Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas D. J. ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu ir prašė teismo, įpareigoti atsakovą artimiausiame žurnalo „Ekstra“ numeryje nemokamai ir be komentarų išspausdinti ieškinyje nurodyto turinio paneigimą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę bei orumą, paskelbimą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad UAB „Ekstra“ žurnalui priklausančiame žurnalo „Ekstra“ 2006-09-04 numeryje (Nr. 36 (404)) išspausdintuose žurnalistų A. L. straipsnyje „Mirtinai užbučiuotas“ ir R. V. straipsnyje „Vyčio ordino kavalierius“; 2006-10-02 numeryje (Nr. 40 (408)) išspausdintame žurnalisto R. V. straipsnyje „Strateginė Gardino tremtis. Kam Lietuvoje trukdė V. P. ?“; 2006-10-23 numeryje (Nr. 43 (411)) išspausdintame redaktoriaus dienoraštyje, kurio autoriumi yra V. V. ; 2006-12-11 numeryje (Nr. 50 (418)) išspausdintame žurnalisto R. V. straipsnyje „D. J. : gyvenimas ant teisėtumo ribos“ ir 2007-02-26 numeryje (Nr. 8 (428)) išspausdintame Redaktoriaus dienoraštyje, kurio autoriumi yra V. V. , buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir D. J. garbę bei orumą žeminanti informacija.

2006-09-04 žurnalo „Ekstra" 36 numeryje išspausdintame A. L. straipsnyje „Mirtinai užbučiuotas" buvo paskelbta:

„Mat tuometis Užsienio reikalų ministerijos sekretorius D. J. , vykdydamas A. J. užduotį apsilankė Prezidentūroje ir įtikino prezidentą R. P. , kad ši pažyma yra klaidinga. Taigi jau anuomet V. P. pelnė A. J. ir D. J. nemalonę, nors pats to nežinojo." (1 teiginys)

„V. P. savo draugų rate buvo prasitaręs, kad naujoji VSD vadovybė, ypač jo valdybą kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J. , visaip trukdo jo vadovaujamos valdybos veiklai, nesprendžiami aktualūs klausimai, trukdoma konkretiems tyrimams, bandoma sudaryti įspūdį, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis. Kartu jam duota suprasti, kad jis turi trauktis iš posto." (2 teiginys)

„Keliems bendražygiams V. P. aiškino, kad neutralizavus jo buvusią II valdybą, vis dėlto „Medial Trans" stogą Užsienio reikalų ministerijoje ir pačiame VSD fiksuoja II valdyba, surinktą medžiagą apie intensyvius R. S. kontaktus su D. J. ir A. J. jis žadėjo pateikti rudenį, svarstė galimybes paskelbti ją žiniasklaidoje. Tačiau nesuspėjo. Keistas sutapimas." (3 teiginys)

2006-09-04 žurnalo „Ekstra" 36 numeryje išspausdintame žurnalisto R. V. straipsnyje „Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius" buvo paskelbta:

„Teigiama, kad ši nemaloni A. P. praeities istorija lėmė tai, kad dabartinis VSD vadovas iš esmės tapo nominalia figūra departamente. Esą visus reikalus, taip pat susijusius ir su paskyrimais, ėmėsi tvarkyti vadinamoji A. J. ir D. J. grupuotė, siejanti įtakingiausius ir VSD, ir URM pareigūnus. Kalbama, kad būtent šie aukšti pareigūnai nulėmė ir V. P. skyrimą į tarnybą Gardine." (4 teiginys)

2006-10-02 žurnalo „Ekstra" 40 numeryje išspausdintame žurnalisto R. V. straipsnyje „Strateginė Gardino tremtis. Kam Lietuvoje trukdė V. P. ?" buvo paskelbta:

„Tokių dingusių pažymų autorius darėsi pavojingas. O čia dar atėjo „Mažeikių naftos" pardavimas - ypač aktyvi buvo „ Kazmunaigaz" lobistų grupė, kuriai, spėjama, priklausė R. S. , A. J. , D. J. . O VSD nebuvo didesnio „Mažeikių naftos" reikalų žinovo nei V. P. . Atrodytų keista: strateginės šalies įmonės pardavimo išvakarėse atsikratyti didžiausio jo žinovo. Bet daugelis V. P. bendražygių laikosi versijos, kad artėjantis „Mažeikių naftos" akcijų pardavimas ir buvo svarbiausia priežastis, dėl kurios pulkininkas per rekordiškai trumpą laiką buvo išsiųstas į Gardiną." (5 teiginys)

„D. J. <...> paprasčiausiai nutarė nekreipti dėmesio į V. P. , kuris ne kartą yra atsisakęs pasirašyti neargumentuotas ar palankias Rytų energetikams pažymas. Jas pradėjo pasirašinėti pats D. J. . Dar keisčiau V. P. turėjo jaustis, kai jo pavaldiniai gaudavo nurodymus ne iš tiesioginio savo viršininko, o iš reikalus kuruojančio Saugumo departamento vadovo pavaduotojo D. J. ." (6 teiginys)

2006-10-23 žurnalo „Ekstra" 43 numeryje išspausdintame Redaktoriaus dienoraštyje, kurio autoriumi yra V. V. , buvo paskelbta:

„Nesvarbu, kad A. P. atsisako pateikti tas pažymas, kuriose minimi jo paties, D. J. ir A. J. ryšiai su „Dujotekanos" savininku R. S. ." (7 teiginys)

2006-12-11 žurnalo „Ekstra" 50 numeryje išspausdintame žurnalisto R. V. straipsnyje „D. J. : gyvenimas ant teisėtumo ribos" buvo paskelbta:

„Akivaizdu, kad į VSD atėjus ne sąjūdininkui D. J. , sąjungininko V. P. likimas buvo iš anksto nulemtas." (8 teiginys).

2007-02-26 žurnalo „Ekstra" 8 numeryje išspausdintame Redaktoriaus dienoraštyje, kurio autoriumi yra V. V. , buvo paskelbta:

„Tik dabar savo žuvusi draugą „išrengė" A. P. , D. D. , D. J. . Ar ne tokie ir įsirašydavo į stribus? Tiesa, atsiprašau, nūnai jie vadinasi ne stribais, o KGB rezervistais." (9 teiginys).

Išvardinti teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi: ieškovas nevykdė jokios A. J. užduoties, neįtikinėjo buvusio Lietuvos Respublikos prezidento R. P. , jog pažyma apie projektą 2K yra klaidinga, ir V. P. nebuvo užsitraukęs ieškovo nemalonės (1 teiginys); ieškovas netrukdė ir netrukdo valdybos, kuriai vadovavo V. P. , veiklai (2 teiginys); tarp R. S. ir ieškovo nebuvo jokių santykių (3 teiginys); nėra jokios grupuotės, kuri neva nulėmė V. P. paskyrimą į Gardiną (4 teiginys); ieškovas nepriklauso jokiai įmonės „Kazmunaigaz" lobistų grupei (5 teiginys); ieškovas nepasirašinėjo neargumentuotų ar palankių Rytų energetikams pažymų (6 teiginys); nėra jokios pažymos, kurioje būtų minimi ieškovo ryšiai su UAB ,,Dujotekana" savininku R. S. " (7 teiginys); ieškovas neįtakojo V. P. likimo (8 teiginys); ieškovas neteikė jokios informacijos apie V. P. žūtį ir niekada nebuvo įrašytas į KGB rezervą (9 teiginys).

Ieškovas yra Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) darbuotojas. VSD yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kurios paskirtis - saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką. VSD veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, viešumo ir konfidencialumo, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo, atsiskaitomumo aukščiausiosioms Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms principais. Tuo tarpu žurnale „Ekstra" paskelbtais tikrovės neatitinkančiais teiginiais yra sudaromas įspūdis, jog ieškovas nesilaikė minėtų principų, veikė kitos valstybės - Rusijos - naudai, turi asmeninį suinteresuotumą L. R. vykstančiais procesais, apie kuriuos visuomenė yra susidariusi neigiamą požiūrį, prisidėjo prie kolegos V. P. žūties, todėl jo veikla iš esmės prieštarauja VSD paskirčiai.

Žurnale „Ekstra" paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, neva ieškovas įtikino buvusį Lietuvos Respublikos prezidentą R. P. pažymos apie projektą 2K klaidingumu, o V. P., parengęs minėtą pažymą, užsitraukė ieškovo nemalonę (1 teiginys), klaidina visuomenę ir sudaro įspūdį, jog ieškovas, tuo metu dar būdamas Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi, neva buvo suinteresuotas, jog pažymoje nepalanki Rusijai informacija būtų pripažinta klaidinga, kad jis veikė priešingai Lietuvos Respublikos interesams, kas akivaizdžiai žemina jo kaip valstybės pareigūno ir Lietuvos Respublikos piliečio garbę bei orumą.

2 teiginiu sudaromas įspūdis, jog ieškovas netinkamai atliko savo kaip VSD darbuotojo pareigas, nesilaikė aukščiau minėtų principų, kuriais grindžiama VSD veikla. Analogiškai visuomenė klaidinama bei ieškovo garbė bei orumas žeminamas 4 ir 6 teiginiais. Tokiais teiginiais yra pakertamas pasitikėjimas ieškovu kaip profesionaliu ir lojaliu valstybės tarnautoju, o kartu ir VSD.

3 teiginiu ne tik pakertamas pasitikėjimas ieškovu kaip VSD darbuotoju (teigiama, jog jis tariamai turėjo intensyvių kontaktų su R. S. , UAB „Dujotekana" savininku, ką neva patvirtina surinkta medžiaga), bet ir sudaromas įspūdis, jog ieškovo kolegos V. P. mirtis buvo ieškovui palanki ar netgi paties ieškovo prie jos prisidėta.

Ieškovo tariamas nusistatymas prieš buvusį kolegą V. P. taip pat įžvelgtinas ir 5 teiginyje. Visų pirma, siekiama sukurti iliuziją, neva su AB „Mažeikių nafta" akcijų pardavimu susiję procesai savaime yra neigiamo pobūdžio, kas atitinkamai turėtų sukurti neigiamą nuomonę apie juose dalyvaujančius asmenis. Antra, pakartotinai pabrėžiamas ieškovo neva asmeninis suinteresuotumas AB „Mažeikių nafta" akcijų pardavimu. Ieškovas priskiriamas tariamai „Kazmunaigaz" lobistų grupuotei bei teigiama, jog yra prisidėjęs prie to, kad jo buvęs kolega V. P. buvo išsiųstas tarnybai į Gardiną.

7 teiginiu ieškovas vėlgi yra siejamas su privačiais asmenimis ir siekiama įtikinti visuomenę ieškovo suinteresuotumu UAB „Dujotekana" interesų gynyba.

8 teiginyje ir 9 teiginyje, dar kartą akcentuojamas tariamas ieškovo nusistatymas V. P. atžvilgiu bei bandoma įteigti, jog ieškovas yra susijęs su V. P. žūtimi. Be to, 9 teiginyje bandoma įteigti, kad ieškovas buvo įrašytas į KGB rezervą.

Atsakovas sistemingais veiksmais siekė suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, įžeisti ieškovą, pažeminti jo garbę ir orumą. Minėtais teiginiais ieškovas tiesiogiai siejamas su neaiškiomis, realybėje neegzistuojančiomis grupuotėmis ir prieštaringai visuomenėje vertinamais asmenimis, akcentuojamas jo palankumas privačiai bendrovei bei Rusijos interesų gynimas, o tuo pačiu ir tariamas nusistatymas prieš buvusį kolegą V. P. , kurį neva ieškovas buvo suinteresuotas išsiųsti į Gardiną ir kurio mirtis neva buvo palanki ieškovui ar net jo paties prie jos prisidėta.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 34-35, 115-116), su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad straipsnių autoriai rėmėsi savo turimais dokumentais ir informacijos šaltiniu. Už straipsnių turinį turi atsakyti straipsnių autoriai bei tuometinis redaktorius V. V. . Šie asmenys jau nebedirba pas atsakovą, todėl pagal LR CK 2.24 str. 5 d. neturinę žalą turėtų atlyginti straipsnių autoriai.

Tretysis asmuo R. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko (b.l. 63-66, 125-132).

Nurodė, kad teiginius, nurodytus ieškinyje, paneigia 1) oficialios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto VSD veiklos parlamentinio tyrimo išvados bei išviešintų posėdžių stenogramos, kuriose minimas D. J. :

“Komitetas tyrimo metu nustatė, kad neigiamą įtaką VSD moraliniam klimatui daro ir su VSD vadovais susijusios šios aplinkybės:

VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J. viešai neetiškai kalbėjo apie žuvusį Departamento pareigūną;

Viešai žinomos minėtos aplinkybės, susijusios su VSD vadovu A. P. ir jo pavaduotojais D. D. bei D. J. , turi neigiamos įtakos moraliniam klimatui VSD (...).

Komitetas gavo liudijimų, kad vienas kartu su V. P. dirbęs skyriaus viršininkas, kuravęs geležinkelius ir kitas transporto sritis bei tyręs projektą „2K", taip pat VSD vadovybės buvo priverstas išeiti iš darbo. D. J. sutikus išleisti ir pažadėjus įstatymų numatytą rekomendaciją dėl įsidarbinimo vienoje iš valstybės įmonių, vėliau VSD vadovybė sąmoningai sutrukdė tam asmeniui įsidarbinti ne tik minėtoje valstybės įmonėje, bet ir privačiose bendrovėse. V. P. maždaug pusantro mėnesio iki žūties pasakė frazę: ...daugiau netylėsiu ir padarysiu, kad visi viską žinotų...".

Seimo narys J. R. teigė, kad V. P. prieš išvykdamas iš Lietuvos pasiprašė su juo susitikti ir pranešė, kad tarnybą VSD palieka ne savo noru. V. P. jam pasakė ir išsiuntimo priežastį - esą A. P. situacijos Departamente nebevaldantis, didžiulę įtaką Departamentui per Užsienio reikalų ministerijos pasiūlytą į VSD pavaduotojo pareigas D. J. įgijęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius A. J. (...),

2) V. P. vadovautos valdybos darbuotojo liudijimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto VSD veiklos parlamentinio tyrimo 2006-10-13 d 8 posėdžio stenogramos ištrauka (1 dalis):

“ATS. Mano buvo konkrečiai ruošta pažyma dėl 2K, čia ta garsioji. Aš ją rengiau padedamas Klaipėdos apygardos pareigūnų, jie savo dalį pateikė. Tai sprendžiant iš J. veiksmų atėjus į departamentą, jis pirmiausia paėmė tą bylą, būtent ji vadinosi "Tranzitas", tą bylą pasiėmė ir puolė ją skaityti, ir pralaikė 2 mėnesius (...),

3) K. M. liudijimas: „V. P. man tada papasakojo, kad jį meta iš darbo. Jis buvo labai stipriai sukrėstas. Jis tikrai nesitikėjo tokio poelgio iš savo vadovybės. Jį siekė išsiųsti kuo toliau. (...) Aš supratau, kad jis yra apčiuopęs pakankamai didelį tinklą žmonių, kurie veikia prieš Lietuvą, kad tie žmonės daro įtaką ir pačiam VSD vadovui ir vadovybei, kad jis tapo labai nepageidaujamas ir jiems trukdantis žmogus",

4) Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto VSD veiklos parlamentinio tyrimo 2006-10-13 8 posėdžio stenogramos ištrauka (buvusio VSD pareigūno liudijimas),

8) 2006-11-08 18 posėdžio stenogramos ištrauka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo D. J. priteista 67,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 1998-05-15 nutarime Nr. 1 teismams išaiškina, kad asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Ieškovas pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – 2007-05-04 kreipėsi į atsakovą dėl ginčo teiginių paneigimo (b.l. 25-27), ieškovo prašymas nebuvo patenkintas.

Iš šalių bei trečiojo asmens V. V. paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos (b.l.83, 85, 90) teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti kas yra straipsnio, išspausdinto atsakovui priklausančiame žurnalo „Ekstra“ 2006-09-04 numeryje (Nr. 36 (404) straipsnyje „Mirtinai užbučiuotas“, tikrasis autorius, todėl autoriumi pasivadinęs A. L. nebuvo įtrauktas į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu (minėto LAT Senato nutarimo 11 p.).

Straipsnyje autorius apžvelgė įvykius, susijusius su Lietuvos saugumo karininko V. P. mirtimi, nurodė, kad šio pareigūno mįslinga mirtis sukėlė audringas diskusijas, kad buvo kreiptasi į valdžios institucijas su reikalavimais išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis V. P. buvo išsiųstas į tarnybą Baltarusijoje. Straipsnio skirsnyje „Projektas 2K“ kalbama apie V. P. parengtą pažymą, kuri neva atskleidė skandalingus faktus apie Lietuvai nenudingo projekto „2K“ įgyvendinimą, bei kuri nebuvo pateikta politikams. Šiame kontekste teigiama „Mat tuometis Užsienio reikalų ministerijos sekretorius D. J. , vykdydamas A. J. užduotį, apsilankė Prezidentūroje ir įtikino prezidentą R. P. , kad ši pažyma yra klaidinga. Taigi jau anuomet V. P. pelnė A. J. ir D. J. nemalonę, nors pats to nežinojo." Minėtus duomenis ieškovas ginčija, nes, kaip nurodė ieškovas, jis nevykdė jokios A. J. užduoties ir neįtikinėjo buvusio Lietuvos Respublikos prezidento R. P. , jog pažyma apie projektą 2K yra klaidinga, ir V. P. nebuvo užsitraukęs ieškovo nemalonės. Kadangi pirmame ginčytiname sakinyje tvirtinama, jog aprašomi įvykiai tikrai egzistavo, laikytina, kad yra paskelbta žinia. Kitas sakinys (Taigi jau anuomet V. P. pelnė A. J. ir D. J. nemalonę, nors pats to nežinojo) yra išvestinis ir įvertinus sakinio konstrukciją bei straipsnio kontekstą, laikytinas autoriaus išvada, jo subjektyvia nuomone dėl aprašomų įvykių.

Teismas sprendė, kad ieškovas yra viešas asmuo, kuris nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Sprendžiant kurį teisinį gėrį ginti labiau – ar asmens garbę ir orumą, ar teisę skleisti informaciją, būtina vadovautis proporcingumo ir pusiausvyros principu. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad iš visuomenės informavimo priemonės negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, spauda turi teisę šokiruoti, erzinti, hiperbolizuoti įvykį. Iš ginčijamo straipsnio konteksto matyti, kad teiginiai nėra visiškai kategoriški, nes autorius straipsnyje pažymi, jog situacija nėra aiški, kad visus faktus tikimąsi nustatys Seimo komisija. Pavartoti žodžiai „įtikino“, „vykdė A. J. užduotį“ savo turiniu nėra įžeidžiantys. Iš 2006-12-19 Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvados (toliau tekste – išvada), kurios ieškovas neginčija, matyti, kad komitetas nustatė, jog „VSD ir projekto „2K“ iniciatorės Užsienio reikalų ministerijos požiūriai iš esmės skyrėsi. Kai kurių Komitete liudijusių asmenų nuomone, tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl sustiprėjus Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų įtakai VSD, iš VSD valdybos buvo išstumti V. P. ir kai kurie kiti transporto problemas nagrinėję darbuotojai.“ Komitetas padarė išvadą, kad V. P. vadovaujamos VSD valdybos atliekamas tyrimas dėl projekto „2K“ galėjo būti susijęs su V. P. išsiuntimu į diplomatinę tarnybą Gardine. Esant tokiom aplinkybėm, atsižvelgus į nagrinėjamų įvykių svarbą ir visuomenės ypatingą susidomėjimą, į tai, kad publikacijoje aprašomi įvykiai buvo parlamentinio tyrimo objektu ir iki šiol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl V. P. žūties aplinkybių, teismas konstatuoja, kad nei ginčijamas teiginys, nei tolesnė straipsnio autoriaus išvada, nors jie nėra identiški komiteto išvadoje konstatuotiems faktams ir atsakovas neįrodė konkretaus ginčijamo teiginio atitikimo tikrovei, nepažeidžia ieškovo, kaip viešojo asmens, garbės ir orumo. Teismui nenustačius visų teisiškai reikšmingų faktų visumos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo šioje dalyje.

Kitus minėtame straipsnyje ieškovo ginčijamus teiginius, įvertinęs juos lingvistiškai bei sistemiškai viso straipsnio kontekste, teismas pripažino žiniomis.

Teismas sprendė, kad iš išvados matyti, kad buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu buvo apklausti liudytojai (Seimo nariai J. R. , A. K. , V. P. artimieji, šeimos nariai, VSDD pareigūnai ir kiti), kurie paaiškino, jog V. P. jiems buvo minėjęs apie konfliktinę situaciją su VSD vadovais. Įvertinus liudytojų parodymus, komisija konstatavo, kad aštrėjo valdybos pareigūnų tarpusavio santykiai, stiprėjo priešprieša. Esant tokiom aplinkybėm teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsakovas iškraipė faktus apie tai ką galėjo kalbėti V. P. , todėl ieškovo reikalavimas dėl teiginio „V. P. savo draugų rate buvo prasitaręs, kad naujoji VSD vadovybė, ypač jo valdybą kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J. , visaip trukdo jo vadovaujamos valdybos veiklai, nesprendžiami aktualūs klausimai, trukdoma konkretiems tyrimams, bandoma sudaryti įspūdi kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis. Kartu jam duota suprasti, kad jis turi trauktis iš posto" paneigimo ir žalos atlyginimo buvo atmestas.

Teismas vertindamas trečiąjį teiginį, atsižvelgė į tai, kad buvo paviešintos atlikto parlamentinio tyrimo stenogramos (b.l. 129). Iš paviešintų klausimų ir atsakymų teismo nuomone buvo matyti, kad liudytojai aiškino, jog V. P. minėjo apie R. S. ir ieškovo kontaktus. Tai, kad šie kontaktai iš tikrųjų buvo, kad ieškovas veikė priešingai valstybės interesams ginčijamame teiginyje nekonstatuota.

Esant tokiom aplinkybėm teismas sprendė, kad teiginys „Keliems bendražygiams V. P. aiškino, kad neutralizavus jo buvusią II valdybą, vis dėlto „Medial Trans" stogą Užsienio reikalų ministerijoje ir pačiame VSD fiksuoja II valdyba, surinktą medžiagą apie intensyvius R. S. kontaktus su D. J. ir A. J. jis žadėjo pateikti rudenį, svarstė galimybes paskelbti ją žiniasklaidoje. Tačiau nesuspėjo. Keistas sutapimas" nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo.

Teismas nustatęs, kad 2006-09-04 žurnalo „Ekstra" 36 numeryje išspausdintame žurnalisto R. V. straipsnyje „Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius" paskelbtą teiginį „Teigiama, kad ši nemaloni A. P. praeities istorija lėmė tai, kad dabartinis VSD vadovas iš esmės tapo nominalia figūra departamente. Esą visus reikalus, taip pat susijusius ir su paskyrimais, ėmėsi tvarkyti vadinamoji A. J. ir D. J. grupuotė, siejanti įtakingiausius ir VSD, ir URM pareigūnus. Kalbama, kad būtent šie aukšti pareigūnai nulėmė ir V. P. skyrimą į tarnybą Gardine" vertino jį visame straipsnio kontekste, bei sprendė, kad teiginys paskelbtas straipsnio skirsnyje „VSD mitai ir tikrovė“, po ginčijamo teiginio ir būtent apie šį teiginį paskelbtas interviu su ieškovu.

Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas teiginys nėra kategoriškas, jis savo turiniu yra išsakytas kaip versija, iškeliant klausimą, kuris taip pat buvo ir komiteto tyrimo objektu, t.y. V. P. perkėlimo į LR konsulatą Gardine priežastys ir aplinkybės. Išsireiškimas „grupuotė“ nėra tikslus, juo iš esmės siekiama apibendrinti VSD vadovybei priklausančius asmenis, todėl, įvertinus žurnalistų teisę hiperbolizuoti įvykius, toks posakis nepripažintinas žeminančiu. Dėl minėtų aplinkybių, įvertinus tai, kad ieškovas savo nuomonę šiuo klausimu buvo išreiškęs betarpiškai ir interviu su juo yra paskelbtas iš karto po ginčo teiginio, laikytina, kad šiuo teiginiu atsakovas nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

Teismas nustatęs, kad 2006-10-02 žurnalo „Ekstra" 40 numeryje išspausdintame žurnalisto R. V. straipsnyje „Strateginė Gardino tremtis. Kam Lietuvoje trukdė V. P. ?" buvo paskelbta:

„Tokių dingusių pažymų autorius darėsi pavojingas. O čia dar atėjo „Mažeikių naftos" pardavimas - ypač aktyvi buvo „Kazmunaigaz" lobistų grupė, kuriai, spėjama, priklausė R. S. , A. J. , D. J. . O VSD nebuvo didesnio „Mažeikių naftos" reikalų žinovo nei V. P. . Atrodytų keista: strateginės šalies įmonės pardavimo išvakarėse atsikratyti didžiausio jo žinovo. Bet daugelis V. P. bendražygių laikosi versijos, kad artėjantis „Mažeikių naftos" akcijų pardavimas ir buvo svarbiausia priežastis, dėl kurios pulkininkas per rekordiškai trumpą laiką buvo išsiųstas į Gardiną."

„D. J. <...> paprasčiausiai nutarė nekreipti dėmesio į V. P. , kuris ne kartą yra atsisakęs pasirašyti neargumentuotas ar palankias Rytų energetikams pažymas. Jas pradėjo pasirašinėti pats D. J. . Dar keisčiau V. P. turėjo jaustis, kai jo pavaldiniai gaudavo nurodymus ne iš tiesioginio savo viršininko, o iš reikalus kuruojančio Saugumo departamento vadovo pavaduotojo D. J. .", sprendė, kad straipsnyje nurodoma, kad dėl V. P. paskyrimo į tarnybą Gardine aplinkybių vyksta tyrimas, nėra aiškus ir pažymų turinys, autorius užduoda klausimus, kas nuslėpė V. P. pažymą, kur ji atsidūrė. Sakiniai suformuluoti ne kaip teigimas, bet kaip prielaidos. Keliamos versijos, spėjimai, teiginiai yra saviraiškos būdas, o ne žinia. Publikacijos tikslas yra kelti visuomenei svarbius klausimus, kurie būtų postūmiu vykstančiam tyrimui. Ar pažymos buvo argumentuotos, ar palankios Rytų energetikams, yra subjektyvaus vertinimo kategorijos. Iš to seka, kad ieškovo ginčijami teiginiai priskirtini nuomonei, kuriai tiesos kriterijus netaikytinas. Be to, aplinkybė apie ginčo teiginyje išsakytos versijos buvimą (Bet daugelis V. P. bendražygių laikosi versijos, kad artėjantis „Mažeikių naftos" akcijų pardavimas ir buvo svarbiausia priežastis, dėl kurios pulkininkas per rekordiškai trumpą laiką buvo išsiųstas į Gardiną.) patvirtina paviešintose stenogramose užfiksuoti liudytojų paaiškinimai.

Teismas nustatęs, kad 2006-10-23 žurnalo „Ekstra" 43 numeryje išspausdintame Redaktoriaus dienoraštyje, kurio autoriumi yra V. V. , buvo paskelbta:

„Nesvarbu, kad A. P. atsisako pateikti tas pažymas, kuriose minimi jo paties, D. J. ir A. J. ryšiai su „Dujotekanos" savininku R. S. ." , sprendė, kad šis straipsnis yra paskelbtas šalia informacinio pobūdžio pranešimo „Saugumas“, kuriame be komentarų yra išdėstyti faktai apie Seime vykstantį tyrimą. Šiame pranešime nurodoma, kad pažymos nebuvo pateiktos, pateikti VSD vadovo paaiškinimai, kodėl jos nebuvo pateiktos, NSGK narės R. J. nuomonė apie pažymų galimą turinį ir pan. Seimo komitetas išvadoje nurodė, jog VSD vadovo viešame laiške teiginys („Šiose konkrečiose pažymose esanti informacija gali paliesti kai kuriuos įtakingus Seimo opozicijos ir pozicijos politinių partijų narius bei jų rėmėjus, valstybės pareigūnus“) sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Šalia minėto informacinio pobūdžio pranešimo straipsnio autorius išdėstė savo įvykių subjektyvų vertinimą, komentarą, kurį, įvertinus jo paskelbimo aplinkybes, teismas nelaikė žinia.

Teismas nustatęs, kad 2006-12-11 žurnalo „Ekstra" 50 numeryje išspausdintame žurnalisto R. V. straipsnyje „D. J. : gyvenimas ant teisėtumo ribos" buvo paskelbta „Akivaizdu, kad į VSD atėjus ne sąjūdininkui D. J. , sąjungininko V. P. likimas buvo iš anksto nulemtas.", sprendė, kad straipsnio skirsnyje „Ne sąjūdininkas“ pateikiama informacija apie ieškovą, jo politines pažiūras. Ieškovas ginčija šį teiginį dėl to, kad jis neįtakojo V. P. likimo, bandoma įteigti, jog ieškovas yra susijęs su V. P. žūtimi. Ginčijamas teiginys ir pagal savo struktūrą, ir bendrame straipsnio kontekste neturi informacijos apie faktus, teiginio turinio negalima patikrinti, pavartotas žodis „likimas“ yra abstraktus, todėl teiginį įvertino kaip subjektyvę nuomone, už kurią atsakovas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 7 p. neatsako.

Teismas nustatęs, kad 2007-02-26 žurnalo „Ekstra" 8 numeryje išspausdintame Redaktoriaus dienoraštyje, kurio autoriumi yra V. V. , buvo paskelbta. „Tik dabar savo žuvusį draugą „išrengė" A. P. , D. D. , D. J. . Ar ne tokie ir įsirašydavo į stribus? Tiesa, atsiprašau, nūnai jie vadinasi ne stribais, o KGB rezervistais.", konstatavo, kad ieškovas ginčija šį teiginį, nes ieškovas neteikė jokios informacijos apie V. P. žūtį ir niekada nebuvo įrašytas į KGB rezervą.

Įvertinęs ginčijamą teiginį, jo struktūrą klausimąja forma, teismas sprendė, kad jis yra autoriaus subjektyvi nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, ji negali būti paneigta. Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 7 p. visuomenės informavimo priemonei nekyla civilinė atsakomybė už nuomonės, komentaro paskelbimą.

Teismas konstatavo, kad aplinkybė, ar nuomonės, komentarai pareikšti tinkamai, neįeina į bylos nagrinėjimo dalyką. Tuo atveju, kai asmuo išsako nuomonę nepadoriai įžeidžiančia forma, ieškovas turi teisę ginti pažeistas teises taikant kitus teisinius gynimo būdus ir atsakomybės rūšis (1998-05-15 LAT Senato nutarimo Nr. 1 7 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui; priteisti iš atsako UAB „EKSTRA" ŽURNALAS" apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas 2008-05-28 sprendime konstatuodamas, kad dalis ginčijamų teiginių pripažintini subjektyvia autoriaus nuomone, kurioje reiškiama ne informacija, o vertinimas, komentaras, padarė LR CK 2.24 str. 1 d. aiškinimo klaidą, dėl ko minėta norma buvo pritaikyta neteisingai.

1.1. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama, vadovaujantis nuostatomis, kad žinia, tai informacija apie faktus ar jų duomenis, t.y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis, o nuomonė - tai asmens subjektyvus tų faktų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilinėse bylose" 7 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, žinios ir nuomonės atribojimo problema sprendžiama ne pagal publikacijos, kurioje buvo paskleisti ginčijami duomenys, vietą spaudos leidinyje ar pačios publikacijos pavadinimą, bet bylos nagrinėjimo metu nustatinėjant publikacijoje paskleistų teiginių prasmę, turinį, pobūdį bei galėjimą atitikti tiesos kriterijų. Tuo tarpu teismas nepagrįstai suskirstė informaciją į „kategorišką,, ir „nekategorišką", į „versiją" ar „vertinimą" tokiu būdu be jokių motyvų priskirdamas, jog paskleisti teiginiai laikytini nuomone. Tokio skirstymo nenumato nei galiojantys teisės aktai, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika asmens garbės ir orumo gynimo bylose. Teismas privalėjo remiantis tiesos kriterijumi ir vertinti, ar paskleistus atsakovės teiginius galima patikrinti tiesos kriterijumi, ar jie atitinka tikrovę ir tik tada daryti išvadą, ar paskleisti teiginiai gali būti laikytini subjektyvia nuomone, o jei teiginiai pripažintini žiniomis, tik tuomet turi būti nustatinėjamas jų žeminantis pobūdis apelianto atžvilgiu.

1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 13 punktas numato, kad asmens garbė ir orumas ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pagal šį nutarimą aš privalau įrodinėti pirmuosius tris juridinius faktus, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu privalėjo įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Tokia nuostata yra įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje.

Teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normą, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. Bylos esmė suprantama kaip pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, būtinos ginčui išspręsti. Jeigu šie duomenys pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nėra atskleisti, tai galima išvada, kad bylos esmė tokiuose ginčuose nėra atskleista (LAT 2006-04-19 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-284/2006).

Nurodė, kad pagrindiniu žinių ir nuomonės atribojimo veiksniu yra laikomas teiginių patikrinamumo, įrodomumo kriterijus. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai atsakovės teiginius, priskyrė publikacijos autoriaus nuomonei, o ne žinioms. 2006 m. rugsėjo 4 d. atsakovui priklausančiame žurnale „Ekstra" Nr. 36 buvo išspausdinta publikacija „Mirtinai užbučiuotas", kurioje paskelbtas teiginys: „.Taigi jau anuomet V. P. pelnė A. J. ir D. J. nemalonę, nors pats to nežinojo" kuris teismo 2008-05-28 sprendimu pripažintinas subjektyvia publikacijos autoriaus nuomone. Su tokia teismo pozicija nesutiko, kadangi sakinyje vartojami žodžiai „pelnė nemalonę" reiškia, kad apeliantas, buvo suinteresuotas pašalinti Valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) darbuotojus, kurie rengė Rusijai nepalankias pažymas. Nesutiko su teismo pažymėjimu, kad iš 2006 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvados (toliau - Išvada) matyti, kad komitetas nustatė, jog „VSD ir projekto „2K" iniciatorės Užsienio reikalų ministerijos požiūris gerokai skyrėsi." Straipsnis, kuriame buvo paskelbti ginčijami teiginiai buvo išspausdintas „Ekstra" žurnale 2006 m. rugsėjo 4 d., tuo tarpu Seimo išvada buvo pateikta tik 2006 m. gruodžio 19 d.

Nurodė, kad 2006 m. spalio 2 d. žurnalo „Ekstra" Nr. 40 išspausdintame žurnalisto R. V. straipsnyje „Strateginė Gardino tremtis. Kam Lietuvoje trukdė Vytautas" buvo paskelbti teiginiai: „ Tokių dingusių pažymų autorius darėsi pavojingas. O čia dar atėjo „Mažeikių naftos" pardavimas - ypač aktyvi buvo „Kazmunaigaz" lobistų grupė, kuriai, spėjama, priklausė R. S. , A. J. , D. J. . O VSD nebuvo didesnio „ Mažeikių naftos" reikalų žinovo nei V. P. . Atrodytų keista: strateginės šalies įmonės pardavimo išvakarėse atsikratyti didžiausio jo žinovo. Bet daugelis V. P. bendražygių laikosi versijos, kad artėjantis „ Mažeikių naftos " akcijų pardavimas ir buvo svarbiausia priežastis, dėl kurios pulkininkas per rekordiškai trumpą laiką buvo išsiųstas į Gardiną";,D. J. <...> paprasčiausiai nutarė nekreipti dėmesio į V. P. , kuris ne kartą yra atsisakęs pasirašyti neargumentuotas ar palankias Rytų energetikams pažymas. Jas pradėjo pasirašinėti pats D. J. . Dar keisčiau V. P. turėjo jaustis, kai jo pavaldiniai gaudavo nurodymus ne iš tiesioginio savo viršininko, o iš reikalus kuruojančio Saugumo departamento vadovo pavaduotojo D. J. .", kuriuos teismas pripažino subjektyvia autoriaus nuomone.

Teismas 2008-05-28 sprendime pažymėjo, kad ginčo teiginiuose išsakyta nuomonė yra patvirtinta viešuose stenogramose užfiksuotuose liudytojų parodymuose.

Nurodė, kad teismo išvada yra nepagrįsta. Pirmiausia, pirmojo teiginio pirmasis sakinys aiškiai pateikia faktą, kad V. P. buvo neparankus apeliantui, kadangi jis turėjo asmeninių verslo interesų, kurių įgyvendinimui ir gynimui trukdė V. P. . Tai yra aiškiai išreikštas ir suformuotas faktas, kurio atitikimą tikrovei teismas privalėjo patikrinti. Antruoju pirmojo teiginio sakiniu apeliantas siejamas su neaiškiomis, realybėje neegzistuojančiomis grupuotėmis (t.y. lobistų grupe „Kazmunaigaz"), kurių interesai nesuderinami su Lietuvos Respublikos interesais. Galiausiai teigiama, kad pasinaudodamas tarnybine padėtimi pasiekė, kad V. P. būtų išsiųstas į Gardiną ir apeliantui bei kitiems asmenims neliko kliūčių įgyvendinti savo asmeninius interesus.

Nurodė, kad teiginyje nurodoma „daugelis V. P. bendražygių laikosi versijos"; tokiu būdu tendencingai formuojama neigiama visuomenės nuomonė apie apeliantą. Iš pirmojo teiginio formuojama žinia, kad eidamas VSD generalinio direktorius pavaduotojo pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, supainiojo viešus ir privačius interesus. Tokiu būdu, tokie paskleisti teiginiai yra laikytini žiniomis, kurios žemina apelianto garbę ir orumą.

2006 m. spalio 23 d. žurnalo „Ekstra" Nr. 43 išspausdintame Redaktoriaus dienoraštyje paskelbti teiginiai: Nesvarbu, kad A. P. atsisako pateikti tas pažymas, kuriose minimi jo paties, D. J. ir A. J. ryšiai su „Dujotekanos" savininku R. S. " laikytini subjektyvia straipsnio autoriaus nuomone, komentaru.

Nurodė, kad teismo pozicija nepagrįsta. Paskleistoje informacijoje tiesiogiai nurodoma, kokia informacija yra slepiama, t.y. kad apeliantas, yra susijęs su „Dujotekanos" savininku. Tokia informacija išreiškia du faktus: jog yra pažyma, t.y. rašytinis įrodymas, kurioje yra nurodoma, jog apeliantas susijęs su „Dujotekanos" savininku R. S. . Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio paskelbtos informacijos teisingumą. Teismo motyvas, kad Lietuvos Respublikos Seime vyksta tyrimas, savaime neatsako į klausimą, kokia informacija yra pateikta pažymoje.

Teismas, padarydamas teisės aiškinimo klaidą, atsakovės paskleistą informaciją priskyrė nuomonei, tokiu būdu nepagrįstai atleisdamas atsakovę nuo pareigos įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę.

Nurodė, kad teismas 2008-05-28 sprendime nurodė, jog paskleisti teiginiai ( tuometis Užsienio reikalų ministerijos sekretorius D. J. , vykdydamas A. J. užduotį, apsilankė Prezidentūroje ir įtikino prezidentą R.. P., kad ši pažyma yra klaidinga"; „V. P. savo draugų rate buvo prasitaręs, kad naujoji VSD vadovybė, ypač jo valdybą kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J. , visaip trukdo jo vadovaujamos valdybos veiklai, nesprendžiami aktualūs klausimai, trukdoma konkretiems tyrimams, bandoma sudaryti įspūdį, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis. Kartu jam duota suprasti, kad jis turi trauktis iš posto¹'; Keliems bendražygiams V. P. aiškino, kad neutralizavus jo buvusią II valdybą, vis dėlto „Medial Trans" stogą Užsienio reikalų ministerijoje ir pačiame VSD fiksuoja II valdyba, surinktą medžiagą apie intensyvius R. S. kontaktus su D. J. ir A. J. jis žadėjo pateikti rudenį, svarstė galimybes paskelbti ją žiniasklaidoje. Tačiau nesuspėjo. Keistas sutapimas") laikytini žinia, tačiau jie nežemina apelianto garbės ir orumo. Su tokia teismo pozicija, kad pripažinti teiginiai žiniomis, nežemina apelianto garbės ir orumo nesutinka.

Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. žurnale „Ekstra" Nr. 36 išspausdintoje publikacijoje „Mirtinai užbučiuotas" paskleistas teiginys: tuometis Užsienio reikalų ministerijos sekretorius D. J. , vykdydamas A. J. užduotį, apsilankė Prezidentūroje ir įtikino prezidentą R.P., kad ši pažyma yra klaidinga" teismo pripažintas žinia, neatitinkančia tikrovės, tačiau nežeminančia apelianto garbės ir orumo. Vertinant, ar paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, būtina analizuoti ne tik žodžius ar jų junginį bendrine prasme. Privalu nustatyti, kokią informaciją paskleidė atsakovė ir ar tokia informacija turi apeliantui, tam tikras pasekmes, ar paskleista žinia formuoja apie jį visuomenės nuomonę, ar menkina jo kaip asmens bei kaip pareigūno reputaciją. Kaip matyti iš cituojamo teiginio turinio ir viso konteksto, jog paskleistu teiginiu yra suformuota nauja žinia, jog apeliantas veikė priešingai Lietuvos Respublikos interesams, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos teisės aktais, vykdė neteisėtą A. J. pavedimą. Tai klaidina visuomenę ir formuoja apie apeliantą neigiamą nuomonę, jog jis nesąžiningai dirbantis pareigūnas, tokiu būdu toks teiginys žemina apelianto, garbę ir orumą.

Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. „Ekstra" žurnale Nr. 36 išspausdintame straipsnyje „Mirtinai užbučiuotas" paskelbti teiginiai: „V. P. savo draugų rate buvo prasitaręs, kad naujoji VSD vadovybė, ypač jo valdybą kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J. , visaip trukdo jo vadovaujamos valdybos veiklai, nesprendžiami aktualūs klausimai, trukdoma konkretiems tyrimams, bandoma sudaryti įspūdį, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis. Kartu jam duota suprasti, kad jis turi trauktis iš posto" teismo pripažinti žiniomis, atitinkančiomis tikrovę. LR CK 2.24 str. 1 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 8 punktas numato, kad yra preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Iš minėtos prezumpcijos turinio matoma, kad pareigą įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę, privalo įrodyti šią informaciją paskelbęs asmuo, t.y. atsakovė. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, atsakovė privalėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog šie teiginiai {„V. P. savo draugų rate buvo prasitaręs, kad naujoji VSD vadovybė, ypač jo valdybą kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J., visaip trukdo jo vadovaujamos valdybos veiklai, nesprendžiami aktualūs klausimai, trukdoma konkretiems tyrimams, bandoma sudaryti įspūdį, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis. Kartu jam duota suprasti, kad jis turi trauktis iš posto") atitinka tikrovę.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino žinias teisingomis, t.y. atitinkančiomis tikrovę. Savo išvadą Teismas grindė tuo, kad buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė, kad „aštrėjo valdybos pareigūnų tarpusavio santykiai, stiprėjo priešprieša. Esant tokiom aplinkybėms nebuvo pagrindo pripažinti, jog atsakovė iškraipė faktus apie tai, ką galėjo kalbėti V. P. ".

Teismo argumentai yra visiškai neįtikinantys, kadangi tai, kad buvo kažkokių nesutarimų tarp valdybos pareigūnų, tai nėra adekvatu žiniai, jog apeliantas, netinkamai atliko savo kaip VSD darbuotojo pareigas, nesilaikė principų, kuriais grindžiama VSD veikla, trukdė VSD vykdyti departamentui priskirtas funkcijas, nebuvo lojalus Lietuvos Respublikai.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino teiginį (V.P. savo draugų rate buvo prasitaręs, kad naujoji VSD vadovybė, ypač jo valdybą kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J., visaip trukdo jo vadovaujamos valdybos veiklai, nesprendžiami aktualūs klausimai, trukdoma konkretiems tyrimams, bandoma sudaryti įspūdį, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis. Kartu jam duota suprasti, kad jis turi trauktis iš posto") atitinkančiu tikrovę bei nežeminančiu apelianto garbės ir orumo.

Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. „Ekstra" žurnale Nr. 36 išspausdintame straipsnyje „Mirtinai užbučiuotas" paskelbti teiginiai: ,Keliems bendražygiams V. P. aiškino, kad neutralizavus jo buvusią II valdybą, vis dėlto „ Medial Trans" stogą Užsienio reikalų ministerijoje ir pačiame VSD fiksuoja II valdyba, surinktą medžiagą apie intensyvius R. S. kontaktus su D. J. ir A. J. jis žadėjo pateikti rudenį, svarstė galimybes paskelbti ją žiniasklaidoje. Tačiau nesuspėjo. Keistas sutapimas" teismo pripažinti žiniomis, nežeminančiomis garbės ir orumo.

Nurodė, kad teismas privalėjo vertinti paskleistą informaciją atsižvelgiant į faktines aplinkybes, egzistavusias informacijos paskleidimo metu. LAT CBS 1998 05 15 Nutarimo Nr. 1 šeštajame punkte numatyta, kad žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešėjame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą. Paskleistų žinių žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys. Publikacijoje iš esmės remiamasi informacija, kurią galbūt pasakė V. P. , tačiau nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų V. P. tikrai taip teigus. Siekiant pateikti objektyvią, išsamią ir nešališką informaciją, būtina atskleisti abi prieštaraujančias pozicijas, kas publikacijoje nebuvo tinkamai padaryta. Atsižvelgiant į tai, apeliantas padarė išvada, kad paskleisti teiginiai žemina jo garbę ir orumą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Dėl žinios ir nuomonės atribojimo.

Civilinės teisės pagal CK 2.24 str., Visuomenės informavimo įstatymo 20, 21 str. yra ginamos, kai apie asmenį paskleidžiamos jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios, todėl teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylą, privalo nustatyti, ar apie asmenį buvo paskleista jo garbę ir orumą žeminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia, ar išreikšta ją paviešinusio asmens nuomonė.

Žinia suprantama kaip pranešimas, informacija pie įvykius, reikalus. Tai informacija apie faktus ir duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys – tai fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia gali būti tikra arba pramanyta, jai yra taikomas tiesos kriterijus, nes įrodinėjimo priemonėmis galima nustatyti, kad faktas atitinka tikrovę.

Nuomonė – tai asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 14 p. nuomonė – visuomenės informavimo priemonių leidėjų ir žurnalistų mintys, vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tiktais įvykiais. Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.

Tam, kad atskirti, ar apie asmenį yra paskleista informacija ar išsakyta nuomonė, galima nustatyti tik tada, kai yra ištirti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai ir konkrečios bylos aplinkybės, atsižvelgta į teiginio kontekstą, jo pasakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos aplinkybes, 2006 m. rugsėjo 4 d. žurnale „Ekstra“ Nr.36 išspausdintą publikaciją „Mirtinai išbučiuotas“, 2006 m. rugsėjo 4 d. „Ekstra“ žurnale Nr.36 išspausdintą publikaciją „Vyčio kryžiaus ordino kavalierius“, 2006 m. spalio 2 d. „Ekstra“ žurnale Nr.40 išspausdintą straipsnį „Strateginė Gardino tremtis. Kam Lietuvoje trukdė Vytautas“, 2007 m. vasario 26 d. „Ekstra“ žurnale Nr.8 išspausdintą publikaciją „Du Lietuvos laisvės pulkininkai“, sprendžia, kad minėtose publikacijose jų autoriai išreiškė ne tik savo nuomonę ir vertinimus, apie procesus, vykstančius statutinėje institucijoje – VSD bet ir apie šios institucijos vadovaujančių darbuotojų veiklą. Oficialios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto VSD veiklos išvados bei išviešintų posėdžių stenogramos patvirtina aplinkybes apie publikacijose minimas ieškovo sąsajas su R. S. , ieškovo įtaką VSD moraliniam klimatui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra viešasis asmuo ir jo atžvilgiu taikytini kitokie vertinimo principai negu privataus asmens atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teisminę praktiką garbės ir orumo gynimo bylose, konstatavo, kad „viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ir kandi bebūtų, yra leistina. Viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą (nors ir ne visiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kurią privatus asmuo galėtų vertinti kaip garbės ir orumo pažeidimą. (LAT nutartis civ. byloje Nr.3K-3-687 A. S. v UAB „Rinkos aikštė“, LAT nutartis civ. byloje Nr.3K-3-973 „R. Č. v „Žeimenos krantai“.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nežiūrint į tai, kad trečiųjų asmenų publikacijose išdėstytos aplinkybės, kurios pagal sakinio konstrukciją publikacijų kontekste yra hiperbolizuotos, tačiau išvados padarytos tikrų faktų pagrindu, ką ir nustatė pirmos instancijos teismas.

VSD veiklos pobūdis nėra viešas, visuomenei žinomi tik šios institucijos veiklos principai, todėl, kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie vieną iš VSD vadovų, jo veiklą tokiais klausimais, kurie peržengė veiklos neviešumo ribas, tapo žinomais ir viešai aptariamais bei aktualiais visuomenei, o tokius klausimus visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas publikacijos autoriui taikyti atsakomybę.

Skundžiamasis pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl tenkinti ieškovo D. J. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo D. J. apeliacinį skundą atmesti.