Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-375-332/2010

2.4.6.3.1., 2.4.6.3.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2010 m. spalio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-08-02 nuosprendžio, kuriuo:

E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 val.;

A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir byla jo atžvilgiu nutraukta, jam paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą.

Iš E. Č. ir A. S. solidariai nukentėjusiajam R. D. priteista 268 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nepilnamečiui A. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį įpareigoti atlyginti jo įstatyminiai atstovai V. S. ir S. S. lygiomis dalimis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. ir A. S. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2010-03-20, apie 1 val., būdami E. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė buvusį ant lovos R. D. priklausantį 399 Lt vertės telefoną „S. E. G502“ su 30 Lt vertės atminties kortele ir 5 Lt vertės SIM kortele „P. T. “ su joje buvusiu 10 Lt papildymu, padarydami R. D. 444 Lt turtinę žalą. Ši E. Č. ir A. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitą, minimo straipsnio 1 dalyje nenurodytą aplinkybę. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 dalyje tokios atsakomybę lengvinančios atsakomybės, kaip nusikalstamos veikos padarymas būnant nepilnamečiu, nenumatė. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)" apžvalgos 17 p. pažymėjo, kad teismai nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis; į šią aplinkybę atsižvelgiama, taikant Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje numatytus baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtinta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas pripažino, kad E. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, tačiau nuosprendyje nenurodė, jog į šias aplinkybes atsižvelgia, parinkdamas E. Č. bausmės rūšį ar nustatydamas jos dydį. Mano, kad apylinkės teismo E. Č. paskirta mažesne nei jos vidurkis laisvės apribojimo bausme bei vienu įpareigojimu – tam tikru laiku būti namuose nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmėmis tikslų, paskirtoji bausmė, anot prokuroro, minimaliai kontroliuoja E. Č. elgesį bausmės vykdymo metu ir vargu, ar užkirs jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. E. Č. 1996-01-08 nuosprendžiu teistas už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos. Nusikalstamą veiką nuosavybei, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. Č. įvykdė, nepraėjus ilgam laiko tarpui nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Apylinkės teismas, skirdamas E. Č. bausmę, neatsižvelgė į padaryto pažeidimo sunkumą, į E. Č. charakteristiką laisvės atėmimo vietoje, kur jis buvo kalinamas 14 metų. Iš laisvės atėmimo vietos charakteristikos matyti, kad E. Č. nebuvo linkęs taisytis, jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos, jis kritiškai savo elgesio nevertino bei teigiamų socialinių ryšių nepalaikė, išleistas iš laisvės atėmimo vietos buvo baustas administracine tvarka. Be to, pažymi, kad E. Č. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl kitos nusikalstamos veikos nuosavybei, kurią jis galimai įvykdė 2010-03-31, t.y. tą pačią dieną, kai jis buvo pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, skirdamas E. Č. bausmę, atsižvelgė į aplinkybę, jog E. Č. dirba ir charakterizuojamas teigiamai, tačiau E. Č. darbdavys E. Č. elgesį vertino, pastarajam neišdirbus pas darbdavį nei 3 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad darbovietėje E. Č. buvo apmokytas, darbdavio interesas, jog E. Č. nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, anot prokuroro, yra suprantamas.

Teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog E. Č. ketina atlyginti padarytą žalą, nesudaro prielaidų manyti, jog E. Č. savo noru žalą atlygins – per daugiau nei 4 mėnesius (nuo jo pirmosios apklausos iki nuosprendžio priėmimo) jis neatlygino nei dalies padarytos žalos. Nors E. Č. ir pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, jis atvirame prisipažinime ir apklaustas įtariamuoju nurodė, jog telefoną yra perleidęs asmeniui vardu Aurimas, vėliau jis teigė, kad pats pagrobtu telefonu naudojosi. Dėl to laikytina, kad ikiteisminio tyrimo metu E. Č. savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, pripažino iš dalies, nepripažino dalies savo veiksmų dėl turto grobimo. Nusikalstama veika buvo atskleista be E. Č. pagalbos, todėl ir galimybė grąžinti nukentėjusiajam pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną atsirado teisėsaugos institucijų dėka. Anot prokuroro, apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. ir neskyrė E. Č. terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus byloje surinktus duomenis, laikytina, jog E. Č. linkęs daryti teisės pažeidimus, jo daromi teisės pažeidimai yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Įvertinus Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, laikytina, jog bausmės tikslai E. Č. gali būti pasiekti, tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam už tokį nusikaltimą bausmės dydžiui.

Apylinkės teismas iš E. Č. ir A. S. solidariai priteisė 268 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. D. . Teismas taip pat nustatė, jog nepilnamečiui A. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo įstatyminiai atstovai V. S. ir S. S. lygiomis dalimis. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. D. nurodė, jog A. S. tėvai jam padarytą žalą atlygino, jis A. S. dėl padarytos žalos pretenzijų neturi. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo minimas kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 p. numato, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. To paties straipsnio 8 p. nustatyta, jog kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu. Taigi nukentėjusysis R. D. civiliniu ieškiniu reikalavo teismo likusią neatlygintą neturtinę žalą priteisti iš E. Č. , jis atsisakė A. S. solidarios prievolės atlyginti jam padarytą žalą, todėl teismas nepagrįstai priteisė 268 Lt iš A. S. , kaip solidaraus su E. Č. civilinio atsakovo. Dėl to teismas, anot prokuroro, nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodė, jog esant nuosprendyje nustatytoms sąlygoms A. S. padarytą žalą turi atlyginti jo tėvai. Be to, teismo nuosprendis šioje dalyje nėra konkretus ir aiškus, nes teismas nuosprendyje nenurodė, kokį žalos dydį turi atlyginti V. S. ir S. S. . Lietuvos Respublikos CK 6.276 str. numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pareiga tėvams ar rūpintojams atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-20 nutartyje Nr. 3K-3-497/2009 yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padaro keli asmenys bendrais veiksmais, subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia tai, kad Lietuvos Respublikos CK 6.276 str. 2 d. išvardyti asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui. Ši dalis turi būti nustatoma, atsižvelgiant į kiekvieno iš solidariai atsakingų žalą padariusių asmenų kaltę. Taigi teismas turėjo nustatyti A. S. tėvų (taip pat ir A. S. ) civilinės atsakomybės dydį, atsižvelgdamas į nusikaltimą padariusių A. S. bei E. Č. kaltę. Be to, teismas nuosprendyje nenustatė, kad V. S. ir S. S. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai A. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. ir jo gynėjas advokatas E. Jankaitis neprieštaravo Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo patenkinimui, nuteistojo E. Č. gynėja advokatė V. Povilaitienė prašė Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-08-02 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 4 p.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas pripažino A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas nepilnametis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)" apžvalgos 17 p., teismai nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis. Į šią aplinkybę atsižvelgiama, taikant Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje numatytus baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK XI skyrius, jų teisinės padėties ypatumai nustatyti ir Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72 str. bei 97 str. Taigi, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, nesulaukus pilnametystės, siekiant Lietuvos Respublikos BK 80 str. nustatytų tikslų, taikomos specialios teisės normos, kurios esmingai švelnina jų teisinę padėtį, lyginant su pilnamečių, įvykdžiusių nusikalstamas veikas, teisine padėtimi. Papildomai švelninti asmens teisinę padėtį, pripažįstant tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, nėra pagrindo. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, minėta skundžiamame nuosprendyje nurodyta A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas nepilnametis, pašalintina, kaip nepagrįsta.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė E. Č. netinkamą, per švelnią bausmę. Prokuroras taip pat akcentuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojo įstatymo normoje įtvirtinta dispozityvi teismo teisė, o ne imperatyvi pareiga, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, priimti sprendimą skirti recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę ar neskirti.

Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje E. Č. nurodė, kad norėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, jo ieškojo, tačiau niekaip negalėjo jo rasti. Šiuos E. Č. teiginius teisiamajame posėdyje iš dalies patvirtino ir pats nukentėjusysis, nurodęs, kad turi informacijos, jog E. Č. jo ieškojo, telefonas jam grąžintas, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad E. Č. ketinimas atlyginti padarytą žalą nesudaro prielaidų manyti, jog E. Č. savo noru žalą atlygins, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes – E. Č. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistajam suvokiant visas daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, įstatymo ginamas vertybes, kilusias pasekmes – telefonas grąžintas nukentėjusiajam, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę – E. Č. nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistas, neišnykus teistumui, taigi yra recidyvistas, taip pat apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, kad E. Č. dirba, darbovietėje charakterizuojamas gerai, grąžino nukentėjusiajam telefoną, žada atlyginti likusią neatlygintą neturtinę žalą, apylinkės teismo nustatytą E. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, kolegija laiko, kad apylinkės teismo E. Č. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., yra tinkama ir pakankama pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, griežtinti šią bausmę nėra pagrindo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis R. D. reiškė byloje 500 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. S. tėvai atlygino 272 Lt, tad nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje prašė priteisti likusią neatlygintą 268 Lt neturtinę žalą, ką apylinkės teismas solidariai ir priteisė iš A. S. ir E. Č. , tuo pačiu nustatęs, kad nepilnamečiui A. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo įstatyminiai atstovai V. S. ir S. S. lygiomis dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo minimas kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 p. nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. To paties straipsnio 8 p. nustatyta, jog kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. D. nurodė, jog A. S. tėvai jam padarytą žalą atlygino, ir kad jis A. S. dėl padarytos žalos pretenzijų nebeturįs, daroma išvada, kad nukentėjusysis R. D. likusią neatlygintą neturtinę žalą reikalavo priteisti iš E. Č. , t.y. jis atsisakė solidarios A. S. prievolės atlyginti jam padarytą žalą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 268 Lt iš A. S. , kaip solidaraus su E. Č. civilinio atsakovo, todėl šioje dalyje nuosprendis pakeistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kurioje iš A. S. , o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, jo įstatyminių atstovų V. S. ir S. S. , solidariai su E. Č. priteista nukentėjusiajam atlyginti 268 Lt neturtinės žalos, priteisiant šią žalą tik iš E. Č. .

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-08-02 nuosprendį pakeisti:

panaikinti teismo nuosprendyje nurodytą A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, jis padarė, būdamas nepilnametis;

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš A. S. , o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, jo įstatyminių atstovų V. S. ir S. S. , solidariai su E. Č. priteista atlyginti nukentėjusiajam R. D. neatlygintą 268 Lt dydžio neturtinę žalą, šią žalą R. D. priteisti iš nuteistojo E. Č. .

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.