- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-413-467/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12648-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- H. C., E. M.
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Andrutės Kalinauskienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovams H. C. ir E. M. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. C. 2011 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iškeldinti atsakovę E. M. iš savavališkai užimtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš atsakovų H. C. ir E. M. 3724, 60 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010 m. gegužės 18 d. teismo sprendimu, nutraukus ieškovės A. C. ir atsakovo H. C. santuoką, jiems priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini) buvo padalintos po ½ dalį. Ieškovė 2009 m. rugsėjo 10 d. pateikė atsakovui pasiūlymą išsinuomoti jai priklausančią dalį patalpų, mokant po 10 Lt už 1 kv.m per mėnesį nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, tačiau atsakovas į tokį pasiūlymą nereagavo. Vėliau ieškovė sužinojo, kad atsakovas patalpas 2011 m. sausio mėnesį sudarytos panaudos sutarties pagrindu yra perdavęs naudotis atsakovei E. M.. Kadangi naudojimosi patalpomis tvarka tarp ieškovės ir atsakovo nenustatyta, laikytina, kad atsakovė naudojasi visomis, t.y. ir ieškovei priklausančiomis patalpomis be jos sutikimo, be to atsakovė nemoka nuomos mokesčio. Dėl to atsakovė turėtų būti iškeldinta iš ginčo patalpų, be to abu atsakovai turėtų atlyginti ieškovei jos negautą 3724,60 Lt nuomos mokestį, paskaičiuotą už 11 mėnesių.
Atsiliepimas
Atsakovas H. C. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovei E. M. panaudos pagrindais leido naudotis tik jam, o ne ieškovei, priklausančia patalpų dalimi. Nuompinigių suma, kurios reikalauja ieškovė, yra visiškai nepagrįsta, nes patalpos nebuvo nuomojamos.
Atsakovė E. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2011 m. sausio 1 d. panaudos sutarties pagrindu atsakovas H. C. perdavė jai neatlygintinai naudotis 31,45 kv.m ploto jam priklausančią patalpų dalį, kuria atsakovė ir naudojosi. Tuo tarpu ieškovės patalpų dalimi nebuvo naudotasi, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ar iškeldinimo iš patalpų. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jai civilinė atsakomybė nekilo, taigi atsakovė neturi jokios pareigos mokėti ieškovei 3724,60 Lt nuostolių. Be to atsakovė jau nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nebesinaudoja atsakovui priklausančiomis patalpomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės A. C. atsakovės E. M. naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog ieškovė ir atsakovas H. C. nėra nustatę naudojimosi patalpomis tvarkos, tačiau ši aplinkybė nesudaro kliūčių atsakovui kaip savininkui laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog patalpose yra lova, staklės ir kiti daiktai, tačiau nėra duomenų, kad minėti daiktai užimtų ar atsakovė būtų naudojusi didesnę dalį patalpų, nei jai suteikta panaudos sutartimi, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas perdavė, o atsakovė panaudos pagrindais naudojosi tik atsakovui priklausančia dalimi patalpų. Nenustatęs atsakovės neteisėto naudojimosi ieškovei priklausančia patalpų dalimi fakto, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti atsakovės iškeldinimo iš patalpų klausimo, be to negyvenamųjų patalpų grąžinimo aktu atsakovė 2011 m. rugpjūčio 1 d. grąžino atsakovui priklausančią dalį patalpų. Ieškovės reikalavimą priteisti 3724, 60 Lt nuostolių teismas atmetė, motyvuodamas tuo, jog nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, todėl, nesant civilinės atsakomybės pagrindų visumos, atsakovams nėra prievolės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė A. C. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu, nutraukęs santuoką ir padalinęs sutuoktinių turtą, bendraturčiams nustatė tik idealias dalis, tuo tarpu realios dalys nebuvo nustatytos. Panaudos sutartimi atsakovas H. C. suteikė teisę atsakovei E. M. naudotis ieškovės turto dalimi be ieškovės, kaip turto savininkės, sutikimo, be to savo turto dalyje gyveno pats atsakovas. Priteistos advokato atstovavimo išlaidos yra per didelės, jos neatitinka civilinės bylos sudėtingumo. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą gindama savo turtines teises dėl neteisėto jos turto užvaldymo, todėl priteistos atstovavimo išlaidos turi būti sumažintos, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė yra pensininkė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį atsakovė E. M. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas H. C. panaudos sutarties pagrindu jai naudojimuisi perleido 31,45 kv.m negyvenamų patalpų (mažiau nei ½ negyvenamų patalpų ploto). Tai, kad atsakovė ūkinei-komercinei veiklai vykdyti naudojosi tik jai panaudos sutartimi perleista negyvenamų patalpų dalimi, nustatyta ir 2011 m. liepos 20 d. antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu, nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, jų turtas buvo padalintas lygiomis dalimis, nenustatant padalinto turto naudojimosi tvarkos, o atsakovei 2011 m. sausio 1 d. panaudos sutartimi atsakovas H. C. perdavė naudotis ir valdyti 31,45 kv.m negyvenamųjų patalpų, laikytina, jog atsakovei buvo perduota būtent H. C. asmeninės nuosavybės teise priklausanti negyvenamųjų patalpų dalis. Atsakovė jai panaudos sutartimi perduotų negyvenamųjų patalpų dalimi naudojosi pagal paskirtį, neblogindama jų būklės, nepažeisdama ieškovės interesų, todėl civilinės atsakomybės prasme neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir ji neturi pareigos mokėti ieškovei prašomų nuostolių. Be to ieškovė neįrodo, kad patyrė jos nurodyto dydžio žalą, taip pat neaišku, kaip ir kokiu būdu ieškovė apskaičiavo apeliaciniame skunde nurodytą nuostolių dydį. Atsižvelgiant į atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, atsakovės patirtos 1500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos per didelėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės A. C. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės A. C. ir atsakovo H. C. santuoka bei padalintos jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) abiems po ½ dalį (b.l. 8-9). Antstolis M. D. 2011 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad 2011 m. liepos 20 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta atsakovė E. M., kuri paaiškino, kad šiose patalpose užsiima siuvimo veikla, vienoje iš patalpų rastos siuvimo staklės (b.l. 5). Atsakovas H. C. ir atsakovė E. M. 2011 m. sausio 1 d. sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti atsakovei neatlygintinai nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. naudotis bendrai 32,35 kv.m ploto dalimi aukščiau nurodytų patalpų (b.l. 6-7). Negyvenamųjų patalpų grąžinimo aktu atsakovė 2011 m. rugpjūčio 1 d. grąžino atsakovui panaudos objektą (b.l. 51). Ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę E. M. iš savavališkai užimtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir priteisti solidariai iš atsakovų H. C. ir E. M. 3724, 60 Lt nuostolių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, jog atsakovė panaudos pagrindais naudojosi tik atsakovui priklausančia patalpų dalimi, be to negyvenamųjų patalpų grąžinimo aktu 2011 m. rugpjūčio 1 d. grąžino atsakovui priklausančią dalį patalpų, atmetė ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę. Nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti. Tačiau teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi jame nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog atsakovas, pats gyvendamas ginčo patalpose, panaudos sutartimi suteikė atsakovei teisę naudotis ieškovės turto dalimi be ieškovės, kaip turto savininkės, sutikimo. Iš tikrųjų CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisė apima ir nuosavybės objekto valdymo teisę. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 4.78 str.). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu buvo padalintos bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui H.Cinkai priklausiusios patalpos (duomenys neskelbtini) po ½ dalį kiekvienam. Bendras ginčo patalpų plotas yra 77,73 kv.m. Taigi ieškovei ir atsakovui atiteko po 38,86 kv.m patalpų ploto. Iš tarp atsakovo H. C. ir atsakovės E. M. sudarytos panaudos sutarties matyti, jog atsakovas perdavė atsakovei naudotis 32,35 kv.m ploto patalpų dalį ir patvirtino, kad perduoda jam nuosavybės teise priklausančias patalpas (b.l. 6-7). Nors, 2011 m. liepos 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad patalpose yra lova, staklės ir kiti daiktai, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šie daiktai užima ieškovės patalpų dalį ar kad atsakovė naudojosi didesne patalpų dalimi nei jai suteikta panaudos sutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas perdavė, o atsakovė panaudos pagrindais naudojosi tik atsakovui priklausančia patalpų dalimi.
Apeliantės argumentai, kad pats atsakovas gyvena ginčo patalpose ir užima savo patalpų dalį, taip pat nepatvirtina jos nurodytos aplinkybės, jog atsakovas panaudos sutartimi perdavė atsakovei teisę naudotis ieškovės turto dalimi. Byloje nustatyta, jog atsakovei buvo perduota ne visa atsakovui nuosavybės teise priklausanti ginčo patalpų dalis. Be to duomenų, jog atsakovas naudojasi visa jam priklausančia patalpų dalimi ar naudojosi ieškovei priklausančia patalpų dalimi, byloje nėra, nes konkreti naudojimosi patalpomis tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Antstolis M. D. 2011 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad 2011 m. lapkričio 22 d. atvykus į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), duris atidarė atsakovas H. C., tačiau antstolio ir ieškovės į patalpas neįsileido (b.l. 52). Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas naudojasi ieškovei priklausančia patalpų dalimi, nes tai nėra konstatuota minimame protokole. Be to ieškovė pareikštu ieškiniu ir neprašė iškeldinti atsakovą H.Cinką iš jai priklausančios patalpų dalies. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog atsakovas, gyvendamas ginčo patalpose, panaudos sutartimi suteikė atsakovei teisę naudotis ieškovės turto dalimi be ieškovės, kaip turto savininkės, sutikimo.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius fakto, jog pats atsakovas naudojosi ar panaudos sutartimi be ieškovės, kaip turto savininkės, sutikimo perdavė atsakovei teisę naudotis ieškovei priklausančia patalpų dalimi, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ieškovės turtą valdė, juo disponavo kitas bendraturtis atsakovas H. C., dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovės patirtus nuostolius. Pažymėtina, jog pagal CK 6.245 straipsnį pareiga atlyginti nuostolius asmeniui kyla tuomet, kai yra nuostolių, neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų faktų visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų pagrindų, prievolė atlyginti žalą neatsiranda. Kadangi šiuo atveju nei vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti jos patirtus nuostolius. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nepateikė nei naujų faktų, nei įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodytas aplinkybes dėl galimai patirtų nuostolių atlyginimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas pripažinti nepagrįstomis.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, jog iš jos atsakovės naudai priteistos advokato atstovavimo išlaidos yra per didelės ir neatitinka civilinės bylos sudėtingumo. Įstatymas suteikia teisę bylą laimėjusiai šaliai į išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės patirtų išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijus ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, bei atsižvelgiant į bylos apimtį (išnagrinėti du ieškinio reikalavimai), sudėtingumą, surašytų procesinių dokumentų ir posėdžių byloje kiekį, nėra per didelės, todėl teismo sprendimas šias išlaidas priteisti atsakovei iš ieškovės yra teisėtas ir pagrįstas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteistina 900 Lt išlaidų (b.l. 108-109) advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, netenkinus apeliacinio skundo, žyminis mokestis priteistinas iš apeliantės. Ieškovė už ieškinį sumokėjo iš viso 220 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2, 3, 19). CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina 220 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. C. atsakovės E. M. naudai 900 Lt (devynis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės A. C. 220 Lt (du šimtus dvidešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.