Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2015-07-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, taikant BK 64¹ str., laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

2016 m. birželio 25 d., apie 23.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas nepakaltinamumo būsenoje, be jokios aiškios priežasties, pradėjo priekabiauti prie savo motinos L. B., gim. 1968 m., tyčia kumščiu smogė savo motinai L. B. į galvą bei nugarą, spyrė į sėdmenys ir pilvą, pargriovė ant lovos ir smaugė, tuo sukeldamas L. B. fizinį skausmą bei grasinančiais žodžiais, tokiais kaip „...žiurkė užmušiu ir jei dar sakysi, kad skauda, toliau daužysiu“, grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Ekspertas - psichiatras Mantas Juodakys teisiamojo posėdžio metu patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad buvo įvertinti visi duomenys, psichikos sutrikimas V. S. nustatytas jau seniai. Ligai būdinga kliedesinė simptomatika, sutrikusi socialinė adaptacija. V. S. yra agresyvus, ne kartą buvo gydomas stacionare. Šiuo metu jis yra socialiai pavojingas, nėra pasveikimo prognozės. Gali būti, kad sveikatos būklė ir pagerės. Rekomenduojamas stacionarinis gydymas. Negali pasakyti, kiek laiko gali užtrukti gydymas stacionare, kokia V. S. būklė yra šiuo metu. Daugiau paaiškinti galėtų jį gydantis gydytojas. Klausimą dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies palieka spręsti teismui.

Liudytoja L. B. parodė, kad ji yra V. S. motina. Jos sūnus nuo 19 metų amžiaus pastoviai vartoja medikamentus. Jam jau seniai diagnozuota šizofrenija. Prieš įvykį jam pritrūko vaistų, kadangi nespėjo nueiti pas gydytoją. Tris dienas jis gėrė per mažą medikamentų dozę. Gali būti, kad nuo medikamentų abstinencijos jis darėsi vis piktesnis, todėl taip ir atsitiko. Ji tokių pasekmių nesitikėjo. Sūnus visus įžeidinėja žodžiais. Tą vakarą jis jai sudavė, dėl ko ji labai pasimetė, išbėgo į lauką ir išsikvietė policijos pareigūnus. Jis jai ne tik sudavė į galvą, bet ir spyrė, plūdo, rėkė, grasino bei įžeidinėjo. Po to verkė ir atsiprašinėjo. Medikamentus jis vartoja gera valia, pastoviai. Po įvykio alkoholio nebevartoja. Neturės galimybės aplankyti sūnaus, gydomo Rokiškyje, prašo skirti gydymą Kaune. Po gydymo ligoninėje jam labai pagerėjo. Nejaučia jokios grėsmės iš savo sūnaus. Šiuo metu jis vartoja geresnius medikamentus, ji pati jam leido vaistus. V. S. gydosi Kauno Dainavos poliklinikoje. Sūnus pastoviai prisimena įvykį ir atsiprašinėja. Pripažįsta, jog sūnui yra būtinas gydymas, bent kartą per metus jį reikėtų gydyti ligoninėje. Dėl sūnaus elgesio policijos pareigūnus kvietė gal tris kartus. Pastaruosius šešerius metus sūnus pats lankėsi pas gydytojus. Nebijo su juo pasilikti viena. Jokių įrankių nuo jo neslepia. Sūnus pats pakuria krosnį. Jis viską suvokia. Sūnui būtina vartoti medikamentus, jis juos ir vartoja. Tuo, kad jis vartotų vaistus, rūpinasi ir ji. Sūnus pripratęs gyventi su šeima, jis visą laiką būna namuose, jo patalpinimas Rokiškio ligoninėje jį paveiktų neigiamai.

L. M. V. parodė, kad gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Psichinę negalią turintis sūnus buvo sumušęs savo motiną. Jis neklausė pareigūnų, buvo labai agresyvus, nesileido į kalbas, todėl buvo iškviestas papildomas ekipažas. To vyro motina jo bijojo, sakė, kad jis ją sumušė, smaugė. Atvykus medikams jis iš pradžių nesileido išvežamas, po to sutiko važiuoti. Motina prašė jį išvežti, sakė, kad jam pablogėja, kai jis neišgeria vaistų.

Tai, kad V. S., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, įrodyta: tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 1-2); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. spalio 20 d. - lapkričio 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-285/2016, kuriuo V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2016-06-25) konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, todėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu pagal savo psichikos būklę V. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, su V. S. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jo dalyvavimas teismo posėdyje nerekomenduojamas, V. S. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 90-93); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko įrodyta, kad V. S., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., todėl jam turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į ekspertizės akto išvadas, kurios nėra privalomos teismui.

Teismo manymu, paskyrus priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, būtų pablogintos V. S. ir jo motinos gyvenimo sąlygos. Motinos teigimu V. S. visą laiką praleidžia namuose, yra pripratęs gyventi su šeima, padeda buityje, savarankiškai vartoja medikamentus, ji jo nebijo, patalpinimas į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą V. S. paveiktų neigiamai, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.