Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-2209-945/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21081-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8.; 44.; 116.1. (S)

2014 m. liepos 9 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovams A. M., V. M., ieškovų atstovei advokatei R. U., atsakovės G. E. atstovei advokatei E. G., trečiajam asmeniui K. E., nedalyvaujant atsakovei G. E., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M., V. M. ieškinį atsakovei G. E., trečiajam asmeniui K. E. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai ieškiniu (b.l. 3-5) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 92-94) prašo priteisti iš atsakovės 30.000 Lt nuostolių, taip pat patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai 2013 m. lapkričio mėn. rado internete skelbimą (b.l. 32, 43-44), kad parduodamas gyvenamasis namas su apsauga, aptverta teritorija, signalizacija, video kameromis, papildoma įranga- skalbimo mašina, baldais, šaldytuvu, virtuvės komplektu, virykle, už 235.000 Lt. Atvykus apžiūrėti minėtą gyvenamąjį namą paaiškėjo, jog jame gyvena trečiasis asmuo su šeima, kuris prisistatė kaip namo šeimininkas, paprašė sumokėti jam avansą. Su trečiuoju asmeniu buvo sutarta galutinė kaina- 225.000 Lt, sumokėtas 25.000 Lt avansas (b.l. 95). 2013 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis (b.l. 15-24), kurios pagrindu ieškovai įgijo 0,0754 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 127,62 m² sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13, 37-38). Namas parduotas su signalizacija, vaizdo kameromis ir baldais, kaip buvo nurodyta skelbime. Sudarant sutartį tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pageidavo, kad sutartyje nekilnojamojo turto kaina būtų nurodyta 165.000 Lt, nenurodant gauto 25.000 Lt avanso, jų pageidavimu buvo išskirta 35.000 Lt suma už baldus ir buitinę techniką. Pastarosios sumos buvo pervestos dviem 2013 m. lapkričio 21 d. mokėjimo pavedimais (b.l. 41-42). Po sutarties sudarymo, atsižvelgiant į tai, kad name gyveno trečiasis asmuo su šeima, šalys susitarė, jog gyvenamasis namas bus atlaisvintas 2013 m. lapkričio 29 d. Be to, po notarinės sutarties sudarymo, trečiajam asmeniui paprašius, buvo sumokėta 800 Lt už lauko stalą. 2013 m. lapkričio 29 d. atvykę į įsigytą namą ieškovai nerado minkštų baldų svetainės komplekto, indaujos, skalbimo mašinos, vaizdo stebėjimo sistemos, signalizacinės apsaugos sistemos, šviestuvų, buvo palikta tik virtuvės komplektas ir šaldytuvas (b.l. 25-36). Atsakovė neperdavė ieškovams jų įsigytų daiktų, juos pasisavino. Kadangi kilnojamieji daiktai buvo įkainoti 35.000 Lt, tuo tarpu ieškovams paliktų virtuvės baldų ir šaldytuvo vertė- 5.000 Lt, ieškovams buvo padarytas 30.000 Lt nuostolis.

Atsiliepimais į ieškinį (b.l. 52-56) ir patikslintą ieškinį (b.l. 100-104) atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, jog 2013 m. lapkričio 11 d. internete patalpinus skelbimą, 2013 m. lapkričio 18 d. atvyko ieškovai ir apžiūrėjo parduodamą nekilnojamąjį turtą. 2013 m. lapkričio 20 d. ieškovams atvykus pakartotinai buvo galutinai suderinta nekilnojamojo turto kaina, sandorio sudarymo sąlygos bei paliekami kilnojamieji daiktai, jų kainos. Abiejų susitikimų metu dalyvavo ir trečiasis asmuo. 2013 m. lapkričio 20 d. iš ieškovų per trečiąjį asmenį buvo gautas 25.000 Lt avansas už nekilnojamąjį turtą. 2013 m. lapkričio 21 d. tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė, jog ieškovai perka nekilnojamąjį turtą už bendrą 165.000 Lt kainą. Toje pačioje sutartyje ieškovai pareiškė, jog turėjo galimybę ir susipažino su daiktų technine būkle, dėl jų jokių pretenzijų neturi, patvirtina, kad parduodamų daiktų būklė ir kokybė atitinka jų, kaip pirkėjų, keliamus reikalavimus bei pardavimo kainą, kurią pirkėjai moka pardavėjai. Tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 0496120131121005100000045 atsakovei buvo sumokėta 165.000 Lt suma už parduotą nekilnojamąjį turtą. Šalių sulygta nekilnojamojo turto kaina buvo ženkliai mažesnė, nei buvo prašoma skelbime. 2013 m. lapkričio 20 d. susitikimo metu buvo papildomai žodžiu susitarta, jog už papildomai paliekamus kilnojamuosius daiktus ieškovai sumokės 35.000 Lt sumą. Ieškovai žodinį susitarimą įvykdė šalių sutartą pinigų sumą sumokėdami 2013 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0496120131121005100000044. Šalys susitarė, jog ieškovams už papildomai sutartą 35.000 Lt pinigų sumą bus palikta ženkliai didesnės vertės kilnojamojo turto. Parduotame name remontas buvo darytas neseniai, tad visi ieškovams perleisti daiktai buvo nenudėvėti. Nuo pat pirmojo susitikimo ieškovams buvo pasakyta, jog skalbimo mašina nebus parduodama. Apsaugos sistema ieškovams galėjo būti perleista už atskirą šalių sulygtą pinigų sumą, tačiau ieškovai nesutiko papildomai mokėti už apsaugos sistemą, todėl ji buvo išmontuota. Patys ieškovai 2013 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodyme Nr. 0496120131121005100000044 nurodo, kad mokama suma yra už baldus bei buitinę techniką, o ne už signalizacijos ar apsaugos sistemą. Ieškovams niekada nebuvo siūloma kartu su nekilnojamuoju daiktu įgyti ir indaują bei minkštų baldų komplektą. Šie baldai yra antikvariniai ir vien jų vertė yra panaši į pinigų sumą, kurią ieškovai sumokėjo už baldus ir buitinę techniką. Ieškovai du kartus susitiko su atsakove, du kartus apžiūrėjo įgyjamą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, du kartus jiems buvo pateikti nekilnojamojo turto dokumentai, kuriuose yra visa informacija apie įgyjamą nekilnojamąjį turtą, t.y., ieškovai turėjo visas galimybes įgyvendinti jiems suteiktas teises, prieš priimant sprendimą sudaryti ar ne nekilnojamojo bei kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis. Atsakovė iki sutarties sudarymo geranoriškai leido ieškovams pasirinkti, kokius kilnojamuosius daiktus jie nori įgyti, kokių ne, dar iki nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo leido ieškovams pasidėti savo daiktus, vykdydama sutartinius įsipareigojimus 2013 m. lapkričio 26 d. atlaisvino nekilnojamąjį turtą, o 2013 m. lapkričio 27 d. perdavė nekilnojamojo turto raktus. Reikšdami ieškinį ieškovai siekia neteisėtai pasipelnyti. Ieškovai neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo, parduotų daiktų pasisavinimo fakto.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

Liudytoju apklausiamas ieškovo V. M. brolis A. M. patvirtino kartu su ieškovais vykęs apžiūrėti namo, pripažino, jog ieškovai su trečiuoju asmeniu tarėsi, kurie daiktai bus palikti, o kuriuos trečiasis asmuo išsiveš, akcentavo smulkmenų negirdėjęs, kadangi sėdėjo prie stalo ir visur kartu nevaikščiojo.

Liudytoja apklausiama buvusi ieškovų kaimynė E. A. nurodė, jog ieškovų įsigytas namas yra prastoje vietoje, jo vertė ženkliai mažesnė, nei ieškovų sumokėta kaina. Tuo liudytoja įsitikino kartu su ieškovais nuvykusi apžiūrėti namo po raktų perdavimo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl pirkimo- pardavimo sandorių dalyko

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokius konkrečiai daiktus ieškovai nusipirko iš atsakovės, t.y. dėl pirkimo- pardavimo sandorių dalyko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, jog atsakovė jiems kartu su nekilnojamuoju turtu pardavė ir signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemą, taip pat ieškinyje nurodytus minkštų baldų svetainės komplektą, indaują, skalbimo mašiną, ieškovai įrodinėja į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu- skelbimu dėl parduodamo turto, kuriame nurodyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas su baldais ir apsaugos sistema. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog jie sudarė du sandorius- notarinės formos nekilnojamojo turto perleidimo sandorį ir žodinį kilnojamųjų daiktų perleidimo sandorį. Nei faktas, jog skelbime dėl turto perleidimo buvo nurodyta bendra turto pardavimo kaina, nei ieškinyje nurodyti galimi subjektyvūs motyvai, dėl kurių atsakovė ir trečiasis asmuo galėjo turėti suinteresuotumą perleisti turtą pagal du savarankiškus sandorius (pastarasis argumentas negali būti vertinamas kaip pagrįstas, kadangi ir tame pačiame sandoryje buvo galima numatyti kelis objektus- nekilnojamąjį turtą ir kartu perleidžiamus kilnojamuosius daiktus, aiškiai atskiriant šių daiktų kainas, kas paneigtų galimybę daryti išvadą, jog atsakovė gavo pajamas parduodama turtą brangiau, nei jį įsigijo, ir įgijo mokestinę prievolę), patys savaime neleidžia spręsti dėl to, koks konkrečiai buvo šalių susitarimo turinys. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovai neginčija su atsakove sudarytų sandorių, nereikalauja pripažinti jų negaliojančiais, nutraukti sutartis ar jas koreguoti, t.y. aplinkybės, jog kilo nesutarimas dėl sutarčių dalyko, nevertina kaip šių civilinių sandorių trūkumų. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog ginčas kilo ne dėl susitarimo tarp šalių egzistavimo, jo realumo ir sąžiningumo, atitikimo tikrajai šalių valiai, bet dėl susitarimo turinio. Antra, vadovaujantis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, fizinių asmenų sudaromam sandoriui, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, yra taikoma privaloma rašytinė forma. Nors šalys ir neginčija paties sandorio sudarymo fakto, taip pat fakto, jog ieškovai sandorį įvykdė sumokėdami atsakovei sandorio kainą, neįformindami sutarties dėl kilnojamųjų daiktų perleidimo raštu ieškovai prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui dėl sutarties dalyko, jų galimybės įrodyti, kokie daiktai pagal sutartį buvo perleisti, taps ribotomis. Trečia, tiek šalys savo teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir liudytoju apklausiamas A. M. patvirtino, jog prieš sudarant sutartį turtas buvo apžiūrimas ir vertinamas, buvo tariamasi, kurie kilnojamieji daiktai bus perleidžiami. A. M. nurodė, jog ieškovams buvo aiškiai pasakyta, jog jiems nebus palikti miegamojo baldai, kartu, kaip minėta, pripažino, jog jam žinomos ne visos derybų detalės. Ketvirta, ir patys ieškovai nėra nuoseklūs kalbėdami apie įsigytus kilnojamuosius daiktus. Ieškinyje nurodžiusi, jog jiems nebuvo palikta indauja, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovė A. M. pripažino, jog dar iki sutarties sudarymo jai buvo pasakyta, kad indauja nebus parduodama. Penkta, atsakovės į bylą pateikti įrodymai (b.l. 57-72) patvirtina, jog parduotame gyvenamajame bute buvo palikta daug vertingų daiktų (ieškovai neginčijo atsakovės atsiliepimuose nurodytų kilnojamųjų objektų perdavimo fakto, tik kėlė abejones dėl atsakovės nurodomų turto verčių, akcentavo, jog kai kurie objektai laikytini nekilnojamojo turto priklausiniais, už dalį objektų ieškovai tvirtino sumokėję atskirai), todėl kaip nepagrįstas vertintinas ieškinio argumentas, jog perduotą kilnojamąjį turtą sudaro tik virtuvės baldai ir šaldytuvas, kurių vertė 5.000 Lt. Šešta, nei indauja, nei minkštas baldų komplektas, nei šviestuvai nebuvo tiesiogiai minimi ir internete patalpintame skelbime, kuriame buvo akcentuojama virtuvės įranga, pateikta būtent virtuvės nuotrauka, todėl iš bylos medžiagos spręsti, jog atsakovė aiškiai išreiškė ketinimą nurodytus kilnojamuosius daiktus perleisti, nėra jokio pagrindo. Septinta, dar kartą akcentuotina, jog šalys patvirtino derėjęsi dėl perleidžiamo turto apimties, t.y. aptarinėję, kurie kilnojamieji daiktai bus perleidžiami, todėl būtent nuo derybų baigties, o ne nuo pradinio skelbimo turinio, priklauso ir šalių sudaryto kilnojamojo turto perleidimo sandorio dalyko sudėtis. Ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog derybų rezultate buvo sutarta dėl skelbime nurodytos skalbimo mašinos perleidimo. Aukščiau aptarta aplinkybė, kartu su faktu, jog šalys susitarė dėl mažesnės, nei nurodyta skelbime, turto perleidimo kainos, neleidžia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstos atsakovės ir trečiojo asmens pozicijos, jog skalbimo mašina neįėjo į perleidžiamo kilnojamojo turto sudėtį. Akcentuotina, jog pareiga įrodyti šią aplinkybę, atsižvelgiant į CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką, tenka būtent ieškovams. Aštunta, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė ar trečiasis asmuo užsiima prekyba kilnojamaisiais ar nekilnojamaisiais daiktais, jog jiems tai yra įprastinė veikla, jog jie turėjo kokį nors pranašumą pasirenkant sandorių formą ir/ar turinį. Tiek ir tuo atveju, jeigu būtų buvęs sudarytas vienas sandoris dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perleidimo, tiek ir išskyrus civilinį santykį į du savarankiškus sandorius, esminiu laikytinas perleidžiamo turto identifikavimas. Iš ieškovų pozicijos nėra aišku, kodėl jie, pervesdami atsakovei pinigus už buitinę techniką ir baldus, nereikalavo užfiksuoti, kokie konkrečiai kilnojamieji daiktai yra perleidžiami (nepriklausomai nuo to, ar tai būtų padaroma notariškai tvirtinamoje sutartyje, ar atskiroje rašytinėje sutartyje). Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas spręsti, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, kad atsakovė buvo įsipareigojusi perleisti jiems ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus- minkštų baldų svetainės komplektą, indaują, skalbimo mašiną ir/ar šviestuvus, ir kilnojamuosius daiktus išsiveždama kažkaip pažeidė ieškovų teises ar teisėtus interesus.

Įrodinėdami atsakovės pareigą perduoti jai statinio apsaugos sistemą, ieškovai nurodo, jog ši sistema jiems turėjo būti perduota kaip nekilnojamojo turto priklausinys (būtent šią sistemą ieškovų atstovė teismo posėdžio metu įvardijo kaip vienintelį objektą, kuris buvo perleistas pagal nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartį, o ne pagal žodinį susitarimą dėl kilnojamųjų, t.y. tiesioginio ryšio su gyvenamąja patalpa neturinčių, daiktų perleidimo). Vadovaujantis CK 4.13 straipsniu, tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, kitaip su jais susiję daiktai pripažįstami antraeiliais daiktais. Remiantis CK 4.19 straipsnio 1 dalimi, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas kartu su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 10, 61 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.2.2 punktu (aktuali redakcija- 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. D1-1065), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 57.7 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punktu darytina išvada, jog teisės aktai namo apsaugos (signalizacijos) sistemas įvardija kaip sudėtinę namo inžinerinės sistemos dalį, kurios įrengimas priskiriamas prie specialiųjų statybos darbų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog name buvo įrengta apsaugos sistema, taip pat neginčijamas jos įrengimo atitikimas privalomiems teisės aktų reikalavimams. Tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo pripažino, jog apsaugos sistema buvo įrengta, jog atlaisvinant patalpas buvo išmontuotos ir išsivežtos sistemos sudedamosios dalys (vaizdo fiksavimo įranga, jutikliai, signalizacijos valdymo pultas ir kt.). Reikšminga ir tai, jog apsaugos sistemą, kaip vieningą visumą, sudaro ne tik atskiri jutikliai, pultai ir vaizdo fiksavimo įranga, bet ir šiuos įrenginius jungiantys laidai, kurie, kaip patvirtino šalys bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais, yra palikti pastato sienose, jų pašalinimas yra komplikuotas (ryšys su statiniu akivaizdus), be jų trečiojo asmens išmontuoti įrengimai negali būti naudojami pagal paskirtį. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pagrindas pripažinti pagrįsta ieškovų poziciją, jog įrengta apsaugos sistema buvo parduoto nekilnojamojo turto priklausinys. Priešinga išvada lemtų, jog, motyvuodamas tuo, kad atitinkami daiktai yra savarankiški nuosavybės teisės objektai, pardavėjas, parduodamas gyvenamąją patalpą, galėtų išmontuoti, pvz., radiatorius, elektros instaliacijos prietaisus, priešgaisrinės apsaugos sistemas, unitazus, maišytuvus ir pan., palikdamas statinį be funkcinio panaudojimo galimybės. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perleidžiant pagrindinius daiktus, antraeilius daiktus ištinka jų likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip. Kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu laikomas perleistu ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta kitaip (CK 4.14 str. 2 d.). Nurodyta įstatyminė prezumpcija koreguoja įrodinėjimo pareigos paskirstymą civiliniame procese, t.y., kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio dalyko, būtent pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog jis kartu su nekilnojamuoju turtu neperleido šio turto priklausinio. Nagrinėjamu atveju šalys patvirtino, jog apsaugos sistemos sudedamosios dalys buvo nuimtos po sutarties sudarymo, prieš atsakovei ir trečiajam asmeniui atlaisvinant patalpas, t.y. sandorio sudarymo metu apsaugos sistema buvo gyvenamojo namo priklausiniu (CK 6.317 str. 3 d.). Sutartyje nėra nurodyta, jog gyvenamasis namas yra perduodamas be apsaugos sistemos. Kaip matyti iš bylos medžiagos (skelbimo internete turinio), pradinis atsakovės ketinimas buvo perleisti apsaugos sistemą nekilnojamąjį turtą įsigysiantiems asmenims. Jokių įrodymų, jog šalys sudarydamos sutartį susitarė kitaip, atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovės atstovės argumentas, jog motyvą, kad signalizacija nebuvo parduota, patvirtina faktas, kad ji tiesiogiai neįvardinta pirkimo- pardavimo sutartyje, vertintinas kaip nesuderinamas su aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu. Iš argumentas, kaip teisingai nurodė ieškovų atstovė, yra logiškai nepateisinamas, kadangi, juo vadovaujantis, parduodant gyvenamąjį namą į sutartį tektų tiesiogiai įrašyti visus inžinerinius tinklus (pvz., elektros jungiklius, unitazus, vamzdynus, radiatorius ir pan.).

Kaip neturintis įtakos galutinei išvadai vertintinas atsakovės atstovės argumentas, jog notariškai patvirtina sutartimi ieškovai patvirtino esantys susipažinę su daiktų technine būkle, dėl jų jokių pretenzijų neturintys. Dar kartą akcentuotina, jog byloje neginčijamas pirkimo- pardavimo sandoris, nekeliamas klausimas dėl daikto kokybės sandorio sudarymo metu, t.y. pripažįstama, jog daiktas tuo metu atitiko ieškovų poreikius ir kokybės reikalavimus, jo būklė pasikeitė po sandorio sudarymo.

Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog atsakovė neįrodė nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartimi neperleidusi ieškovams namo apsaugos sistemos, todėl ieškinio argumentas, jog ši sistema ieškovams buvo parduota, vertintinas kaip pagrįstas.

Dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti

Vadovaujantis CK 6.245-6.249 straipsnių nuostatomis, civilinė atsakomybė taikoma konstatavus keturias sąlygas- neteisėtus veiksmus, kaltę, nuostolius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Įstatyme esant įtvirtintai nuginčijamai kaltės prezumpcijai, į teismą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti egzistuojant likusias tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Teismui pripažinus, jog ieškovai neįrodė, kad žodiniu susitarimu dėl kilnojamųjų daiktų perdavimo atsakovė įsipareigojimo perduoti kokius nors daiktus, kuriuos atsakovė ar trečiasis asmuo vėliau išsivežė, spręsti, jog buvo pažeisti kokie nors ieškovų teisės ar teisėti interesai, kylantys iš šalis siejusių kilnojamųjų daiktų perleidimo teisinių santykių, nėra pagrindo (nėra duomenų, jog buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, jog ieškovai patyrė nuostolius, neįrodyta ir priežastinio ryšio sąlyga). Dėl nurodytos priežasties toliau reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo bus analizuojamas teisinio santykio, susijusio su nekilnojamuoju turtu ir jo priklausiniu- apsaugos sistema, ribose.

Kaip minėta, reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo faktinį pagrindą sudaro aplinkybė, jog trečiasis asmuo atlaisvindamas patalpas su atsakovės žinia išsivežė ieškovams parduotus daiktus. Teismas sutinka su ieškovų atstovės teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, jog, remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktais, ieškovai privalo įvardinti savo reiškiamą reikalavimą, faktinį jo pagrindą ir tą pagrindą pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu teisinis tarp šalių susiklosčiusio santykio kvalifikavimas priskiriamas teismo kompetencijai ir kitokio teisinio pagrindo, nei to, kuriuo remiasi ieškovai, parinkimas nelaikytinas teismo įgaliojimų viršijimu ar bylos nagrinėjimo ribų peržengimu.

Ieškinyje ieškovai nurodė, jog pažeidimu laikytinas pareigos perduoti pagal sutartį perleistus daiktus (CK 6.317-6.319 str.) netinkamas vykdymas. Vertinant notariškai patvirtintos sutarties dėl nekilnojamojo turto perleidimo turinį, dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, šalys turto perdavimą- priėmimą, taip pat nuosavybės teisės perdavimą susiejo su sutarties sudarymu (sutarties VII skyrius), susitarė, jog daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pirkėjams pereina nuo sutarties pasirašymo momento (sutarties 11.3 p.), nurodė, jog vėliau, t.y. iki 2013 m. lapkričio 26 d. patalpos turi būti atlaisvintos. Aptariamos nuostatos, remiantis CK 4.49 straipsniu, 4.52 straipsnio 1 dalimi, 6.320 straipsniu, 6.398 straipsnio 1 dalimi, leidžia daryti išvadą, jog daiktų ir nuosavybės teisių perdavimo, o kartu ir atsitiktinės daiktų žuvimo ar sugedimo rizikos perleidimo momentą šalys susiejo su sutarties pasirašymo momentu. Iš sutarties turinio galima spręsti, kad šalys nebeketino atlikti papildomo formalaus turto perdavimo- priėmimo veiksmo, todėl sudarė teisinį susitarimą, jog turtas jau yra perduotas, nuosavybės teisės ir daikto žuvimo ar sugedimo rizika perėjusi pirkėjams. Sutarties sąlyga, jog patalpos bus atlaisvintos po kelių dienų, vertintina ne kaip įtakojanti daiktų perdavimo momentą, bet kaip papildomas susitarimas dėl tolesnio laikino atsakovės naudojimosi ieškovams perleistu turtu, t.y. dėl trumpalaikių panaudos teisinių santykių. Vadovaujantis CK 6.629 straipsniu, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pastaroji teisės norma lemia sutartinę pareigą perduoti turtą, kurios nevykdymas ar netinkamas vykdymas pažeidžia priešingos šalies interesus. Vertinant šių interesų gynybos būdus CK 1.138, 6.60, 6.213 straipsniuose kuriamo teisinio reglamentavimo kontekste, dėmesys atkreiptinas į tai, jog asmuo, kurio sutartinės teisės yra pažeistos, turi teisę rinktis- reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra, arba reikšti reikalavimą dėl prievolės netinkamu įvykdymu padarytų nuostolių atlyginimo. Analogiška galimybė įtvirtinta ir artimiausius panaudai nuomos teisinius santykius reglamentuojančiame CK 6.499 straipsnyje. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog pastarąją ieškovų pasirinkimo teisę netiesiogiai pripažino ir atsakovė, neginčydama ieškovų pasirinkto teisių gynybos būdo adekvatumo susiklosčiusiai situacijai, nekeldama klausimo dėl to, jog, net ir egzistuojant ieškovų reikalavimo teisei atsakovės atžvilgiu (su kuo atsakovė aiškiai nesutinko), ši teisė turėtų būti įgyvendinama išreikalaujant daiktus natūra, o ne reiškiant reikalavimą dėl nuostolių, kuriuos sudaro neperduotų daiktų vertė, atlyginimo priteisimo.

Pripažinus ieškovų teisę reikalauti taikyti civilinę atsakomybę, analizuotinas sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimas.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais pripažintinas apsaugos sistemos demontavimas ir atsisakymas ją perduoti ieškovams.

Kaip minėta, remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, skolininko kaltė yra preziumuojama. Nors ši prezumpcija yra nuginčijama, atsakovė nagrinėjamoje byloje ginčijo neteisėtų veiksmų faktą, taip pat aplinkybes, susijusias su ieškovų patirtos žalos dydžiu, tuo tarpu argumentų ir įrodymų, susijusių su kaltės sąlygos nuginčijimu, teismui neteikė. Priešingai, atsakovės atstovė pripažino, jog sutartiniai teisiniai santykiai su ieškovais siejo būtent atsakovę (būtent ji sudarė pirkimo- pardavimo sandorį, būtent ji prisiėmė pareigą atlaisvinti patalpas), jog apsaugos sistemą trečiasis asmuo demontavo suderinęs su atsakove.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Patirtus nuostolius ieškovai sieja su jiems neperduoto turto verte. Nors pareikštas reikalavimas 30.000 Lt sumai, ieškovų pozicija, jog nuostolių dydis turi būti skaičiuojamas iš sumos, sumokėtos už kilnojamuosius daiktus, atėmus virtuvės komplekto ir šaldytuvo vertę, kaip nepagrįsta vertintina dėl šia nutartimi jau konstatuotos aplinkybės, jog ieškovai neįrodė patyrę žalos, susijusios su kilnojamųjų daiktų jiems perdavimu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovė pateikė teismui UAB „Altana“ 2013 m. gruodžio 16 d. komercinį pasiūlymą apsaugos sistemai įrengti (b.l. 121), kuriame nurodyta sistemos vertė- 3.587 Lt. Nors trečiasis asmuo įvardijo išlaidų apsaugos sistemai įrengti dydį- 2.437 Lt, akcentuodamas, jog gali iš sistemą įrengusios įmonės gauti ir į kitą posėdį pateikti tai patvirtinančius dokumentus, reikalavimą dokumentus išreikalauti pradžioje palaikiusi ieškovų atstovė posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, nurodė šio reikalavimo nebepalaikanti ir nuostolių dydį siejanti būtent su jos teismui pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodyta suma. Prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir atitinkamo įrodymo išreikalavimo nepalaikė ir atsakovės atstovė bei trečiasis asmuo. Įvertinus aptartus įrodymus dėmesys atkreiptinas į keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, ieškovai įvykdė pareigą įrodyti nuostolių dydį, pateikdami teismui rašytinį įrodymą. Antra, ieškovų poziciją dėl komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos pripažinimo nuostoliais atsakovės atstovė ginčijo tik tuo aspektu, jog komercinis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas praktiškai. Su tokia pozicija nesutiktina, kadangi žalos dydis nustatinėtinas pagal realią ieškovams neperduoto turto vertę, o ne tiesiogines jų išlaidas. Atsakovei neperdavus ieškovams apsaugos sistemos, sumažėjo ieškovų turto masė, todėl šis sumažėjimas turi būti kompensuojamas. Priešinga išvada nepagrįstai apribotų nukentėjusiojo teises, kadangi patyręs nuostolius ir neturintis galimybės savo lėšomis likviduoti jų pasekmes ir tik po to patirtų faktinių išlaidų atlyginimą prisiteisti asmuo netektų galimybės apginti savo teises. Trečia, atsakovės atstovė ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu neginčijo komercinio pasiūlymo turinio pagrįstumo, nenurodė jokių motyvų, kurie leistų spręsti, jog komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos neatitinka rinkos vertės, jog į komercinį pasiūlymą įtrauktos su patirtais nuostoliais nesusiję sumos. Pareiga įrodinėti šias aplinkybes tenka būtent atsakovei, kadangi dėl atsakovės kaltės ieškovai nedisponuoja išmontuotomis sistemos sudedamosiomis dalimis ir negali jų įvertinti. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog teismo posėdžio metu ši įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka atsakovės atstovei ir trečiajam asmeniui buvo išaiškinta, nurodyta, jog, ieškovams nuostolių dydį siejant su į bylą pateiktu komerciniu pasiūlymu, atsakovė turi spręsti, ar reikalinga pateikti į bylą papildomus įrodymus (pvz., išlaidas patvirtinančius dokumentus), kurie galėtų paneigti ieškovų pateikto komercinio pasiūlymo turinio pagrįstumą. Atsakovės atstovė nurodė, jog papildomus įrodymus pateikti netikslinga ir prašė tęsti bylos nagrinėjimą, kas, įvertinus dispozityvumo ir rungimosi principus, ir buvo padaryta. Ketvirta, vien trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, jog sistemai įrengti jis išleido 2.437 Lt sumą, pati savaime nepaneigia ieškovų pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos pagrįstumo, kadangi nuostolių dydis yra vertintinas ne pagal neperduoto turto įsigijimo metu buvusią situaciją rinkoje, bet pagal tai, kokios yra galimybės likviduoti nuostolius ginčo metu. Dar kartą akcentuotina, jog komerciniame pasiūlyme nurodytų medžiagų turinio, medžiagų ir darbų verčių pagrįstumo nei atsakovės atstovė, nei trečiasis asmuo teismo posėdyje neginčijo. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pagrindas konstatuoti, jog ieškovai įrodė patyrę 3.587 Lt nuostolių.

Nustačius nuostolių dydį, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, konstatuotina, jog nuostoliai buvo patirti būtent dėl neteisėtų atsakovės, kuri nevykdė savo sutartinės prievolės, neteisėtų veiksmų, t.y. egzistuoja ir ketvirtoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

Dėl ieškovų reikalavimo teisės solidarumo

Nors ieškinyje ir nėra tiesiogiai įvardintas ieškovų reiškiamo reikalavimo pobūdis, reikšminga laikytina aplinkybė, jog, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, santuokoje abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe. Dėl kaltų atsakovės veiksmų šio turto apimtis sumažėjo, nuostolių dydis yra siejamas su šio praradimo atkūrimu, todėl, vadovaujantis CK 6.17-6.18 straipsnių nuostatomis, ieškovų reikalavimo teisė pripažintina solidaria, t.y. visa nuostolių suma iš atsakovės ieškovams priteistina bendrai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paduodami ieškinį ieškovai sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (b.l. 7). Nors ieškovų prašymas dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo priimant ieškinį atskira nutartimi išspręstas nebuvo, aplinkybė, jog ieškinys buvo priimtas ir byla išnagrinėta, laikytina pagrindu konstatuoti, jog buvo sukurtos teisinės pasekmės, kurios prilygsta atleidimui nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Priešinga išvada paneigtų ieškovų teisę apsispręsti, ar palaikyti ieškinį esant pareigai sumokėti papildomą 600 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog patenkinto reikalavimo suma sudaro 3.587 Lt, už atitinkamo dydžio reikalavimą mokėtina 108 Lt žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovės žyminį mokestį mokėjusiai ieškovei A. M..

Be to, atsakovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius ją patyrus 1.000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 117-118). Ši suma, atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų pobūdį ir apimtį, pripažintina pagrįsta. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, taip pat aplinkybę, jog teisės aktai nenumato solidarios dalyvaujančių byloje asmenų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteistina po 440,22 Lt (atmestų reikalavimų suma (30.000 Lt – 3.587 Lt) / visos reikalavimų sumos (30.000 Lt) * atstovavimo išlaidų sumos (1.000 Lt) / ieškovų skaičiaus (2)) atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 98 str.).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (12 Lt), ją padalijus tarp šalių atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį bei aukščiau minėtą faktą, jog ieškovai už išlaidų atsiradimą atsako lygiomis dalimis, konstatuotina, jog išlaidų suma neviršija teisės aktuose nustatyto minimumo, todėl šių išlaidų atlyginimas iš šalių valstybei nepriteistinas.

Dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pritaikė civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones- atsakovei priklausančio turto areštą 30.000 Lt sumai (b.l. 45-46). Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta tik dalis ieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 150 straipsniu, atsakovės turto areštas 26.413 Lt sumai naikinamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusi laikinųjų apsaugos priemonių dalis paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3.587 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) nuostolių atlyginimo.

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Lt (šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 440,22 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų 22 ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl atsakovės G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto ir piniginių lėšų arešto 26.413 Lt sumai panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui. Likusią laikinųjų apsaugos priemonių dalį palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.