- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- I2-416-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01898-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius
nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VGTPT Šiaulių skyrius, Tarnybos Šiaulių skyrius) 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-N-1415-8462.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-9) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundžiamu VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimu nesutinka. Nurodė, kad jis 2018-11-14 telefonu sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) nuo 2018-11-14 iki 2019-11-14, tačiau nuo 2019-03-23 sporto klubo nebelanko. 2020 m. birželio – liepos mėnesiais skambino į (duomenys neskelbtini) ir prašė nutraukti sutartį be netesybų, tačiau jam buvo atsakyta, kad tai neįmanoma. 2020-08-06 (duomenys neskelbtini) vienašališkai neteisėtai nutraukė sutartį, tai patvirtina telefono žinutė. 2019-09-17 kreipėsi raštu į (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo, netesybų neskaičiavimo nuo liepos mėnesio. 2019-10-15 Kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau jo skundo dėl netesybų priteisimo netenkino, o sprendimą buvo galima apskųsti bendros kompetencijos teismui. Kreipėsi praeitais metais, karantino metu, į VGTPT Šiaulių skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau buvo likę mažai laiko, jam telefonu patarė pačiam savarankiškai pateikti ieškinį teismui, o po to bus paskirtas advokatas ir galės šalinti trūkumus. 2020-05-04 pats savarankiškai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, kuris jam nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismo pats paprašė pratęsti terminą trūkumams pašalinti, terminas pratęstas iki 2020-06-26. Tuo metu susitvarkė dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Nurodė, kad pasirinko advokatą G. G., nes buvo girdėjęs gerų atsiliepimų. Susitikus su advokatu, jis neturėjo laiko kalbėtis, tai buvo nusiųstas pas padėjėją, su kuriuo trumpai pasikalbėjo ir kuris paprašė kai kurių dokumentų. Kokius dokumentus turėjo, tą ir atidavė. Jam buvo pasakyta, kad paskambins. Kitą dieną jam paskambino ir pranešė, kad terminas trūkumams pašalinti pratęstas iki 2020-07-10. Po to kelis kartus skambino pats advokatui, bet jis neatsiliepdavo arba atsiliepęs pasakydavo, jog jam reikia laiko susipažinti. Liepos 8 d. paskambino advokato padėjėjas ir pasakė, kad reikia pasirašyti ant skundo (patikslinto ieškinio). Pareiškėjas greitai atvyko. Jam buvo liepta neperskaičius pasirašyti, bet jis nesutiko. Perskaitęs skundą (patikslintą ieškinį) rado daug netikslumų. 2020-05-04 skunde (ieškinyje) teismui jis prašė panaikinti 2019-08-06 (duomenys neskelbtini) sprendimą nutraukti sutartį, nes tai pažeidė taisyklių 7.7.3 punktą, kadangi prieš tai reikėjo informuoti raštu, skola susidaro, jei vėluojama 30 dienų, t. y. nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Advokatas klaidingai nurodė 2019-07-15 nutraukimą. Jis birželį ir liepos mėnesį tik kalbėjo su (duomenys neskelbtini) ir prašė be netesybų nutraukti sutartį, bet ji nesutiko, apie tai yra duomenys Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendime. Be to, (duomenys neskelbtini) iš viso neigia pokalbius. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino, kad tai negalima įrodyti. Nesupranta, kodėl advokatas G. G. laikosi tos versijos, kuriai prieštarauja (duomenys neskelbtini) ir minėta tarnyba, ir jis pats kaip ieškovas. Taigi, advokatas patikslintame ieškinyje laikėsi ne tos pozicijos kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime buvo parašyta. Be to, advokatas patikslintame ieškinyje rašė, kad jis savo iniciatyva nutraukė sutartį, tačiau juk sporto klubas savo iniciatyva nutraukė sutartį ir paskyrė netesybas. Advokatas išvis buvo parengęs kelis patikslinto ieškinio variantus. Liepos 8 d. atsisakė pasirašyti ir pasiėmęs kopiją išėjo, nes nenorėjo klausytis įžeidinėjimų. Po to paskambino pačiam advokatui, kuris kalbėjo nepagarbiai, įžeidinėjo. Pareiškėjas nutraukė pokalbį ir informavo apie tai VGTPT Šiaulių skyriaus vadovą, kuris jam pasiūlė ieškotis kito advokato. El. paštu nusiuntė prašymą pakeisti advokatą. Kadangi neturėjo kitos galimybės, pats surašė patikslintą ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui. Advokatas taip pat liepos 8 d. pateikė teismui tikrovės neatitinkantį skundą teismui. Liepos 22 d. gavo teismo nutartį, kad trūkumai nepašalinti ir ieškinys laikomas nepaduotu, nutartį galima skųsti apeliacine tvarka. Po to vėl kreipėsi į VGTPT Šiaulių skyrių dėl advokato pakeitimo, kur jam buvo leista rinktis kitą advokatą. Susitarė su kita advokate, bet vėliau, matyt tarnybos paveikta, ji atsisakė pareiškėją atstovauti. Vėliau buvo iškviestas advokato G. G. pasirašyti ant atskirojo skundo. Jis paprašė perskaityti surašytą dokumentą, tačiau tai nebuvo naujas skundas, o buvo senas skundas, kuris buvo atmestas Klaipėdos apylinkės teismo. Atsisakė pasirašyti. Advokatas dokumentus rašė neįsigilinęs, klaidingai. Advokatas pradėjo grasinti, kad reikės susimokėti. Nurodė, kad daug kartų kalbėjo telefonu su VGTPT Šiaulių skyriumi ir jam buvo staigmena, kai gavo tokį skundžiamą sprendimą, nes jis nepiktnaudžiavo, bendravo visą laiką mandagiai, jis turi teisę nesutikti su advokatu, turėti savo nuomonę, kaip numato Civilinio kodekso 42 str. 1 d. Kaltinimus, kad nebendravo su advokato, laiko niekiniais, nes visą laiką atsiliepdavo į skambučius, ateidavo, daug kartų kalbėjo su Tarnyba telefonu, bet jei su juo įžūliai bendrauja, nebūtina pasilikti toje patalpoje. VGTPT Šiaulių skyrius buvo šališkas, nes rėmėsi tik vienos pusės (advokato G. G.) argumentais, o jo argumentai nebuvo išklausyti. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepimu (b. l. 75-78) ir 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. (8.20Mr)TPS-253 (b. l. 162) informavo teismą, kad atstovas nedalyvaus teismo posėdyje, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovas VGTPT Šiaulių skyrius apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, teismo šaukimu. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2020-06-09 pateikė Tarnybos Šiaulių skyriui prašymą Nr. (8.4)STP-1415 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2019-08-06 sprendimo nutraukti paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) apskundimo ir žalos atlyginimo išsprendimo. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas G. G. Tarnybos Šiaulių skyrius 2020-06-23 priėmė sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-1415-6626 suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą G. G. (toliau – ir advokatas). Tarnybos Šiaulių skyriuje buvo gautas advokato 2020-07-22 pranešimas Nr.(8.4)TPP-3244, kuriuo informavo Tarnybą, jog tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas nėra galimas, kadangi pareiškėjas nebendradarbiauja su advokatu, savarankiškai, nederindamas su advokatu, teikia procesinius dokumentus, nesutinka su advokato pozicija, nurodo aplinkybes, kurios prieštarauja faktams. Tarnybos Šiaulių skyrius, įvertinęs advokato nurodytas aplinkybes ir kitus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas 2020-05-04 savarankiškai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus su ieškiniu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai įpareigojo pareiškėją iki 2020-07-10 pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Dėl pareiškėjo nesugebėjimo suformuluoti aiškių reikalavimų bei nesusikalbėjimo su advokatu, pozicijos derinimas užsitęsė iki paskutinės teismo nustatytos termino pašalinti procesinio dokumento trūkumus dienos. Advokatas, atsižvelgdamas į tai, kad baigiasi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir į tai, kad nėra galimybės suderinti teisinės pozicijos su pareiškėju, parengė patikslintą ieškinį pagal turimus dokumentus. Patikslintą ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams advokatas pateikė 2020-07-10 per elektroninių paslaugų portalą ir apie tai informavo pareiškėją. Pareiškėjas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams 2020-07-14 pateikė savo parengtą patikslintą skundą savarankiškai, nesuderinęs su advokatu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2020-07-15 buvo priimta nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuria nuspręsta, kad pareiškėjas 2020-07-14 patikslintu ieškiniu nepašalino ieškinio trūkumų ir nutarė ieškinio nepriimti, laikydamas jį nepaduotu. Advokatas 2020-07-21, suderinęs su pareiškėju, parengė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020-07-15 nutarties civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) apskundimo, tačiau pareiškėjas atsisakė jį pasirašyti ir pateikti teismui. Be to, advokato teigimu, pareiškėjas reikalavo iš advokato procesiniuose dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkančius faktus, susijusias su paslaugų teikimo sutarties nutraukimu, t. y. kad pareiškėjas nenorėjo nutraukti paslaugų teikimo sutarties su (duomenys neskelbtini) ir minėta bendrovė sutartį nutraukė vienašališkai be jokio teisėto pagrindo. Tarnybos Šiaulių skyrius, siekdamas patikslinti advokato nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su paslaugų teikimo sutarties nutraukimu ir kokią informaciją pareiškėjas nurodo savo parengtuose procesiniuose dokumentuose, 2020-07-28 raštu Nr. (8.4)TPS-13386 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti jo savarankiškai parengtų skundų dėl 2019-08-06 sprendimo nutraukti paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini), kuriuos teikė teismui, kopijas. Atsakydamas į Tarnybos Šiaulių skyriaus raštą Pareiškėjas 2020-07-29 pareiškimu Nr.(8.4)TPPl-4921 nurodė, kad dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus kaltės yra praleisti terminai skundui paduoti ir prašytų dokumentų Tarnybos Šiaulių skyriui nepateikė. Tarnybos Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas prašomų duomenų nepateikė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 str. 1 d. 5 p., 9 p., skundžiamu 2020-08-05 sprendimu Nr. TP-20-N-1415-8462 nutraukė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl piktnaudžiavimo ir nebendradarbiavimo su Tarnyba ir advokatu bei įpareigojo pareiškėją sumokėti 168 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo skunde keliamais reikalavimais, mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Tarnybos sprendimą. Vertinant pareiškėjo veiksmus teisiniu aspektu ir Tarnybos Šiaulių sprendime Nr. TP-20-N-1415-8462 konstatuotas išvadas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, svarbu akcentuoti Įstatymu įtvirtintą antrinės teisinės pagalbos teikimo paskirtį, asmenų, gaunančių antrinę teisinę pagalbą, pareigas ir iš pareigų nesilaikymo kilsiančias pasekmes. Pažymi, kad Įstatymo 3 str. yra įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) (pvz. 2008-04-24 nutartis a. b. Nr. A442-693/2008, 2009-04-30 nutartis a. b. Nr. A63-558/2009, 2010-11-24 nutartis a. b. Nr. A63-1579/2010, 2016-01-19 nutartis a. b. Nr. EA-8- 143/2016) yra akcentavęs, kad, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga yra užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamojo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su pareiškėjo skundu dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. (8.4)TP-20-N-1415-8462 panaikinimo, akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, patvirtinančių skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ir nepateikia duomenų, patvirtinančių jo teiginius, jog advokatas jo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, kad netinkamai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, advokato parengti procesiniai dokumentai neatitiko realių aplinkybių. Priešingai, pareiškėjas skunde patvirtino, kad atsisakė pasirašyti parengtus advokato dokumentus ir savarankiškai, nepasitaręs su advokatu, teikė dokumentus teismui. Be to, pareiškėjas skunde ir pateiktuose Tarnybai elektroniniuose laiškuose nurodo, kad advokato parengti dokumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, tačiau nedetalizuoja, kokioms konkrečioms faktinėms aplinkybėms ir kokie konkretūs duomenys neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 str. 1 p. ir 2 p. jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusias su atstovavimu ir bylos eiga. Pažymi, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui tampa neįmanomas. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (LVAT 2007-05-31 nutartis a. b. Nr. A17-565/2007, 2008-04-24 nutartis a. b. Nr. A442-693/2008, 2009-04-30 nutartis a. b. Nr. A63-558/2009, 2010-11-24 nutartis a. b. Nr. A63-1579/2010, 2014-03-31 nutartis a. b. Nr. A575-636/2014, 2016-01-19 nutartis a. b. Nr. eA-8-143/2016). Vertinant pareiškėjo veiksmus Įstatymo ir suformuotos teismų praktikos kontekste, pareiškėjo elgesys lėmė, kad advokatas, siekdamas tinkamai suteikti antrinę teisinę pagalbą, rengė procesinius dokumentus iš tokios apimties duomenų ir dokumentų, ką pareiškėjas buvo nurodęs ir ką advokatas buvo gavęs iš kitų šaltinių, todėl advokato veiksmuose Tarnyba neįžvelgia neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo atsisakymas pasirašyti advokato parengtus procesinius dokumentus, nebendradarbiavimas su advokatu, savarankiškas kreipimasis į teismą padarė įtaką bylos rezultatui, t. y. ieškinio nepriėmimui. Tarnybos nuomone, pareiškėjo netinkamas elgesys bendraujant su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, reikalavimas rengti dokumentus, kurie prieštarauja turimai informacijai, prašomų dokumentų nepateikimas Tarnybai, nuolatinis nepasitikėjimo ir neigiamo požiūrio reiškimas laikytinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnybos nuomone, pareiškėjo veiksmai teikiant antrinę teisinę pagalbą aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymo 24 str. 1 d. numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukus dėl šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p., 9 p., nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Vadovaujantis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 11, 27.1.1, 27.1.2.1 punktais, valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui iki 2020-07-02 sudarė 168,00 Eur, ir jos turi būti išieškotos iš pareiškėjo (Įstatymo 24 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-08-05 sprendimą Nr. (8.4)TP-20-N-1415-8462 yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. Š. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 8.4(TP)-20-N-1415-8462, kuriuo V. Š. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti 168 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020-06-09 pateikė VGTPT Šiaulių skyriui prašymą Nr. (8.4)STP-1415 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2019-08-06 sprendimo nutraukti paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) apskundimo (b. l. 79-83) ir dokumentus (b. l. 84-121). VGTPT Šiaulių skyrius 2020-06-12 raštu Nr. (8.4)TPS-10260 paprašė V. Š. patikslinti prašymo reikalavimą, dėl ko kreipiasi į teismą, ar dėl padarytos žalos atlyginimo, dėl sutarties nutraukimo ar dėl paslaugų nesuteikimo žalos atlyginimo išsprendimo (b. l. 122). 2020-06-18 d. VGTPT Šiaulių skyriuje gautas V. Š. prašymo papildymas, kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) 2019-08-06 sprendimą nutraukti sutartį ir atlyginti žalą (b. l. 123). VGTPT Šiaulių skyrius 2020-06-23 priėmė sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-1415-6626 suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2019-08-06 sprendimo nutraukti paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) apskundimo ir su tuo susijusių klausimų, dėl žalos atlyginimo išsprendimo, paskirti advokatą G. G. (b. l. 124-125).
2020-07-10 VGTPT Šiaulių skyriuje gautas V. Š. prašymas pakeisti advokatą (b. l. 126), o 2020-07-13 pastarasis prašymas buvo patikslintas, nurodant aplinkybes ir motyvus (b. l. 130). VGTPT Šiaulių skyrius 2020-07-10 raštu Nr. (8.4)TPS-12070 advokato G. G. paprašė pateikti paaiškinimus dėl V. Š. 2020-07-10 prašymo (b. l. 131).
VGTPT Šiaulių skyriuje buvo gautas advokato 2020-07-22 pranešimas Nr.(8.4)TPP-3244, kuriame nurodyta, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas nėra galimas, kadangi pareiškėjas nebendradarbiauja su advokatu, savarankiškai, nederindamas su advokatu, teikia procesinius dokumentus, nesutinka su advokato pozicija, nurodo aplinkybes, kurios prieštarauja faktams (b. l. 132-133).
Byloje taip pat nustatyta, kad 2020-07-23 d. V. Š. dar kartą kreipėsi dėl advokato pakeitimo (b. l. 140). VGTPT Šiaulių skyrius 2020-07-28 raštu Nr. (8.4)TPS-13386 paprašė V. Š. pateikti skundų dėl 2019-08-06 sprendimo nutraukti paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini), kuriuos teikė teismui, kopijas, taip pat informavo, kad kita advokatė atsisakė atstovauti V. Š. (b. l. 142). V. Š. atsakė el. paštu, tačiau prašomų dokumentų nepateikė (b. l. 143).
2020-08-05 VGTPT Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. (8.4)TP-20-N-1415-8462 nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2020-06-23 sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-1415-6626 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktų pagrindu, konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja.
Pažymėtina, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama, kadangi šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų bei tvarkos. Tai ne kartą buvo akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje (žr., pvz., procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2009 m. rugpjūčio 27 d. Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A575-2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A62-3036/2011 ir kt.). Iš paminėtos nuostatos, skelbiančios, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, taip pat iš Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principų (vienas iš kurių yra tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama kokybiškai, efektyviai bei paisant ekonomiškumo aspektų, taip pat draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis) kyla ir tai, jog šiai teisei taikomi įstatyme numatyti apribojimai. Be kita ko, įstatymų leidėjas numatė sąrašą atvejų, kurie išdėstyti Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, kada antrinė teisinė pagalba nutraukiama. Tarp atvejų, kada nutraukiama antrinė teisinė pagalba numatyta ir situacija, kada pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Viena iš įstatyme nurodytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (4 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 str. 1 p. ir 2 p. jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusias su atstovavimu ir bylos eiga.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra sąvokos „nebendradarbiauja“ apibūdinimo. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilinius, 2000, psl. 78) sąvokos „bendradarbiauti, bendradarbiauja“ reikšmė aiškinama kaip „kartu su kitais dirbti“, todėl minėtos sąvokos antonimas reikštų priešingai, t.y. kartu su kitais nedirbti.
Sprendžiant klausimą dėl Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo, yra svarbi LVAT formuojama praktika, aiškinant šią teisės norma. LVAT yra pasisakęs, kad nesant įstatymų leidėjo pateikto piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis apibrėžimo, naudotinas kalbinio teisės aiškinimo būdas. Lietuvių kalboje žodis „piktnaudžiauti“ suprantamas kaip naudojimasis kuo piktam, neleistinas naudojimasis turimomis teisėmis („Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas/redaktorių kolegija: G. N. (vyr. redaktorė), J. P., R. P., V. V., J. Z. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt). Pagal LVAT suformuotą praktiką, piktnaudžiavimu gali būti pripažinti įvairūs asmens veiksmai ir neveikimas, tačiau juos vienija tai, kad visais atvejais yra siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina, ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam (administracinės bylos Nr. A17-714/2007; Nr. A248-168/2008; Nr. A442-693/2008; Nr. A63-558/2009; Nr. A438-1150/2010).
Kadangi įstatymų leidėjas neapibrėžia, kokie atvejai laikytini piktnaudžiavimu materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, nepateikia piktnaudžiavimo tokiomis teisėmis ir nebendradarbiavimo apibrėžimo, todėl akivaizdu, kad viešojo administravimo institucija faktinių aplinkybių kontekste privalo vertinti, ar faktinė situacija turi piktnaudžiavimo minėtomis teisėmis ir nebendradarbiavimo požymių, ir ar jie yra pakankamas pagrindas antrinės teisinės pagalbos nutraukimui.
Kaip minėta, VGTPT Šiaulių skyriuje buvo gautas advokato 2020-07-22 pranešimas Nr.(8.4)TPP-3244, kuriuo buvo remtasi priimant skundžiamą sprendimą ir kuriame nurodyta, jog V. Š., nesutikdamas su advokato parengtu patikslintu ieškiniu, 2020-07-14 pateikė teismui savo patikslintą ieškinį, išdėstydamas reikalavimus pagal savo supratimą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2020-07-15 priėmė nutartį, kuria nusprendė, jog V. Š. patikslintu ieškiniu nepašalino ieškinio trūkumų ir nutarė ieškinio nepriimti, laikydamas jį nepaduotu; 2020-07-22 nepavyko pasiekti susitarimo dėl atskirojo skundo turinio dėl V. Š. priešiško nusistatymo, nenorėjimo bendradarbiauti ir nenoro išgirsti bei suprasti teisinių argumentų, V. Š. atsisakė pasirašyti jo parengtą atskirąjį skundą ir uždraudė advokatui jį pateikti teismui; V. Š. reikalavo įrašyti į procesinius dokumentus melagingą informaciją apie tai, kad jis neva niekada nesiekė nutraukti paslaugų su (duomenys neskelbtini), o ši sutartį nutraukė neteisėtai, neturėdama tam teisinio pagrindo, nors advokatas citavo jam Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020-04-06 nutarime išdėstyta jo paties pateiktą informaciją, kad jis pats prašė nutraukti sutartį nuo 2019 m. kovo mėn., (duomenys neskelbtini) paslaugomis nesinaudojo dėl sveikatos būklės; į bet kokį konkretų klausimą, V. Š. tiesiai atsakyti vengia, išvedžioja, kol pats susipainioja (b. l. 132-133). Tai, kad V. Š. pats prašė nutraukti sutartį su (duomenys neskelbtini) patvirtina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020-04-06 nutarime išdėstyta jo paties prašyme nurodyta informacija (b. l. 15), V. Š. 2019-09-17 ir 2019-11-06 prašymai skirti (duomenys neskelbtini) (b. l. 137-139), pats V. Š. skundas teismui (b. l. 2). To, kad V. Š. reikalavo įrašyti į procesinius dokumentus informaciją apie tai, kad jis niekada nesiekė nutraukti paslaugų su (duomenys neskelbtini), neginčijo pats pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu.
Advokato 2020-07-22 pranešime Nr.(8.4)TPP-3244 nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ civilinės bylos (duomenys neskelbtini) kortelėje esanti informacija, iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 10 d. teisme gautas advokato G. G. pateiktas patikslintas ieškinys dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, netesybų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu 2018 m. lapkričio 14 d. Paslaugų sutarties Nr. 2411 nutraukimą (2019 m. rugpjūčio 6 d.) 7.3.3. punkte numatytu pagrindu bei nustatyti, jog ši sutartis nutraukta nuo 2019 m. liepos 15 d., panaikinti atsakovės priskaičiuotą netesybų mokestį – 143,45 Eur už priešlaikinį 2018 m. lapkričio 14 d. Paslaugų sutarties Nr. 2411 nutraukimą vartotojo iniciatyva, pripažįstant, jog tarp šalių sudaryta neterminuota paslaugų sutartis, kurią ieškovas turėjo teisę nutraukti, neprisiimdamas jokių papildomų įsipareigojimų, priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas), tačiau 2020 m. liepos 14 d. teisme gautas ir V. Š. pateiktas patikslintas ieškinys dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, netesybų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą nutraukti sutartį, nes ieškovas raštu nesikreipė į atsakovę, sutartį nutraukusi savo iniciatyva atsakovė pažeidė sutarties 7.7.3. punktą, panaikinti netesybas, nes atsakovė pažeidė sutartį, priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. V. Š. pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad advokato G. G. parengtas ieškinys yra su faktinėmis klaidomis, ieškovas nesutinka su kai kuriomis atstovo suformuluotomis mintimis, prašymais, todėl jis savarankiškai teikia patikslintą ieškinį. Klaipėdos apylinkės teismas ieškinio trūkumų pašalinimo klausimą sprendė vertindamas paties V. Š. pateikto patikslinto ieškinio formą ir turinį, tačiau 2020-07-15 priėmė nutartį V. Š. ieškinį (duomenys neskelbtini) dėl netesybų panaikinimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Kitą advokato pranešime nurodytą aplinkybę, jog V. Š. nepasirašė ant parengto atskirojo skundo, patvirtina į bylą pateiktas pats atskirasis skundas, kuriame matyti advokato parašas su prierašu ,,pasirašyti atsisakė. 2020-07-22 11.07 val.“ (b. l. 134-136).
Kaip minėta, VGTPT Šiaulių skyrius 2020-07-28 raštu Nr. (8.4)TPS-13386 paprašė V. Š. pateikti skundų dėl 2019-08-06 sprendimo nutraukti paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini), kuriuos teikė teismui, kopijas, taip pat informavo, kad kita advokatė atsisakė atstovauti V. Š. (b. l. 142). V. Š. atsakė el. paštu, tačiau prašomų dokumentų nepateikė (b. l. 143).
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pareiškėjo naudojimasis antrine teisine pagalba pateko į piktnaudžiavimo ir nebendradarbiavimo sąvokas bei nebegalėjo būti toleruojamas. Teismo vertinimu tokių aplinkybių visuma, kai pats pareiškėjas pateikė Klaipėdos apylinkės teismui savo parengtą 2020-07-14 patikslintą ieškinį, o ne advokato parengtą patikslintą ieškinį, atsisakė pasirašyti ant advokato parengto atskirojo skundo, prašė advokato į procesinius dokumentus įrašyti tikrovės neatitinkančią informaciją, nepateikė prašomų dokumentų VGTPT Šiaulių skyriui, kelia abejonę, ar pareiškėjui iš esmės antrinė teisinė pagalba buvo reikalinga. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs antrinę teisinę pagalbą, piktnaudžiavo įstatymų leidėjo suteikta teise dėl galimybės išskirtinėmis sąlygomis gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą ir nebendradarbiavo su paskirtu advokatu, VGTPT Šiaulių skyriumi. Be to, pareiškėjas tokiu savo elgesiu (teikdamas savarankiškai parengtą patikslintą ieškinį teismui ir atsisakydamas pasirašyti ant atskirojo skundo) pats komplikuoja savo situaciją civilinėje byloje ir savo teisėmis bei antrine teisine pagalba naudojasi neatsakingai ir nerūpestingai.
Pareiškėjas nurodė, kad perskaitęs advokato parengtą patikslintą ieškinį rado daug netikslumų. 2020-05-04 skunde (ieškinyje) teismui jis prašė panaikinti 2019-08-06 (duomenys neskelbtini) sprendimą nutraukti sutartį, nes tai pažeidė taisyklių 7.7.3 punktą, kadangi prieš tai reikėjo informuoti raštu, skola susidaro, jei vėluojama 30 dienų, t. y. nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Advokatas klaidingai nurodė 2019-07-15 nutraukimą. Jis birželį ir liepos mėnesį tik kalbėjo su (duomenys neskelbtini) ir prašė be netesybų nutraukti sutartį, bet ji nesutiko, apie tai yra duomenys Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendime. Be to, (duomenys neskelbtini) iš viso neigia pokalbius. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino, kad tai negalima įrodyti. Nesupranta, kodėl advokatas G. G. laikosi tos versijos, kuriai prieštarauja (duomenys neskelbtini) ir minėta tarnyba, ir jis pats kaip ieškovas. Taigi, advokatas patikslintame ieškinyje laikėsi ne tos pozicijos kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime buvo parašyta. Be to, advokatas patikslintame ieškinyje rašė, kad jis savo iniciatyva nutraukė sutartį, tačiau juk sporto klubas savo iniciatyva nutraukė sutartį ir paskyrė netesybas.
Įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ civilinės bylos (duomenys neskelbtini) kortelėje esančio advokato pateikto 2020-07-10 patikslinto ieškinio turinį, duomenis, kuriuos pats pareiškėjas nurodė teismui skunde ir posėdžio metu, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020-04-06 nutarimo turinį (ypač tai, ką Komisija nustatė nutarimo pirmu lapu ir ką pats pareiškėjas V. Š. nurodė prašyme, adresuotame Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai (b. l. 15)), teismas sprendžia, kad iš esmės faktinės aplinkybės advokato 2020-07-10 patikslintame ieškinyje nurodytos tinkamai. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad advokato 2020-07-10 patikslinto ieškinio 2 punkte nurodyta tai, ką pats pareiškėjas V. Š. nurodė 2019-11-12 prašyme, adresuotame Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai; 7 punkte advokatas nurodė, kad sporto klubas paslaugų sutartį su ieškovu nutraukė 2019-08-06, tačiau sporto klubas sutartį galėjo nutraukti tik nuo 2019-08-15, todėl sutarties nutraukimas neteisėtas (tai, kad sutartį galėjo nutraukti tik nuo 2019-08-15, V. Š. ir pats buvo nurodęs 2020-06-17 el. laišku, skirtu VGTPT Šiaulių skyriui (b. l. 123). Advokato 2020-07-10 patikslinto ieškinio 8 punkte nurodyta, kad V. Š. 2019 m. birželio mėn. kreipėsi dėl sutarties nutraukimo, tai patvirtina byloje esantis jos prašymas (b. l. 138). Taip pat, advokato 2020-07-10 patikslinto ieškinio 8 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas sutartį privalėjo nutraukti nuo 2019 m. liepos 15 d. ir nebeskaičiuoti mokesčių už paslaugas, kurios nebeteikiamos nuo kovo mėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, advokato 2020-07-10 patikslinto ieškinio 6-8 punktai bei 9 punktas dėl žalos yra teisinės pozicijos (padėties) ir skundo pagrindo formavimas, kurie turėjo (galėjo) užtikrinti geriausią pareiškėjo V. Š. teisių ar teisėtų interesų gynimą civilinėje byloje, o advokato 2020-07-10 patikslinto ieškinio 2 punkte faktinės aplinkybės nurodytos tinkamai.
Pareiškėjo argumentai, kad atskirasis skundas nebuvo naujas skundas, o buvo senas skundas, kuris buvo atmestas Klaipėdos apylinkės teismo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi į bylą yra pateiktas advokato parengtas atskirasis skundas (b. l. 134-136), kuris, teismo vertinimu, savo turiniu nesutampa su advokato rengtu patikslintu ieškiniu, nes skiriasi šių procesinių dokumentų pagrindas (aplinkybės) bei dalykas (reikalavimas).
LVAT yra ne kartą akcentavęs, jog, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga parinkti teisinę poziciją, užtikrinančią maksimalų atstovaujamojo asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-565/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-558/2009, 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2014 m. kovo 31 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-636/2014, 2016 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3648-602/2016 ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į aukščiau pateiktą teisminę praktiką, sprendžia, jog pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba neatitiko antrinės teisinės pagalbos instituto paskirties ir turėjo būti nutraukta. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1676/2012).
Kadangi pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, nebendradarbiavo su VGTP Šiaulių skyriumi bei advokatu, atsakovas VGTPT Šiaulių skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktu.
Ginčijamu sprendimu V. Š. įpareigotas sumokėti 168 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.
Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas būtent dėl minėtuose 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, todėl kyla atitinkamos teisinės pasekmės – įpareigojimas sumokėti patirtas išlaidas.
Skundžiamame sprendime nurodyta, jog vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, 11 ir 24.3.6.1 punktais, valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui V. Š. iki 2020-08-05 sudaro 168 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo atsiliepime nurodyta, jog buvo vadovautasi Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 11, 27.1.1, 27.1.2.1 punktais, o ne 24.3.6.1 punktu.
Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 IKI 2020-10-02) 11 punkte numatyta, jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, jis turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo, antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu arba pagrindžiamas Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) ar Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis. Šis laikas negali viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko, išskyrus bylas, nurodytas Taisyklių 111 punkte, ir laiką, skirtą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. Advokatui skiriamas 1 UBD užmokestis už kiekvieną bylos stadiją (procesinį veiksmą) viršijančią papildomai skirtą valandą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose. Tokiu atveju advokato dalyvavimo ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose laikas patvirtinamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo parašu arba pagrindžiamas IBPS ar LITEKO duomenimis.
Tų pačių Taisyklių 24.3.6.1 punkte nurodyta, kad civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytą bylų kategoriją ir teiseną: dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas – 8 UBD (8 valandos).
Jokiuose į bylą pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nenurodyta, kaip apskaičiuota ši suma, nors 2020-09-21 teismo nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti visą medžiagą, susijusią su skundžiamo sprendimo priėmimu. Akivaizdu, jog ir pareiškėjui, kuriam skundžiamu sprendimu sukeliamos teisinės pasekmės, turi būti aišku, kokiu pagrindu jam priteista antrinės pagalbos išlaidų suma, kodėl ji priteista tokio dydžio, kaip ji apskaičiuota.
Atsakovės priimtas sprendimas, kuris vertinamas kaip individualus administracinis aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01, toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas. Pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu atsakovės priimto sprendimo dalis dėl įpareigojimo sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, yra nemotyvuota, nes visiškai neaišku, kodėl ji priteista tokio dydžio, kaip ji apskaičiuota, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Kadangi minėta Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos, kai antrinė teisinės pagalba nutraukiama dėl nurodytų priežasčių, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas privalo iš naujo vertinti situaciją dėl išlaidų dydžio apskaičiavimo.
Skundžiamo sprendimo dalis naikintina dėl įpareigojimo sumokėti 168 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir atsakovas įpareigojamas iš naujo spręsti klausimą dėl minėtų išlaidų išieškojimo.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011), todėl likę ginčo šalių argumentai nedėstytini ir dėl jų nepasisakoma, nes jie neturi lemiamos teisinės reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-N-1415-8462 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ dalį, kuria V. Š. įpareigotas sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių įpareigoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš V. Š. klausimą nagrinėti iš naujo.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.