Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-03 · Civilinė byla Nr. 2S-203-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-03
Bylos Nr.
2S-203-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
Skolininkas
S. B.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-203-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 128.17. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų R. G. ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininko S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Medicinos bankas“ 2009-01-15 pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060018507, 2006-08-08 įregistruotą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant S. B., a.k(duomenys neskelbtini) iki 2016-07-01 suteiktos paskolos grąžinimą, UAB „Medicinos bankui“ buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai – 0,0630 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys S. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertinti 370 000 Lt (b.l.110-113).

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-11-07 nutartimi Nr. 590/2008 minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti (b.l. 73-74).

Šalies argumentai

Pareiškėjas (kreditorius) 2009-01-15 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo (b.l.104-106), kuriame nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol nėra įvykdyta. Skolą sudaro – 243 725,85 Lt negrąžintos paskolos, 15 161,82 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 105,08 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso 262 992,75 Lt bei 127 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Be to, kreditorius prašė išieškoti sutartines kintamas palūkanas, kurias sudaro vienerių metų VILIBOR + 5,8 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno marža, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-02-20 nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą tenkino. Teismas nutarė: 1) išieškoti 243 725,85 Lt negrąžintos paskolos, 15 161,82 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 105,08 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso 262 992,75 Lt, 127 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei vienerių metų VILIBOR + 5,8 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno marža, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeitus nekilnojamuosius daiktus; 2) priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus – 0,0630 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius S. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 114-115).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) S. B. atskiruoju skundu (b.l.128-130) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-02-20 nutartį. Tvirtina, jog 2007-2008 metais jis yra sumokėjęs kreditoriui ženkliai didesnę sumą, todėl nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu skolos, apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių dydžiu. Pažymi, jog kreditorius į bylą nėra pateikęs įsiskolinimo dydį patvirtinančių įrodymų, taip pat ir jis pats ne kartą kreipėsi į kreditorių, prašydamas suteikti informaciją apie pareiškėjo atliktus mokėjimus pagal Kredito sutartį, tačiau tokią informaciją kreditorius suteikti atsisakė. Nurodo, kad pagal 2006-08-02 Kredito sutarties 5.3 p. kreditoriui buvo suteikta teisė nepriklausomai nuo paskolos gavėjo nurodytos mokėjimo paskirties paskirstyti įmokas, apie kurių paskirstymo eilę paskolos gavėjas nėra informuotas. Pažymi, jog šalys nebuvo susitarusios, kad palūkanos ir delspinigiai nuo palūkanų yra mokami iki visiško prievolių įvykdymo. Kadangi minėta Kredito sutartis buvo nutraukta 2008-10-20, nutrukus sutartį pasibaigė ir pareiškėjo prievolė mokėti mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas. Todėl skundžiamoje nutartyje palūkanos ir delspinigiai nuo palūkanų nepagrįstai skaičiuojami ir po kredito sutarties pasibaigimo. Pažymi, jog šalys raštu susitarė dėl delspinigių dydžio – 0,1 proc., tačiau nesusitarė dėl netesybų skaičiavimo tvarkos. Dėl šios priežasties kreditorius neturi teisės nuspręsti dėl netesybų skaičiavimo būdo, nes tokia teisė sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir nepagrįstam kreditoriaus praturtėjimui. Be to, nurodo, jog delspinigiai yra apskaičiuoti neteisingai.

Atsiliepimas

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 155-157) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-02-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bankas abu kartus kreipdamasis dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikė dokumentus, įrodančius skolininko S. B. įsiskolinimo dydį, tuo tarpu skolininko teiginiai dėl neva nepagrįsto skolos dydžio yra niekuo nepagrįsti ir neargumentuoti. Nurodo, kad Kredito sutarties 4.5 p. palūkanų skaičiavimo sustabdymą siejo ne su sutarties nutraukimu, o su visišku skolos bankui grąžinimu, todėl bankas visiškai pagrįstai pasinaudojo savo sutartine teise skaičiuoti palūkanas ir po Kredito sutarties nutraukimo. Pažymi, jog Kredito sutarties 2.2 p. numatė kintamą metinę palūkanų normą, kuri kas mėnesį keičiasi priklausomai nuo viešoje REUTERS duomenų bazėje skelbiamos LIBOR ir VILIBOR palūkanų normos. Todėl skolininko teiginys, kad bankas privalėjo apie kintantį palūkanų dydį atskiru pranešimu informuoti skolininką, yra nepagrįstas. Būdamas sąžiningas, apdairus ir atidus, skolininkas privalėjo domėtis VILIBOR normos pasikeitimais, nes nuo to priklausė jo metinių palūkanų dydis. Taip pat nurodo, jog Kredito sutarties 2.9 p. numatė, jog delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos – 0,1 proc., o 6.3.2 p. numatė delspinigių skaičiavimo tvarką, t.y. Kredito sutartyje tiksliai apibrėžtas delspinigių skaičiavimas atitiko CK 6.71 str. 3 d. nuostatas, todėl skolininko argumentas, jog bankas neturėjo teisės skaičiuoti delspinigius yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d.).

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). Būtent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta, CPK 558 str. 2 d. įtvirtinta nuostata reiškia, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti šioje normoje nustatyta teise, privalo hipotekos skyriui pateikti pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o hipotekos teisėjas dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priima nutartį, kuri yra pagrindas hipotekos kreditoriui gauti vykdomąjį dokumentą (CPK 558 str. 2 d., 587 str. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, jog ir po Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-11-07 nutarties, kuria buvo areštuotas minėtas apelianto turtas, o jis įspėtas, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skola, palūkanos ir delspinigiai bei žyminio mokesčio išlaidos nebus gražinti, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių. Tokiu būdu skolininkui buvo suteiktas papildomas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skoloms bankui padengti (CPK 558 str.). Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatytas skolininkams vieno mėnesio terminas realiai tapo net ilgesnis, nes minėta Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-11-07 nutartis buvo tikrinama apeliacine tvarka ir įsiteisėjo tik priėmus Vilniaus apygardos teismo 2009-02-11 nutartį (b.l. 98-100). Tačiau ir po teismo įspėjimo įteikimo dienos skolininkas nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdė – skolos, palūkanų ir delspinigių kreditoriui negrąžino. Todėl kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2009-02-20 nutartimi konstatavusi, jog hipoteka užtikrinta prievolė – Kredito sutartis Nr. K14/2006 nėra vykdoma, pagrįstai CPK 558 str. 2 d. nuostatų tvarka pradėjo skolininkams priklausančio įkeisto turto realizavimo procedūrą.

Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas hipotekos procedūros vykdymo teisėtumo neginčija, tačiau nesutinka su pareiškėjo teismui pateiktais skolos ir palūkanų dydžiu bei delspinigių skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, nepagrįstai yra perkelti į skundžiamą teismo nutartį. Kaip jau minėta, argumentai, kuriais ginčijama hipoteka užtikrintos Kredito sutarties pagrindu išieškomų sumų dydžiai, nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas hipotekos teisėjui nenustato pareigos patikrinti, ar hipotekos kreditorius savo prašyme teisingai nurodė skolos dydį, palūkanas ir delspinigius. Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio, nagrinėjamu atveju – kreditoriaus priskaičiuotų palūkanų dydžio, delspinigių skaičiavimo būdo ir laikotarpio, už kurį jie skaičiuojami, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija nenustatė proceso teisės normų pažeidimų, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti kaip atitinkanti CPK 558 str. 2 d. nuostatų reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2007-05-08 nutartis c. b Nr. 3K-3-201/2007).

Pripažinus atskirąjį skundą pagrįstu, iš suinteresuoto asmens (skolininko) valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 6,40 Lt (b.l. 186) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Medicinos bankas“ 6 (šešis) litus ir 40 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis