirbo vadybininke UAB „S.“, nepamena, nuo kada, gal tada A. L. jau buvo vadovas. Po pusės metų išėjo vaiko auginimo atostogų. Nepamena, kas ją priėmė į darbą. Spėjo padirbti tik 3 mėnesius, gaudavo vidutinį atlyginimą, daug sirgo. Vėliau įsidarbino kitos kaltinamosios, kai kurias ji priėmė į darbą, pavadavo direktorių, kas buvo juo tada, pasakyti negali. Su visais kaltinimais nesutinka, nes dirbo vadybininke, po to direktoriaus pavaduotoja. Po vaiko auginimo atostogų sunkiai sirgo, todėl dirbo tik po 1-2 val. per mėnesį, ieškojo klientų, viską jai sakė A. L., ką ji turi daryti. Nesutinka su D. M. parodymais. D. M. į darbą priėmė ji, pasirašė A. L., bet nežino, ką ši dirbo. Jokių nusikaltimo planų nekūrė, nieko tokio, kuo yra kaltinama, nedarė. Kuo užsiima UAB „S.“, domėjosi tik minimaliai. Nežinojo, ar buvo toje įmonėje sukčiaujama. Kuo dirbo S. B. – pasakyti negali. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Kaltinamoji D. M. kalta prisipažino dalinai ir parodė, kad 2006 m. vasario mėn., tikslios datos nepamena, sužinojo, kad yra nėščia. Susirūpino, kad gali negauti išmokų iš Sodros už nėštumo ir gimdymo atostogas. Pradėjo ieškoti kito darbo. Nepamena, kas A. L. davė jos telefono numerį, bet jis pats jai paskambino 2006 m. kovo mėn. ir pasakė, kad gali pasiūlyti darbą. Su juo susitiko Kaune, prekybos centre „Savas“. A. L. paaiškino, kad jis yra UAB „S.“ direktorius, įmonės veikla yra įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymas. Ji jam pasakė, kad yra nėščia ir kad dabartinio darbo gali netekti dėl to, kad parduotuvė, kurioje dirba, gali užsidaryti. A. L. paklausė, ar ji sugebės tvarkyti buhalterinius dokumentus ir ji jam paaiškino, kad dirbdama parduotuvėje tvarko kai kuriuos buhalterinius dokumentus, todėl tikisi, kad gali dirbti tokį darbą. A. L. paaiškino, kad ji galės dirbti namuose, mėnesinis darbo užmokestis bus 600,00 Lt ir ji sutiko įsidarbinti UAB „S.“. Kitą dieną susitikus A. L. padiktavo, o ji surašė prašymą dėl priėmimo į darbą UAB „S.“ vadybininke, po to dar keletą kartų jis buvo atvažiavęs pas ją į darbą ir atveždavo pasirašyti dokumentus, visą laiką sakydamas, kad turi greitai pasirašyti juos, nes jis labai skuba. Kartą jis pasakė, kad atvažiuos jo pavaduotoja Jurga. J. B. anksčiau nepažinojo. Atvykusi J. B. prisistatė kaip direktoriaus A. L. pavaduotoja ir padavė jos vardu surašytą darbo sutartį su UAB „S.“, kurią pasirašė, bet antrojo egzemplioriaus negavo. Po to J. B. paaiškino, kad ji gaus kas mėnesį 600,00 Lt darbo užmokesčio, bet apskaitos dokumentuose bus nurodytas didesnis darbo užmokestis, koks tiksliai jis bus - nenurodė, tik paaiškino, kad taip yra daroma dėl to, kad už jos įdarbinimą direktorius A. L. pasiims dalį atlyginimo. J. B. pasakė, kad pati paskambins ir pasakys, kada ji pradės dirbti, taip pat pasakė, kad ji jau yra įdarbinta UAB „S.“ nuo 2006-03-20. Tačiau po to nei A. L., nei J. B. neskambino. 2006 m. vasarą, tikslios datos nepamena, ji paskambino A. L. ir jis atsiliepė, nes ji skambino ne savo telefono numeriu, į jos skambučius jis neatsakydavo. A. L. paaiškino, kad šiuo metu bendrovės veikla yra laikinai sustabdyta, o kai jo paklausė, kaip bus su jos deklaruojamu darbo užmokesčiu Sodrai, nes ruošiasi išeiti rudenį nėštumo ir gimdymo atostogų, tai A. L. pasakė, kad viskas bus gerai, sakė, kad jis pats arba J. B. susisieks su ja ir padės sutvarkyti reikiamus dokumentus. 2006 m. rugsėjo mėn. paskambino A. L. ir paklausė, ar ji turi atsidariusi kokiame nors banke savo vardu sąskaitą, liepė atsidaryti dar vieną sąskaitą, sudaryti su banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį, o identifikavimo kodus atiduoti jam. Teikiamose ataskaitose Sodrai jis rodė daug didesnį atlyginimą, todėl jam turėjo priklausyti dalis jai priklausančių išmokų, bet jis nenorėjo, kad ji žinotų, koks buvo rodomas dokumentuose jos visas atlyginimas, todėl jis kiekvieną mėnesį pats iš jos vardu atidarytos banke sąskaitos paimdavo pašalpas ir pervesdavo į kitą jos sąskaitą kas mėnesį po 600,00 Lt nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios iki vaikui sueis du metai. Kaune, banko „Hansabankas“ skyriuje, esančiame prekybos centre „Savas“, atsidarė savo vardu banko sąskaitą, šiai sąskaitai išėmė debetinio mokėjimo kortelę, sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir išėmė prisijungimo kodų kortelę. Banko debetinio mokėjimo kortelę padavė A. L., o J. B. pasiėmė identifikavimo kodų nustatymo priemonę. A. L. nurodė savo sąskaitos banke numerį. Prasidėjus nėštumo ir gimdymo atostogoms ir gavus nėštumo ir gimdymo pažymėjimą A. L. liepė jį pristatyti į Sodrą. Jis pats nuvežė iki Sodros, pasakė į kokį kabinetą nueiti. Sodroje atidavė nėštumo ir gimdymo pažymėjimą, kurį dar anksčiau buvo padavusi J. B., kad pasirašytų ir uždėtų UAB „S.“ antspaudą. Apie tai, kiek į jos banko sąskaitą buvo pervesta iš Sodros už motinytės, motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpas, ji sužinojo tik perskaičius įteiktą pranešimą apie įtarimą. Elektroninio banko sąskaita, debetine banko kortele, į kurią buvo pervedamos Sodros pašalpos, ji nesinaudojo, prisijungimo kodų nežinojo, fiziškai kortele nesinaudojo. A. L. ir J. B. jai po 600 Lt į kitą jos turimą sąskaitą pervedinėjo iki 2008 m. lapkričio mėn. Įsidarbindama UAB „S.“ galvojo, kad šioje bendrovėje darbą atliks realiai, tikslo pasisavinti pinigines lėšas nedirbdama neturėjo, manė, kad jos jai yra mokamos teisėtai. Nesulaukusi, kada pradės dirbti, parašė pareiškimą dėl išmokų mokėjimo nutraukimo. Dalinai sutinka su ieškiniu.
Kaltinamoji S. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nepamena visų aplinkybių, kaip susipažino su kaltinamuoju A. L.. Tuo metu ji buvo jau nėščia, jis jai pasiūlė įdarbinti į savo firmą. A. L. žinojo, kad ji yra nėščia. Ji sutiko, jis sakė, kad užsiima prekyba, pasiūlė vadybininkės darbą. Vėliau pasirašė darbo sutartį su A. L., ten buvo nurodyta UAB „S.“. Sutartį jis atvežė, buvo susitikę mieste, įmonės ofise niekada nebuvo. J. L. pamatė, kai tvarkė dokumentus Sodrai. Buvo įdarbinta nuo gruodžio 18 d., A. L. prisistatė įmonės direktoriumi, sakė, kad duos per mėnesį 600-700 litų, kad jai nieko nereikės daryti, tik gaus tuos pinigus, o kitus jis pasiims sau. Jis sakė, kad tai tik jų dviejų susitarimas, abiems bus gerai, kad viskas bus fiktyvu, mano, kad J. L. viską žinojo, nes kartą jai padavė pinigus, kai nuo kortelės juos nusiėmė pati. Prašė dviejų sąskaitų numerių, bet ji turėjo tik vieną savo sąskaitą. Gaudavo išmokas iš Sodros, jis pirmas gaudavo pinigus į sąskaitą, o po to dalį pinigų - 700 litų - pervesdavo jai. 700 litų gaudavo apie metus laiko. Su kaltinamuoju daug nebendravo, kai išmokos baigėsi, nustojo su juo bendrauti. Po to jai paskambino iš FNTT, pakvietė apklausai, klausinėjo apie A. L., ji suprato, kodėl, tačiau advokato patarimu atsisakė duoti parodymus. Viską pasirašinėjo tik su A. L., kelis kartus jai dokumentus padavė pasirašyti J. L., šis minėjo, kad ji jo draugė. Tik vėliau sužinojo, kiek pinigų buvo pervedama. Savo „Swedbank“ kortelę buvo davusi A. L., jis ja naudojosi, po pusės metų pametė, naujos jam nebedavė. Ji susigundė papildomais pinigais. Nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Pilnai sutinka su ieškiniu.
Kaltinamoji I. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad jai susipažinus su kaltinamuoju A. L., pastarasis jai pasiūlė darbą. Ji tuo metu ieškojo kito darbo. Jis pasiūlė būti logistikos skyriaus komercijos direktore, minėjo, kad vadovauja bendrovei. Kadangi buvo kaip tik išėjusi iš kito darbo, nes laukėsi, nebegalėjo dirbti administratore grožio salone, sutiko su pasiūlymu. Jis matė, kad ji nėščia, pasiūlė rimtą darbą, aukštas pareigas. Pasirašė darbo sutartį, nepamena, kuo prisistatė A. L., gal direktoriumi, buvo ten ir J. L., jo draugė, jos pareigų nežinojo, su ja apie darbą irgi kalbėjo. Pasirašė reikiamus dokumentus, davė jam savo koordinates ir laukė darbo, bet taip ir nesulaukusi išėjo vaiko auginimo atostogų. Bendrovės ofise niekada nebuvo, nežino, kur jis yra. Algos negaudavo. Nieko nedirbo. Kai Sodra išmokas sustabdė, ji ėmė klausti, kas nutiko, domėjosi, tada skambino iš FNTT ir sakė, kad bus užvesta byla. Ji sakė, kad parodymus duos tik teisme. Tikėjosi gauti darbą, laukė, nes žadėjo apie 5000-6000 litų atlyginimą. Nieko pasisavinti nenorėjo ir nesiekė. Pildė prašymą Sodrai, kažką nešė pati, nepamena, ką, kas viską užpildė – taip pat nepamena. Turėjo kitą darbo sutarties egzempliorių, bet jis dingo. Su kitomis kaltinamosiomis susipažino tik bylos tyrimo ir teismo metu. Nesuvokė, ką daro kaltinamasis A. L., sužinojo tik tada, kai iškvietė FNTT. Ofise niekada nebuvo, jo nematė, jai atvežė pasirašyti dokumentus. Laukė, kada galės pradėti darbą. Gavo gimdymo pašalpą, o kas mėnesį jokių pinigų negavo. Manė, kad jai išmokos priklauso. Pilnai pasitikėjo darbdaviu, išmokomis su niekuo nesidalino. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Liudytoja N. L. parodė, kad VSDFV Kauno skyriuje dirba nuo 1999 m. Įmokų ir apdraustųjų skyriaus specialiste. Nuo 2006 m. balandžio mėn. vykdė UAB „ S.“ apdraustųjų apskaitą, t. y. priiminėjo bendrovės pateikiamas finansines ataskaitas, pranešimus apie apdraustųjų priėmimą ir atleidimą iš darbo, pranešimus apie suteiktas vaiko auginimo atostogas, pranešimus apie nedraudiminius laikotarpius, taip pat pranešimus apie priskaičiuotą apdraustųjų darbo užmokestį ir įmokas. Vienu metu (datos neprisimena) pas ją į darbo kabinetą atėjo vyriškis – kaltinamasis A. L., kuris paklausė, ar ji tvarkys UAB „S.“ apskaitą. Kaltinamasis jai pateikdavo UAB „S.“ finansines ataskaitas, bet tai būdavo labai retai, gal tik kelis kartus per metus. Paskutinį kartą A. L. savo darbo kabinete matė apie 2008 m. (tikslios datos neprisimena). UAB „S.“ dažniausiai visas ataskaitas ir duomenis atsiųsdavo paštu, nuo 2008 m. spalio mėn. neteikė jokių ataskaitų.
Teisiamojo posėdžio metu, sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., buvo balsu perskaityti liudytojų J. R., V. A., R. M., M. P., S. S., L. P., L. Č., E. Š., Audros L. T., V. V., L. L. ir L. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 84-86, 87-90, 91-92, 93-94, 95-96, 97-98, 99-102, 103-104, 105-109, 110-113, 117-119, 120-121).
Liudytoja J. R. parodė, kad nuo 2003-05-02 iki 2003-08-01 dirbo UAB „S.“. Į darbą šioje bendrovėje priėmė pažįstamas UAB „S.“ akcininkas A. L.. Įmonė tuo metu jokios realios veiklos nevykdė, o kaip paaiškino tuo metu A. L., bendrovė turėjo užsiimti telekomunikacinių paslaugų teikimu, t. y. tarpininkavimo paslaugomis telekomunikacijų srityje. Kaip sutarė, ji buvo priimta bandomajam trijų mėnesių laikotarpiui. Iš pat pradžių A. L. pasiūlė bendrovės direktorės pareigas. Ar ji pasirašė darbo sutartį - dabar nepamena. Jos darbo laikotarpiu bendrovė jokių patalpų veiklai vykdyti neturėjo, ji jokių darbuotojų nematė, tik žinojo, kad yra buhalterė, kurios duomenų nepamena, ir akcininkas A. L.. Savo darbo laikotarpiu UAB „S.“ ji ieškojo patalpų biuro nuomai, tvarkė dokumentus Registrų centre, o daugiau jokio realaus darbo nedirbo. Kiek dabar pamena, darbo užmokestį šioje bendrovėje gavo gal du kartus ir jį išmokėjo A. L.. Pradėjus eiti UAB „S.“ direktorės pareigas jokie dokumentai jai perduoti nebuvo ir ji net nežino, kas iki jos ėjo šias pareigas. Kadangi UAB „S.“ jokios veiklos nevykdė ir ji nematė jokių perspektyvų šiame darbe, tai parašė pareiškimą dar nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, t. y. 2003 m. liepos mėn. ir jį pasirašytinai įteikė akcininkui A. L.. Kadangi jokių dokumentų, susijusių su UAB „S.“ buhalterine apskaita, ir kitų bendrovės dokumentų nebuvo perėmusi, tai ir neturėjo jų kam nors perduoti. Kiek žino, VĮ Registrų centre nėra užregistruotas UAB „S.“ akcininkų sprendimas dėl jos atleidimo iš direktorės pareigų. Taip pat ji turėjo problemų dėl savo atleidimo iš UAB „S.“ ir Sodroje, kadangi UAB „S.“ nebuvo pateikusi ataskaitų ir nesumokėjusi mokesčių. Po to, kai išėjo iš darbo UAB „S.“, su A. L. nebendravo ir apie UAB „S.“ veiklą nieko nežino.
Liudytojas V. A. parodė, kad 2008 m. pavasarį pažįstamas A. L. pasakė, kad jis turi įmonę, yra UAB „S.“ akcininkas ir pasiūlė šioje įmonėje įsidarbinti. A. L. paaiškino, kad UAB „S.“ veiklą vykdo Kaune ir užsiima pašto siuntų ir įvairių laikraščių pristatymu Kauno mieste. A. L. paaiškino, kad jis dirbs vadybininku, vežios paštą ir įvairius laikraščius, bet dabartiniu metu šio darbo pasiūlyti negali, kai tik bus galimybė dirbti, tai jis praneš. 2008 m. gegužės mėnesį į namus atvažiavo A. L. ir padavė darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad jis 2008-05-12 sudarė darbo sutartį su UAB „S.“ direktore J. B. ir yra priimtas dirbti šioje įmonėje vadybininku. Jis sutartį, kuri jau buvo pasirašyta J. B., pasirašė, taip pat pasirašė šios sutarties antrąjį egzempliorių, kurį pasiėmė A. L.. A. L., įteikęs minėtą darbo sutartį, pasakė, kad turi laukti jo skambučio, nes kai tik bus darbas, jis apie tai praneš. A. L. skambučio nesulaukė. UAB „S.“ direktorės J. B. niekada nematė. Po to, kai buvo įdarbintas UAB „S.“, darbo užmokesčio šioje įmonėje nėra gavęs ir jokio darbo šioje įmonėje nedirbo. Darbo sutartį pasirašė todėl, kad tikėjosi iš A. L. darbo pasiūlymų, nes neturėjo pastovaus darbo.
Liudytojas R. M. parodė, kad nuo 2008-08-08 iki 2009 m. vasario mėn. dirbo UAB „Teleiadas“ vairuotoju – kurjeriu. Bendrovėje įsidarbino pagal Šiaulių darbo biržoje rastą skelbimą. Pasiskambinus nurodytu telefonu jam pasiūlyta ateiti į bendrovės kontorą, adresu Šiauliai, Trakų g. Vadybininkė J. J. paaiškino, kad gali jį įdarbinti vairuotoju ir jo darbas bus išvežioti spec. siuntas bei kitą pašto korespondenciją. 2008-08-08 jis pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti. 2008 m. gruodžio mėn. jį pasikvietė UAB „T.“ direktorius A. L. ir pasakė, kad bendrovė bankrutuoja ir jis turi parašyti prašymą, kad jį įdarbintų UAB „S.“, o jis toliau galės dirbti tokį patį darbą UAB „S.“. Parašė prašymą dėl priėmimo į darbą, tačiau darbo sutartis su UAB „S.“ jam pasirašyti pateikta nebuvo. UAB „T.“ direktorių A. L. suėmė 2009 m. sausio mėn., jis dar šioje bendrovėje dirbo iki 2009 m. vasario mėn., nes toliau negalima buvo dirbti dėl nesumokėtų atlyginimų. A. L. jam nepaaiškino, kada jis pradės dirbti UAB „S.“, po jo suėmimo niekas iš bendrovės darbuotojų nežinojo, kaip bus su darbu šioje bendrovėje, neaišku, kas jai vadovauja, kur jos patalpos. J. B. jis asmeniškai nepažįsta, tik iš UAB „T.“ darbuotojų žinojo, kad ji yra kažkokios bendrovės direktorė, bet kokios, niekas neminėjo. UAB „S.“ realiai nedirbo, darbo sutarties nepasirašė ir nežino, kas yra šios bendrovės direktorius ir kokią veiklą ši bendrovė vykdo.
Liudytojas M. P. parodė, kad nuo 2008-11-12 iki 2009-01-26 dirbo UAB „T.“ kurjeriu. Į šią bendrovę nusiuntė dirbti Šiaulių darbo birža. Pasirašant darbo sutartį direktorius A. L. nedalyvavo. Darbo sutartį davė pasirašyti buhalterė, kurios pavardės nežino. Bendrovės kontora buvo Šiauliuose, tikslaus adreso nepamena, gali būti, kad tai Varpo g. 25, nes jis yra antros grupės invalidas ir turi psichikos sutrikimų. 2009 m. sausio 21 d. jį pasikvietė UAB „T.“ direktorius A. L. ir pasiūlė papildomo darbo, t. y. išnešioti laikraščius pietiniame Šiaulių rajone, bet dėl šio darbo jis turi įsidarbinti UAB „S.“. A. L. liepė parašyti prašymą dėl priėmimo į darbą UAB „S.“ ir daugiau nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad kitą ateitų į UAB „T.“ kontorą. Kitą dieną nuėjo, tačiau ten A. L. nebuvo, buvo tik nuomojamų patalpų savininkas, kuris sekretorei aiškino, kad jam yra nemokama nuoma ir kad jis kviesis antstolius. Tada parašė vieną prašymą dėl atleidimo iš UAB „T.“ ir UAB „S.“ bei paliko jį sekretorei. Prašymą dėl atleidimo parašė dėl to, kad už du mėnesius, kuriuos dirbo, buvo nesumokėtas darbo užmokestis. Tą pačią dieną UAB „T.“ vadybininkė I. K. surašė pažymą darbo biržai, kad jis nuo 2009-01-22 atleistas iš darbo UAB „T.“. Su šia pažyma sekančią savaitę nuėjo į darbo biržą ir užsiregistravo. Iki šios dienos nežinojo, kad nuo 2009-01-22 iki dabar dirba UAB „S.“, nes manė, kad po to, kai 2009-01-22 parašė prašymą atleisti iš darbo UAB „T.“ ir UAB „S.“, buvo oficialiai atleistas iš darbo abiejose bendrovėse. UAB „S.“ realiai nedirbo, darbo sutarties su šia bendrove nepasirašė ir nežino, kas yra šios bendrovės direktorius bei nežino, kur ir kokią veiklą vykdo ši bendrovė.
Liudytoja S. S. parodė, kad dirbo UAB „T.“ nuo 2008 m. sausio mėn. kurjere. Šios bendrovės direktoriumi buvo A. L., bendrovė savo veiklą vykdė Šiauliuose, Trakų g. 25. Bendrovės veikla buvo registruotų ir neregistruotų laiškų pristatymas, teismų ir antstolių šaukimų pristatymas. 2009 m. sausio 22 d. darbe rūšiuojant paštą atėjo buhalterė, kuriuos pavardės ir vardo nežino, ir pasiūlė įsidarbinti kurjere UAB „ S.“ bei paaiškino, kad tai reikalinga dėl to, kad, kaip ji suprato, keičiasi įmonės pavadinimas. Buhalterė padavė pasirašyti darbo sutartį su UAB „S.“ ir pasakė, kad antrą darbo sutarties egzempliorių atiduos kitą dieną. Kitą dieną, atėjus į darbą, direktoriaus A. L. nebuvo, o buhalterė pasakė, kad darbo sutartis yra Kaune ir po kelių dienų ją gaus. Tačiau po kelių dienų, atėjusi į darbą, rado užrakintas duris, o vadybininkė, kurios žino tik vardą - Ieva, pasakė, kad direktorius A. L. yra sulaikytas ir ji nieko paaiškinti negali, ar bendrovė toliau dirbs ir kokioje bendrovėje ji dabar dirba. UAB „S.“ realiai nedirbo, nežino, kas yra šios bendrovės direktorius bei nežino, kur ir kokią veiklą vykdo ši bendrovė
Liudytoja L. P. parodė, kad dirbo UAB “T.“ nuo 2007 m. vasaros, kurjere, t. y. išnešiodavo laiškus, teismo šaukimus ir reklamas. Šios bendrovės direktoriumi buvo A. L., bendrovė savo veiklą vykdė Šiauliuose, Trakų g. 25. Bendrovės veikla buvo registruotų ir neregistruotų laiškų pristatymas, teismų ir antstolių šaukimų pristatymas. 2009 m. sausio mėn. vadybininkė Ieva, kurios pavardės nežino, pasakė, kad UAB „T.“ keičia pavadinimą ir bus UAB „S.“, todėl ji turi perrašyti darbo sutartį. Buhalterė Rimienė padavė pasirašyti darbo sutartį su UAB „S.“ 2009-01-12, tačiau antro darbo sutarties egzemplioriaus nedavė. Kas sutartyje buvo nurodytas direktoriumi - nepamena. Nerašė prašymo, kad atleistų iš darbo UAB „T.“, nes jai niekas neliepė to padaryti. Dirbo iki 2009 m. vasario mėn. vidurio ir, kaip pati suprato, kad nuo 2009-01-12 iki 2009 m. vasario mėn. dirbo UAB „S.“, o ne UAB „T.“. Nuo vasario mėn. vidurio visai nebuvo darbo, kontora būdavo užrakinta, o direktorių A. L. paskutinį kartą matė 2008 m. lapkričio mėn. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. negavo atlyginimo už darbą UAB „T.“. Kadangi negavo darbo sutarties su UAB „S.“, tai nieko negali pasakyti, kas joje pasirašė, kaip įmonės vadovas, kokiose pareigose buvo įdarbinta ir nuo kurios datos įsigaliojo darbo sutartis.
Liudytoja L. Č. parodė, kad nuo 2003 m. iki 2009 m. vasario mėn. 28 d. dirbo Šiauliuose, Trakų g. 25. Šiuo adresu buvo bendrovė, kurioje dirbo pašto kurjere, šios bendrovės pavadinimas dažnai keitėsi ir pradėjus dirbti jos pavadinimas buvo UAB „Šiaulių kurjeris“ , po to UAB „EU paštas“, dar vėliau UAB „T.“, kurios direktoriumi buvo A. L.. Šioje bendrovėje dirbo iki 2008-12-05, nes pasikvietė bendrovės buhalterė , kurios pavardės nežino ir pasakė, kad dabar jau nėra UAB „T.“, o bendrovė dabar vadinasi UAB „S.“ ir reikia pasirašyti naują darbo sutartį. 2008-12-05 pasirašė darbo sutartį Nr. 13 su UAB „S.“ ir manė, kad nuo sutarties pasirašymo datos dirba UAB „S.“, o ne UAB „T.“. Dirbo iki 2009-02-28, nes tą dieną atėjusi į darbą Trakų g. 25, kaip manė, į UAB „S.“, rado užrakintas duris. Daugiau į darbą nėjo, tik eidama pro šalį matė, kad ten yra daromi remonto darbai. Atlyginimo negavo nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Direktorių A. L. paskutinį kartą matė 2009 m. sausio mėn. J. B. nepažįsta.
Liudytoja E. Š. parodė, kad nuo 2008-02-01 dirbo UAB „T.“, Šiauliuose, Trakų g. 25. Bendrovės veikla buvo laiškų išnešiojimo paslaugos, ji dirbo kurjere. Bendrovės direktorius buvo A. L.. 2008 m. gruodžio mėn. darbovietėje buvo susirinkimas, kurio metu direktorius A. L. pasakė, kad UAB „T.“ yra tvarkomi dokumentai dėl bankroto paskelbimo ir kad bus įsteigta kita įmonė, kuri vykdys tokią pat veiklą. 2009 m. sausio 8 d. buhalterė R. R. padavė pasirašyti jos vardu surašytą darbo sutartį su UAB „S.“. Šią sutartį ji pasirašė, tačiau kiek pamena, joje nebuvo nurodytas jos darbo užmokestis, kas buvo įrašytas direktoriaus pareigose - nepamena, tik atsimena, kad sutarties pasirašymo data buvo 2009-01-08. Antro sutarties egzemplioriaus negavo, nes buhalterė pasakė, kad dabar nėra direktoriaus ir nėra kam pasirašyti. Kadangi UAB „T.“ dar nebuvo paskelbtas bankrotas, tai joje dirbo ir kaip ji suprato, kad paskelbus bankrotą, iš karto turės pradėti dirbti UAB „S.“. UAB „T.“ dirbo iki 2009 m. kovo 23 d., nes negavo atlyginimo nuo 2008 m. rugsėjo mėn. ir 2009 m. kovo mėn. antstoliai užplombavo bendrovės patalpas. Paskutinį kartą direktorių A. L. matė 2009 m. sausio mėn. 2009-04-09 padavė ieškinį Šiaulių apylinkės teismui dėl jos atleidimo iš UAB „T.“ bei dėl atlyginimo nesumokėjimo, žadėjo kreiptis į tą patį teismą dėl atleidimo iš UAB „S.“. J. B. nepažįsta.
Liudytoja A. L. T. parodė, kad nuo 2008-05-16 dirbo UAB „T.“, kuri yra Šiauliuose, Trakų g. 25. Bendrovės veikla buvo laiškų išnešiojimo paslaugos, ji dirbo kurjere. Bendrovės direktorius buvo A. L.. 2008 m. gruodžio mėn. darbovietėje buvo susirinkimas, kurio metu direktorius A. L. pasakė, kad UAB „T.“ yra tvarkomi dokumentai dėl bankroto paskelbimo ir kad bus įsteigta kita įmonė, kuri vykdys tokią pat veiklą. 2009-01-05 parašė pareiškimą, kad atleistų iš darbo UAB „T.“, kadangi nebuvo mokamas darbo užmokestis nuo 2008 m. rugsėjo mėn. ir šį pareiškimą padavė vadybininkei I. K., nes nuo 2009 m. sausio mėn. jo darbe daugiau nematė. 2009 m. sausio 7 d. buhalterė R. R. padavė pasirašyti jos vardu surašytą darbo sutartį su UAB „S.“. Šią sutartį pasirašė ir iš karto gavo šios sutarties antrąjį egzempliorių. Buhalterė R. R. suplėšė prašymą atleisti ją iš darbo UAB „T.“ ir pasakė, jei liks šis prašymas, tai jos nepriims dirbti UAB „S.“. UAB „ T.“ dirbo iki 2009 m. kovo mėn. pradžios, nes nebuvo darbo, niekas nepristatydavo laiškų, direktoriaus nebuvo, jokio administracijos darbuotojo taip pat nebuvo. 2008 m. gruodžio mėn. direktorius A. L. paaiškino, kad UAB „T.“ keičia pavadinimą, todėl yra perrašytos darbo sutartys su UAB „S.“ ir manė, kad nuo 2009-01-07 dirba UAB „S.“, o UAB „T.“ jau veiklos nevykdo dėl gresiančio bankroto. 2009-01-11 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl atleidimo iš UAB „T.“ ir dėl priskaičiuoto atlyginimo už darbą šioje įmonėje išmokėjimo, žadėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl atleidimo iš UAB „S.“.
Liudytojas V. V. parodė, kad nuo 2008 m. vasaros buvo bedarbis ir registruotas darbo biržoje, 2008 m. gruodžio mėn. Šiaulių darbo birža nukreipė į UAB „E.“ adresu Šiauliai, Trakų g. 25. Nuvykus nurodytu adresu rado įmonę, kurios pavadinimas yra „E.“, užėjus kalbėjo su vadybininke, kurios pavardės nežino, kuri pasakė, kad nuo rytojaus gali pradėti dirbti vairuotoju-kurjeriu. Po kelių dienų sekretorė liepė surašyti prašymą dėl priėmimo į darbą ir ji parašė prašymą UAB „E.“ direktoriui, neįvardinant jo pavardės, kad jį priimtų į darbą. Dar po kelių dienų vadybininkė I. K. padavė pasirašyti 2008-12-24 darbo sutartį Nr. 18, tačiau jis nepažiūrėjo, su kokia bendrove yra sudaryta ši jo darbo sutartis ir visą laiką manė, kad pasirašė darbo sutartį su UAB „E.“. Tik 2009 m. vasario mėn., kai visai nebuvo darbo, pasiėmė ir dar kartą perskaitė savo darbo sutartį ir tik tada pamatė, kad pasirašė darbo sutartį su UAB „S.“, o ne su UAB „E.“. Kadangi direktorius tuo metu buvo suimtas, paklausė vadybininkės I. K., kodėl darbo sutartyje yra nurodyta, kad jis dirba UAB „S.“ , o ne UAB „E.“, tai ji paaiškino, kad pasikeitė bendrovės pavadinimas. Dirbo iki 2009-02-12, nes nebuvo darbo ir nuo darbo pradžios nebuvo mokamas darbo užmokestis.
Liudytoja L. L. parodė, kad laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2008-10-16 dirbo UAB „E.“ apskaitininke. Įsidarbino paprašyta L. M., kuris anksčiau dirbo UAB „Š.“. 2007-12-05 sudarė darbo sutartį su UAB „E.“, kurią pasirašė ji pati ir direktorius L. M.. Darbo sutartį pasirašė Šiauliuose, Trakų g. 25, kur buvo tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita. Kas buvo UAB „E.“ vyr. buhaltere, ji nežino. Kaip apskaitininkė ji tvarkė bendrovės pirkimo dokumentus, banko dokumentus, apskaičiuodavo darbuotojų darbo užmokestį. Bendrovės apskaitos dokumentus jai pristatydavo L. M. ir A. L.. Taip ji sudarydavo ir PVM deklaracijas, kurias sudariusi pateikdavo bendrovės direktoriui, t. y. PVM deklaracijas atspausdindavo iš kompiuterinės programos “Finvalda“. PVM deklaracijų VMI neteikdavo, kas jas pateikdavo - ji nežino. Bendrovės buhalterinę apskaitą taip pat tvarkė apskaitininkė L. K. ir jos pagrindinis darbas buvo pardavimo sąskaitų išrašymas. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas per banką. Bankinius pavedimus atlikdavo UAB „E.“ direktorius L. M. ir UAB „E.“ administratorius A. L.. Negali pasakyti, ar bendrovėje buvo nustatyta buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka, kas pildė bendrovės kasos knygą, negali pasakyti, ar ji buvo pildoma, nes kasos knygos savo darbo laikotarpiu niekada nematė. Kas bendrovėje disponavo grynais pinigais - nežino, tik žino, kad bendrovės vardu buvo išduotos dvi kreditinės kortelės, kurios įsakymais buvo priskirtos atskaitingiems asmenims - L. M. ir A. L.. Dalis UAB „E.“ apskaitos dokumentų buvo laikomi Trakų g. 25, Šiauliuose. 2008 m. gegužės mėn. UAB „E.“ direktore tapo J. B., tačiau kokius darbus ji atlikinėjo - nežino, nes Trakų g. 25, Šiauliuose, ji būdavo labai retai. 2008 m. išėjo iš darbo savo noru.
Liudytoja L. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2007-11-14 iki 2008-10-06 dirbo UAB „E.“ apskaitininke. Darbinantis į šią įmonę darbo sutartį sudarė su direktoriumi L. M.. Jos darbo vieta buvo Trakų g. 25, Šiauliuose. Ar UAB „E.“ buvo paskirtas vyr. buhalteris, kasininkas - nežino, jų nėra mačiusi. Jos darbas buvo pardavimo dokumentų išrašymas ūkio subjektams už jiems suteiktas pašto paslaugas. Kiek jai žinoma, UAB „E.“ buhalteriniai dokumentai buvo saugomi adresu Trakų g. 25, Šiauliuose. Ar UAB „E.“ buvo nustatyta buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka - nežino. Darbo užmokestis buvo mokamas pervedant pinigus į darbuotojų banko korteles. Kas atlikdavo bankinius pavedimus, susijusiu su darbo užmokesčio pervedimu darbuotojams, ji nežino. Ar bendrovėje buvo pildoma kasos knyga, nežino. Nežino, kaip atrodo kasos knyga, nes ji ne buhalterė. Nurodymus, susijusius su darbu, duodavo L. M., o vėliau A. L., kuris dirbo bendrovėje administratoriumi. Kada L. M. išėjo iš užimamų pareigų - nežino, po jo išėjimo direktore tapo J. B., tačiau kada, pasakyti negali. Iš darbo išėjo savo noru.
Specialistė L. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino 2009-07-03 išvadą. Parodė, jog neaišku, kas 2005-2007 metais buvo UAB „S.“ vadovu, nes vienur A. L. parašai, o kitur - J. B.. Registrų centro duomenimis vadovu 2003-05-27 A. L. sprendimu buvo paskirta J. R.. Tik įmonės vadovas galėjo pasirašyti valstybinėms įstaigoms teikiamus dokumentus. 2008-01-02 buvo surašytas įgaliojimas J. B., kad ji gali pasirašyti socialinio draudimo pareiškimus. UAB „S.“ nuo 2002 metų jokios veiklos nevykdė. Vertinant dokumentų visumą padaryta išvada, kad kaltinamosios ten nedirbo. Kai D. M. buvo priimta, viskas sumokėta 2006 m. antrą ketvirtį, tai rodo, kad antrą ketvirtį ji galėjo jokių pajamų negauti, tai galėjo būti įforminta atbuline data. 2006-11-03 gimė vaikas, pašalpa jai skaičiuota pagal 2006 m. II ketvirtį, tas pats kartojasi su S. B., jai pašalpa paskaičiuota tik pagal vieną ketvirtį. I. M. taip pat per du mėnesius gavo virš 21000 litų, jai pašalpa paskaičiuota pagal 2007 m. IV ketvirtį. Nebuvo jokių dokumentų ir požymių, kokį būtent ypatingą darbą jos tada dirbo, nebuvo pateikti jokie dokumentai. Buvo nustatyta, kad įmonė mokėjo įmokas, buvo gautas raštas su duomenimis, nurodytas laikotarpis nuo 2003-01-03 iki 2009-03-31. UAB „S.“ atliko pavedimus grynais pinigais, penkiolika atvejų buvo nurodyta, kad moka įmokas UAB „S.“, du atvejai – kad moka J. B.; iš viso buvo sumokėta virš 20 000 litų. Iš kokių lėšų pinigai buvo mokami – nenustatyta.
Civilinio ieškovo - VSDFV Kauno skyriaus - atstovė J. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Sodra, gaudama bet kokius pranešimus ir ataskaitas, privalo patikrinti ar visi duomenys sutampa, ar viskas užpildyta pagal reikalavimus. Nei vienas teisės aktas nenurodo, kad privalu patikrinti, ar pasirašė tinkamas asmuo, nors ataskaitos privalo būti pasirašytos tinkamai. Šiuo metu jau galioja naujosios taisyklės, privalu viską sutikrinti. Anksčiau tikrindavo, tik jei kildavo kokių įtarimų. Dabar viskas patikrinama, suvedama į duomenų bazę, atsiradus neaiškumams tikslinami duomenys. Negali pasakyti, kas konkrečiai pasirašinėjo tuo metu teikiamas ataskaitas, pranešimus privalo pasirašyti vadovas. Neturi duomenų, kas įnešdavo pinigus už UAB „S.“, negali pasakyti, kiek ir kokiu metu įmonė padarė įmokų. Palaiko pateiktą patikslintą civilinį ieškinį, prašo atitinkamas pinigų sumas priteisti iš kaltinamųjų solidariai. Nurodė, kad civilinis ieškinys susideda iš I. M., S. B., D. M. išmokėtų pašalpų.
Kaltinamųjų A. L., J. L., D. M., S. B., I. M. kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be kaltinamųjų D. M. ir S. B. prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų liudytojos N. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, liudytojų J. R., V. A., R. M., M. P., S. S., L. P., L. Č., E. Š., A. L. T., V. V., L. L. ir L. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, specialistės L. J. parodymų, duotų nagrinėjimo teisme metu, civilinio ieškovo - VSDFV Kauno skyriaus - atstovės J. N. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, taip pat įrodyta:
2009-07-03 specialisto išvada dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. 5-2/100 (t. 4, b. l. 39-195), kurioje nurodyta, jog bendrovės “S.” įregistruotas įstatinis kapitalas 138 000 Lt, sudarytas iš 138 paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 1000 Lt. Nuo 2002-12-19 visų akcijų savininkas A. L.. Kauno miesto savivaldybės rejestro tvarkytojo 2003-05-30 įregistruotas direktoriaus pakeitimas. 2003-05-27 akcininko A. L. sprendimu bendrovės “S.” direktorės pareigoms paskirta J. R.. 2009-04-20 apklausiant liudytoja J. R. paaiškino, kad bendrovėje „S.” dirbo nuo 2003-05-02 iki 2003-08-01 direktore. Į darbą priėmė akcininkas A. L.. Tuo laikotarpiu bendrovė jokių patalpų veiklai vykdyti neturėjo, jokių darbuotojų J. R. nematė. Savo darbo laikotarpiu ji ieškojo patalpų biuro nuomai ir tvarkė dokumentus Registrų centre, daugiau jokio kito darbo realiai nedirbo. J. R. nepriėmė ir niekam neperdavė jokių bendrovės „S.” buhalterinės apskaitos ar kitų su bendrove susijusių dokumentų. Daugiau apie jokius pakeitimus (buveinės, vykdomos veiklos rūšis, direktoriaus pasikeitimus ir pan.) bendrovėje „S.” Registro tvarkytojas nebuvo informuotas. Tuo tarpu bendrovės „S.” Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateiktuose pranešimuose apie darbuotojų priėmimą į darbą bei socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už bendrovės vadovą pasirašinėjo A. L. ir l. e. p. direktorė J. B.. Sodros duomenų bazėje esančiais duomenimis A. L. bendrovėje „S.” dirbo nuo 2003-01-06 iki 2007-04-11 ir nuo 2008-12-04, o J. B. - nuo 2002-12-31. Kauno apskrities VMI 2009-02-05 raštu Nr. (20.4-21.2)-K-1817 informavo, kad bendrovė „S.” nuo 2002 metų finansinių atskaitomybių neteikia ir 2002-02-19 yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyrius 2009-05-18 raštu Nr. 25-2/23-1516 kreipėsi į A. L., paprašė pateikti UAB „S.” buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-05-01. Atsakydamas į šį raštą A. L. 2009-05-22 paaiškinime nurodė, kad iki 2009-01-27 dokumentai buvo adresu Trakų g. 25, Šiauliai, kur įmonė vykdė veiklą. Grįžus po suėmimo 2009-04-11 jis nei dokumentų, nei dirbančios įmonės nerado ir nežinojo, kur yra dokumentai. 2008-10-02, remiantis 2008-05-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, buvo atlikta krata UAB „Šiaulių kurjeris” administracinėse bei pagalbinėse patalpose, esančiose adresu Trakų g. 25, Šiauliai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyrius 2009-06-04 raštu Nr. 25-2/23-1804 kreipėsi į Šiaulių m. apylinkės prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apskrities skyrių, ar kratos metu nebuvo išimti ir UAB „S.” apskaitos bei kiti dokumentai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apskrities skyrius 2009-06-08 raštu Nr. 25-4/30-1871 informavo, kad UAB „S.” buhalterinės apskaitos dokumentai 2008-10-02 kratos metu nebuvo rasti ir išimti. Pateiktų dokumentų pagrindu nenustatyta, kad bendrovė „S.“ būtų vykdžiusi veiklą. Pagal bendrovės „S.” Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateiktą 2006-03-20 pranešimą Nr. 1 D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimta į darbą bendrovėje “S.” nuo 2006-03-20. Pranešimą pasirašė l. e. p. direktorius A. L.. Pagal bendrovės “S.” Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateiktą 2006-12-19 pranešimą S. M. (Bautronienė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į darbą bendrovėje “S.” priimta nuo 2006-12-18. Pranešimą pasirašė vadybininkė J. B.. Pagal bendrovės „S.” Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateiktą 2007-10-18 pranešimą Nr. 10-01 I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į darbą bendrovėje priimta nuo 2007-10-18. Pranešimą pasirašė l. e. p. direktorė J. B.. Iš bendrovės „S.” tyrimui nebuvo pateikti jokie buhalterinės apskaitos ir kiti su bendrove susiję dokumentai, taip pat ir su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, todėl negalima nustatyti, ar su D. M., S. M. (Bautroniene) ir I. M. darbo sutartys buvo sudarytos ir kokių bendrovės „S.” atsakingų asmenų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui teikiamuose pranešimuose apie darbuotojų priėmimą į darbą bei draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose ir pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31, nurodydamas administratoriaus, direktoriaus, l. e. p. direktoriaus pareigas, pasirašė A. L., kuris bendrovėje „S.” dirbo nuo 2003-11-19 iki 2007-04-11 ir nuo 2008-12-04, bei, nurodydama vadybininkės ir l. e. p. direktorės pareigas, nuo 2002-12-31 bendrovėje dirbanti J. B.. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-05-28 raštu Nr. (9.44)10.V-8347 pateiktus bendrovės „S.” pranešimus apie apdraustųjų valstybinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2006-03-20 iki 2008-12-31, D. M. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokų suma - bendrovė „S.” 2006 m. II ketvirtį D. M. deklaravo 16 500 Lt darbo užmokestį ir priskaičiuotas 5 606,70 Lt VSD įmokas. D. M., žinodama, kad realiai bendrovėje „S.” nedirba, 2006-10-02 ir 2006-11-13 prašymu dėl motinystės pašalpos, 2007-04-23 prašymu dėl motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008-01-15 prašymu dėl ligos pašalpos ir 2008-01-15 prašymu dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, savo darboviete nurodydama UAB „S.” ir pateikdama UAB „S.” direktoriaus A. L. pasirašytą 2007-04-02 įsakymą Nr. 07-01 dėl vaiko priežiūros atostogų iki vienerių metų ir 2007-04-02 pažymą Nr. 07-04-01 bei l. e. p. direktorės J. B. 2008-01-02 įsakymą Nr. 08-01 dėl vaiko priežiūros atostogų iki dviejų metų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2009-02-12 raštu Nr. (1.49)10.V-2414 pateikė D. M. motinystės, motinystės (tėvystės) bei ligos pašalpų skyrimą pagrindžiančius dokumentus ir informavo, kad D. M. už laikotarpį nuo 2006-10-02 iki 2007-02-18 paskaičiuota ir išmokėta 26 167,75 Lt motinystės pašalpa pagal UAB „S.” pateiktas 16 500 Lt bei UAB „Ivistas” pateiktas 1 974,56 Lt 2006 m. II ketvirčio draudžiamąsias pajamas. Nevertinant UAB „S.” draudžiamųjų pajamų, D. M. už tą patį laikotarpį būtų apskaičiuota ir išmokėta 3 126,45 Lt, t. y. 23 041,30 Lt (26 167,75-3 126,45) mažesnė motinystės pašalpa. Taip pat D. M. apskaičiuota bei išmokėta 34 248,88 Lt ir 48 793,71 Lt (iš viso 83 042,59 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpius nuo 2007-04-02 iki 2007-11-03 ir nuo 2008-01-02 iki 2008-11-03 pagal 2006 m. IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro motinystės pašalpa. Nevertinant UAB „S.” draudžiamųjų pajamų, pagal kurias apskaičiuota motinystės pašalpa, sudaranti 2006 m. IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas, D. M. už laikotarpį nuo 2007-04-02 iki 2007-11-03 ir nuo 2008-01-02 iki 2008-11-03 būtų apskaičiuota bei išmokėta 9 921,69 Lt, t. y. 83 032,67 Lt (83 042,59-9 921,69) mažesnė motinystės (tėvystės) pašalpa. Be to, D. M. apskaičiuota ir išmokėta 2 851,60 Lt ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2007-12-07 iki 2007-12-28 pagal 2007 m. II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro motinystės (tėvystės) pašalpa. Nevertinant UAB “S.” draudžiamųjų pajamų D. M. už laikotarpį nuo 2007-12-07 iki 2007-12-28 būtų apskaičiuota ir išmokėta 340,70 Lt, t. y. 2 510,90 Lt (2 851,60-340,70) mažesnė ligos pašalpa. D. M. motinystės, motinystės (tėvystės) bei ligos pašalpos pervestos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Hansabankas”. Tokiu būdu D. M. be pagrindo buvo apskaičiuota ir iš VSDF lėšų išmokėta iš viso 108 584,87 Lt: 2 510,90 Lt ligos pašalpa, 23 041,30 Lt motinystės pašalpa ir 83 032,67 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. VSDFV Kauno skyriaus tyrimui pateiktoje draudėjo UAB „S.” byloje įsegtas 2009-04-21 D. M. prašymas dėl socialinio draudimo bendrovėje „S.” nutraukimo nuo 2008-11-03, nes neranda vadovo. 2009-04-29 VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja J. Č. sprendimu Nr. (9.54) 21.A-832 nusprendė įvesti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenis pagal D. M. prašymą dėl įrašo apie draudimo nutraukimą bendrovėje „S.” nuo 2008-11-03. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-05-28 raštu Nr. (9.44)10.V-8347 pateiktus bendrovės „S.” pranešimus apie apdraustųjų valstybinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2006-12-18 iki 2008-12-31, S. M. (Bautronienės) pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokų suma, - bendrovė „S.” 2006 m. IV ketvirtį S. M. (Bautronienei) deklaravo 6 000 Lt darbo užmokestį ir priskaičiuotas 2 038,80 Lt VSD įmokas. S. B., žinodama, kad realiai bendrovėje „S.” nedirba, 2007-04-27 ir 2007-07-23 prašymu dėl motinystės pašalpos ir 2008-01-18 prašymu dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo kreipėsi į VSDFV Raseinių skyrių, savo darboviete nurodydama UAB „S.” ir pateikė UAB „S.” l. e. p. direktorės J. B. pasirašytą 2008-01-02 įsakymą dėl vaiko priežiūros atostogų iki dviejų metų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyrius 2009-02-03 raštu Nr. 3R-457 pateikė S. B. motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimą pagrindžiančius dokumentus ir informavo, kad už laikotarpį nuo 2007-04-25 iki 2007-09-11 S. B. pagal E. P. IĮ ir UAB „S.” pateiktas 2006 m. IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas apskaičiuota ir išmokėta 18 387,25 Lt motinystės pašalpa. Taip pat S. B. apskaičiuota 102 615,70 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2009-06-26. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus 2009-06-03 raštu Nr. 3R-2592 pateiktus duomenis S. B. motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2007-04-25 iki 2007-09-11 pagal UAB „S.” pateiktas draudžiamąsias pajamas sudarė 9 193,15 Lt, o motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-12-31 – 35 487,68 Lt, motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-26 – 16 018,23 Lt. Pašalpos buvo pervestos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank”. Vadovaujantis Raseinių r. apylinkės prokuratūros nutarimu, nuo 2009-01-01 S. B. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas sustabdytas. Tokiu būdu S. B. be pagrindo buvo apskaičiuota ir iš VSDF lėšų išmokėta iš viso 44 680,83 Lt - 9 193,15 Lt motinystės pašalpa ir 35 487,68 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, įgyta teisė gauti 16 018,23 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-05-28 raštu Nr.(9.44)10.V-8347 pateiktus bendrovės „S.” pranešimus apie apdraustųjų valstybinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2007-10-18 iki 2008-12-31 I. M. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokų suma - bendrovė „S.” 2007 m. IV ketvirtį I. M. deklaravo 21 067,16 Lt darbo užmokestį ir priskaičiuotas 7 158,62 Lt VSD įmokas. I. M., žinodama, kad realiai bendrovėje „S.” nedirba, 2008-04-04 prašymu dėl motinystės pašalpos, 2008-05-16 prašymu ir 2008-11-26 prašymu dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, savo darboviete nurodydama UAB „S.” ir pateikė UAB „S.” l. e. p. direktorės J. B. pasirašytą 2008-10-01 įsakymą Nr. 08/10/01 dėl vaiko priežiūros atostogų iki dviejų metų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2009-02-12 raštu Nr. (1.49)10.V-2414 pateikė I. M. motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimą pagrindžiančius dokumentus ir informavo, kad pagal UAB „S.” pateiktas 2007 m. IV ketvirčio 21 067,16 Lt draudžiamąsias pajamas I. M. apskaičiuota bei išmokėta 30 529,20 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-08-18. Ši pašalpa už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04 pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas” ir už laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2008-08-18 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas”. Taip pat I. M. apskaičiuota (neišmokėta) 113 582,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-04-25. 2008-11-26 I. M. prašyme dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo nurodyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas”. Tokiu būdu I. M. be pagrindo buvo apskaičiuota ir iš VSDF lėšų išmokėta 30 529,20 Lt motinystės pašalpa bei įgyta teisė gauti 113 582,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bendrovės „S.” vardu teikiamuose pranešimuose ir ataskaitose bei bendrovės „S.” su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse tiriamuoju laikotarpiu pasirašinėjo A. L. ir J. B.. Kadangi iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra pagrindo teigti, kad bendrovė „S.” laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 vykdė veiklą ir į darbą priimti darbuotojai realiai bendrovėje dirbo bei gavo darbo užmokestį, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui teikiamuose draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose ir pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas buvo įrašyti neteisingi duomenys apie jiems mokamą atlyginimą. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra pagrindo teigti, kad D. M., I. M., S. B. realiai bendrovėje dirbo. Tyrimui nebuvo pateiktos bendrovės „S.” su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, todėl negalima nustatyti, ar su D. M., S. M. (Bautroniene) ir I. M. buvo sudarytos darbo sutartys ir kokie atsakingi bendrovės “S.” asmenys jas sudarė. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti jokie bendrovės „S.” buhalterinės apskaitos dokumentai, o bendrovės banko sąskaitose tiriamuoju laikotarpiu judėjimas nevyko, todėl negalima nustatyti, ar D. M., I. M., S. B. buvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-04-07 raštu Nr.(9.44)10.V-5002 pateiktais duomenimis, bendrovės „S.” vardu laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 į VSDFV biudžetą iš viso sumokėjo 20 136,13 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir visais atvejais sumokėjo grynais pinigais. Sumokant įmokas 15 (penkiolika) atvejų mokėtoju nurodė UAB „S.” ir 2 (dviem) atvejais mokėtoja nurodyta J. B.. Kadangi apie draudėjų įmokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas VSDFV Kauno skyrius elektroniniu būdu iš bankų gauna tik išrašus be sumokėjimą patvirtinančių dokumentų (šiuo atveju kvitų apie įmokėjimą grynais pinigais), todėl negalima nustatyti asmens, įmokėjusio įmokas bendrovės „S.” vardu. Įmokos nuo 2008 m. pradžios buvo mokamos ne laiku ir nepilnai. Kadangi pateiktų dokumentų pagrindu nenustatyta, kad bendrovė „S.” tiriamuoju laikotarpiu vykdė veiklą ir D. M., S. B., I. M. realiai bendrovėje dirbo, todėl pagal bendrovės “S.” pateiktus neteisingus duomenis apie jų darbo užmokestį be pagrindo buvo skaičiuojamos ir iš VSDFV biudžeto išmokamos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Nors bendrovė „S.” laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 veiklos nevykdė, į darbą priimti darbuotojai realiai bendrovėje nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui teikiamose draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose ir pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas įrašė neteisingus duomenis apie jiems mokamą atlyginimą, o D. M., S. B., I. M., žinodamos, kad bendrovėje „S.” nedirba, kreipėsi į VSDFV dėl pašalpų skyrimo, prašymuose nurodydamos darbovietę UAB „S.”. Tokiu būdu pagal bendrovės „S.” pateiktus neteisingus duomenis be pagrindo buvo apskaičiuota ir iš VSDFV lėšų išmokėta 183 794,90 Lt ir įgyta teisė į 138 921,12 Lt VSDFV lėšas - D. M. apskaičiuota ir iš VSDF lėšų išmokėta iš viso 108 584,87 Lt: 2 510,90 Lt ligos pašalpa, 23 041,30 Lt motinystės pašalpa ir 83 032,67 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa; S. B. apskaičiuota ir iš VSDF lėšų išmokėta iš viso 44 680,83 Lt: 9 193,15 Lt motinystės pašalpa ir 35 487,68 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, bei įgyta teisė gauti 16 018,23 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą; I. M. apskaičiuota ir iš VSDF lėšų išmokėta 30 529,20 Lt motinystės pašalpa, bei įgyta teisė gauti 113 582,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą; VSDFV Kauno skyriaus 2008-12-23 pranešimu Nr. (10.1)10.V-17188 dėl UAB „S.“ draudžiamųjų pajamų pagrįstumo (t. 1, b. l. 1-3), kuriuo nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2003-10-30, 2008-12-05 raštais Nr. (10V)-9.43-5561, (9.43) 10.V-16268 bei 2006-11-13, 2007-12-17 raginimais Nr. 12496, 14988 pareikalavo iš UAB „S.“ pateikti patikrinimui dokumentų, pagrindžiančių priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, nes draudėjas nuolat pažeidžia įstatymo reikalavimus laiku sumokėti socialinio draudimo įmokas. Patikrinimui nebuvo pateikti reikalaujami buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai (darbo sutartys, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai, banko ir kasos operacijų žurnalai). 2008-12-11 patikrinus kartu su darbo inspekcija UAB „S.“ registracijos adresu Rasytės g. 14-15, Kaunas, draudėjas nerastas, veiklos vieta nenustatyta (2008-12-11 Turto ar asmens neradimo aktas Nr. 6.22-183). UAB „S.“ nebuvo rasta 2003 m. ir 2005 m. (2003-05-28, 2005-06-03 Draudėjo neradimo aktai Nr. 6, Nr. 64), veiklos vieta nenustatyta. Iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kad įmonė vykdytų kokią nors veiklą, tačiau į darbą 2008 m. buvo priimti 7 darbuotojai, iš kurių 4 moterys, tame tarpe I. M., D. M. ir S. B., kurioms buvo deklaruotas darbo užmokestis ir priskaičiuotos VSD įmokos. Nors įmonės veikla ir veiklos vieta nenustatyta, tačiau minėtos moterys VSDFV Kauno skyriui pristatė prašymus dėl motinystės (tėvystės) atostogų. Taip pat nustatyta, kad draudžiamosios pajamos visoms moterims buvo ženkliai padidintos už tuos metų ketvirčius, pagal kurių gautas pajamas yra apskaičiuojamos motinystės (tėvystės) pašalpos, o kitais metų ketvirčiais deklaruojamas neadekvačiai mažas darbo užmokestis. UAB „S.“ priskirtina rizikingų draudėjų grupei dėl galimai neteisėtai padidintų nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų išmokų iš Fondo biudžeto; visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamojo A. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.
Kaltinamosios J. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.
Kaltinamųjų D. M. ir S. B. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d.
Kaltinamosios I. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.
Kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal aukščiau nurodytus LR BK straipsnius, pagrindimas
Apgaulė - tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.
Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.
Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.
Subjektyvioji LR BK 182 str. numatytos veikos pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad naudoja apgaulę savo ar kitų asmenų naudai svetimą turtą, būtent tokį konkretų tikslą turi ir jo siekia. Jei asmuo tai suvokia ir atlieka tokius nusikalstamus veiksmus arba kėsinasi tai padaryti, tačiau savo veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, jis tyčia daro LR BK 182 str. numatytą veiką.
Kaltininko valia bei pastangos šiame nusikaltime turi būti sutelkta ir nukreipta atlikti įstatymo draudžiamą veiksmą, t. y. iš esmės dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškreipimo, nukentėjusiojo sąmonėje susiformuoja klaidingas įsivaizdavimas egzistuojančių arba egzistavusių faktų perleisti turtinę teisę.
Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad būtent šiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų A. L., J. L., D. M., S. B. ir I. M. padarytos nusikalstamos veikos.
Visetas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų patvirtina, kad kaltinamosios D. M., S. B. ir I. M. UAB „S.“ faktiškai niekada nedirbo, dėl ko pranešimuose apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose, perduodamų į VSDFV dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestrą, pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas duomenys yra fiktyvūs, neatitinkantys tikrovės ir yra suklastoti. Visi kaltinamieji – ir nusikaltimų organizatorius A. L., ir jo bendrininkės D. M., S. B. ir I. M. suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad tokia jų veika leis pasiekti jų siekiamą tikslą - joms, kaip kūdikių besilaukiančioms, o vėliau ir susilaukusioms, motinoms gauti kuo didesnes motinystės pašalpas, šių padarinių siekė bei norėjo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamosios D. M. ir S. B. tai ir pasiekė, kas reiškia jas veikus sukčiavimui privalomai nustatyti reikalinga tiesiogine tyčia. Kaltinamoji I. M. pasikėsino padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o kaltinamoji J. L. padėjo kitiems bendrininkams padaryti nusikalstamas veikas.
Sutinkamai su LR BK 24 str. 4 d. organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Teismas konstatuoja, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis A. L. buvo nusikalstamų veikų organizatorius.
LR BK 25 str. 2 d. numatyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).
Tai, kad visi kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, patvirtina visos bylos aplinkybės bei byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kiekvienas kaltinamasis suprato, kad daro nusikaltimus, siekė bendrų tikslų.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamosios J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kalta ji prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą.
Kaltinamosios S. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamosios I. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis A. L. padarė sunkų nusikaltimą, buvo jo padarymo organizatoriumi, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau padaręs eilę tyčinių analogiškų (jų tarpe – sunkių) nusikaltimų, už kuriuos jis pripažintas kaltu ir nuteistas 2011-04-18, 2011-12-19, 2012-05-17 nuosprendžiais (visi nurodyti nuosprendžiai įsiteisėję), taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo, taikyti LR BK 75 str. - įstatymas draudžia, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į A. L., kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką – organizatorius, į A. L. asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Bausmių skyrimo kaltinamosioms J. L., D. M., S. B. ir I. M. motyvai
Skiriant bausmes kaltinamosioms J. L., D. M., S. B. ir I. M. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (LR BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju padaryti sunkūs nusikaltimai.
Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., turėtų būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Tačiau skiriant bausmę, pirmiausia reikia vadovautis bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų asmenybės savybes, jų elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamosioms J. L., D. M., S. B. ir I. M. paskiriant LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę būtų aiškiai prieštaraujama teisingumo principui.
Konstitucijoje įtvirtintas ir Konstitucinio Teismo aiškinamas teisingumo principas taip pat reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto – nuosprendžio – priėmimas, bet būtent teisingo nuosprendžio priėmimas (Konstitucinio Teismo 2008-02-20 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymo leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (LR BK 54 str. 3 d.).
Teismas konstatuoja, kad tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra. Baudžiamasis procesas šioje byloje dėl objektyvių priežasčių užtruko ilgą laiko tarpą - nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip 6 metai. Nėra jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamosios J. L., D. M., S. B. ir I. M. per šį laikotarpį būtų padariusios kokias nors nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Atvirkščiai, teismui pateikti duomenys rodo, kad kaltinamosios savo pavyzdingu elgesiu įrodė, jog jų pataisymui nebėra būtinos laisvės atėmimo bausmės, kadangi jos, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus ilgam laiko tarpui, tapo nepalyginamai mažiau pavojingos. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, tokiu atveju pripažįstama, kad bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu, yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, kadangi bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas, praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo, turi būti apsvarstomi, atsižvelgiant į viešą interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojimo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-48/2009, 2K-256/2009). Tokiu būdu, kaltinamųjų atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos ir joms skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.
Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamosioms, taip pat, labai reikšmingomis laikytinos aplinkybės, kad J. L., D. M., S. B. ir I. M. augina ir išlaiko mažamečius vaikus, dirba, charakterizuojamos teigiamai.
Civilinis ieškinys, pareikštas VSDFV Kauno skyriaus, yra realus, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. vasario 14 d.
Kardomąją priemonę paskirti suėmimą, šios kardomosios priemonės nekeisti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
J. L. (ankstesnė pavardė – B.) pripažinti kalta pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. L.:
per 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 5000 Lt (penkis tūkstančius litų);per 1 (vienerius) metus (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę ir 2011-05-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bei neatliktą bausmę – 30 MGL dydžio baudą – subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejus) metus, įpareigojant J. L. per 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 5000 Lt (penkis tūkstančius litų), per 1 (vienerius) metus (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis, kaltinamajai L. L. nekeisti.
D. M. pripažinti kalta pagal LR BK 182 str. 2 d., ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant D. M. per 1 (vienerius) metus (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 2000 Lt (du tūkstančius litų).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, kaltinamajai D. M. nekeisti.
S. B. pripažinti kalta pagal LR BK 182 str. 2 d., ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant S. B. per 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, kaltinamajai S. B. nekeisti.
I. M. pripažinti kalta pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant I. M. per 9 (devynis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 2000 Lt (du tūkstančius litų).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, kaltinamajai I. M. nekeisti.
Tenkinti VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį.
Priteisti solidariai VSDFV Kauno skyriui iš A. L., J. L., I. M. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą - 30529,20 Lt (trisdešimt tūkstančių penkis šimtus dvidešimt devynis litus 20 ct).
Priteisti solidariai VSDFV Kauno skyriui iš A. L., J. L., D. M. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą - 112061,94 Lt (vieną šimtą dvylika tūkstančių šešiasdešimt vieną litą 94 ct).
Priteisti solidariai VSDFV Kauno skyriui iš A. L., J. L., S. B. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą - 44680,83 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt litų 83 ct).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (nuteistajam A. L. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.