Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-12-07 · Administracinė byla Nr. eI-9199-644/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-07Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-07
Bylos Nr.
eI-9199-644/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02189-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Atsakovas
E. M.
Pareiškėjas
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-9199-644/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02189-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei E. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. M. 62,20 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2021-06-30 bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė per prašyme nurodytą laikotarpį nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė nurodytas įsiskolinimas. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013-08-22 sprendimu Nr. T-573 bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais. Nuostatų 4.11, 31 ir 32 punktai nustato, kad pareiškėjas administruoja šią vietinę rinkliavą – ją apskaičiuoja ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pareiga mokėti šią vietinę rinkliavą įteisinta ir Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Nuostatų 4.12., 12, 14, 15 punktai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų bei gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovė ginčo laikotarpiu buvo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkė, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006-10-12 sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (papildyti ir keisti: 2007-11-29 sprendimu Nr. T-236, 2008-05-15 sprendimu Nr. T-401, 2008-06-26 sprendimais Nr. T-450, Nr. T-451, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-868, 2013-08-22 sprendimu Nr. T-573, 2014-10-09 sprendimu Nr. T-856, 2014-12-18 sprendimu Nr. T-913 ir 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595), kurių 10 ir 11 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Pagal Nuostatų 4.1 – 4.2.1. p. nuostatas šios vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybėje, savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (4.3 p.).

Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantys Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams (12.1. p.), gyvenamosios paskirties patalpų vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba (12.2. p.), gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.3. p). Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, pastoviąją dedamąją moka Nuostatų 12.1., 12.2., 12.3. punktuose nurodyti asmenys, kintamąją rinkliavos dedamąją moka asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos.

Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Taigi, pagal Nuostatų 4 punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., LVAT 2015-04-07 nutartį byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (žr., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).

Pareiškėjas nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2021-06-30. Pareiškėjas pareiškimu į teismą kreipėsi 2021-09-16, todėl vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2021 m. ir tris praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai sprendžiant dėl šio skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2021-06-30.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-06-30 buvo priskaičiuota 53,80 Eur vietinės rinkliavos mokesčio suma, kurios ji nesumokėjo. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjo reikalavimas mažintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 53,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-06-30.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 15,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui advokatas G. G. (2020-12-22 atstovavimo sutartis).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojų, taip pat veikia Specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, duomenų, jog buvo objektyvi būtinybė pareiškėjui byloje naudotis advokato paslaugomis byloje nėra, todėl prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 53,80 Eur (penkiasdešimt trys eurai, 80 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis