Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-10-18 · Civilinė byla Nr. e2A-576-516/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
e2A-576-516/2022
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00186-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“
Ieškovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-576-516/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00186-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.16.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ dėl valstybinės žemės mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mūsų laikas“ 54 193,16 Eur skolos, kurią sudaro 51 416 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2018 ir 2019 metus, 2 776,50 Eur delspinigių, skaičiuojamų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki gegužės 13 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Reikalavimą grindė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T2-217, pagal kurį atsakovei taikytas padidintas 4 procentų dydžio valstybinės žemės mokesčio tarifas už 2019 metus.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalimi, sumažinti ieškinyje reikalautą priteisti sumą, pasikeitus aplinkybėms, t. y. atsakovei UAB „Mūsų laikas“ padengus dalį turimo įsiskolinimo ieškovei.

4. Nurodė, kad vadovaujantis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-55-386/2021 buvo perskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2019 metus, kurį atsakovė UAB „Mūsų laikas“ padengė: 2021 m. balandžio 22 d. gauta atsakovės 3 630 Eur įmoka už 2019 metų turimą įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą, tačiau mokėjimu nebuvo padengti paskaičiuoti 196,02 Eur delspinigiai, o 2021 m. vasario 3 d. gauta atsakovės 3 630 Eur įmoka už valstybinės žemės nuomą už 2020 metus, tačiau atsakovė nepadengė 86,03 Eur delspinigių. Kadangi buvo perskaičiuotas žemės nuomos mokestis, taip pat atsakovė UAB „Mūsų laikas“ padengė dalį įsiskolinimo, t. y. 7 260 Eur, likusi nepriemoka yra 27 216,66 Eur už 2018 metus ir 1 751,75 Eur delspinigių, skaičiuojamų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. bei 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. vasario 3 d.

5. Atsakovė pateikė prašymą ex officio (pagal pareigas) pripažinti niekiniais Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. Al-298 ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. Al-1214 ir šių administracinių aktų netaikyti nagrinėjant civilinę bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei Palangos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ 9 300 Eur žemės nuomos mokesčio skolą už 2018 m.; priėmė ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymą nuo 25 310,75 Eur dalies reikalavimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; kitoje dalyje ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1020-243/2020 pagal pareiškėjos UAB „Mūsų laikas“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 dalies panaikinimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo panaikinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 dalis, kuria į patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą yra įtrauktas pareiškėjos UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise valdomos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-55-386/2021 buvo perskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2019 metus, kurį atsakovė UAB „Mūsų laikas“ padengė.

8. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 22 d. gauta atsakovės 3 630 Eur įmoka už 2019 metų turimą įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomos mokestį, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjimu nebuvo padengti apskaičiuoti delspinigiai 196,02 Eur. Taip pat 2021 m. vasario 3 d. į Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą gauta atsakovės UAB „Mūsų laikas“ 3 630 Eur įmoka už valstybinės žemės nuomos mokestį už 2020 metus, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nepadengė 86,03 Eur delspinigių. Kadangi buvo perskaičiuotas žemės nuomos mokestis, taip pat atsakovė UAB „Mūsų laikas“ padengė dalį įsiskolinimo, t. y. 7 260 Eur, likusi nepriemoka yra 27 216,66 Eur už valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus, bei 1 751,75 Eur delspinigių, skaičiuojamų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. bei 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. vasario 3 d.

9. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog šalis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė nuomojasi valstybinę žemę, jai kilo pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551, 6.552 straipsniai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnis). Nustatė, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovei nustatytas 4 procentų nuomos mokesčio tarifas taikytinas už visus 2018 metus, ar tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., kai atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (statinys) buvo įtrauktas į Apleisto turto sąrašą.

10. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė norminio akto, kuriuo remiantis atsakovės pastatai 2018 m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-1214 buvo įtraukti į nenaudojamų, apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąrašą. Atsakovė pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. Al-298 patvirtintos Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašą, kurio pagrindu buvo priimtas vėlesnis individualus aktas – savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. Al-1214.

11. Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimu buvo panaikintas analogiškas individualus administracinis aktas, kurio pagrindu ieškovė skaičiavo padidintą nuomos mokestį už 2019 metus. Minėtame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė administruodama nuomos mokestį ir įtraukdama pareiškėjos statinius į apleistų ir nenaudojamų pastatų sąrašą nesilaikė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 2 straipsnio 1 dalies nuostatų.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, prieš priimant savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. Al-1214, informavo atsakovę ir įpareigojo poilsio patalpas suremontuoti bei įspėjo, kad to nepadarius patalpos bus įtrauktos į sąrašą. Nustatė, kad atsakovė neatsisako sumokėti nuomos mokesčio nepadidintu tarifu už 2018-2019 m. laikotarpį, tik to objektyviai padaryti negali, nes ieškovė nepatikslina ir neteikia mokėjimo dokumentų.

13. Teismas nurodė, kad buvo kreiptasi į administracinį teismą su prašymu ištirti ar byloje taikomas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. Al-298 ir juo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašas nuo priėmimo momento neprieštaravo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 6 straipsnyje ir 3 straipsnyje numatytiems gero administravimo principams, taip pat ar Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. Al-298 ir juo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašas nuo 2018 m. sausio 1 d. neprieštaravo NTMĮ 2 straipsniui, o nustačius, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. Al-298 ir juo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašas neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti norminį administracinį aktą prieštaraujančiu šiems teisės aktams. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi prašymą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo atsisakė priimti.

14. Teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 buvo ginčijamas individualus administracinis aktas (teisės taikymo aktas) – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ dalis, kurioje kitam asmeniui (ne šio proceso dalyviui) nuosavybės teise priklausantis statinys buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendime nurodė, kad ginčijamas individualus administracinis teisės aktas yra neteisėtas, kadangi jį priėmęs savivaldybės administracijos direktorius veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas (ultra vires). Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pakankamas ir vienintelis pagrindas panaikinti ginčijamą individualų administracinį teisės aktą, todėl prašymas dėl bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo inicijavimo netenkintas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 išnagrinėtas ginčas dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ir pateikti teismo argumentai vertinant individualų teisės aktą, todėl nagrinėjamoje byloje šie išaiškinimai netaikytini.

15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo, skaičiuojant didesnį mokestį dėl nekilnojamųjų daiktų įrašymo į apleistų ir neprižiūrimų arba naudojamų ne pagal paskirtį sąrašą. Nurodė, kad į tokį sąrašą 2018 metais statiniai buvo įtraukti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priedu, t. y. buvo įtrauktos nuosavybės teise valdomos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini). 2019 metais į tokį sąrašą tos pačios patalpos įtrauktos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217, dalimi, patvirtinus Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.

16. Teismas konstatavo, kad abiejų individualių teisės aktų, kurių pagrindu nustatomas žemės nuomos mokesčio tarifas, teisėtumo patikros kontrolė yra baigta, o Palangos miesto savivaldybės administracija būtent šiais individualiais teisės aktais civilinėje byloje grindžia ieškinio reikalavimą dalyje dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo didesniu tarifu.

17. Teismas netenkino atsakovės prašymo pripažinti administracinį teisės aktą niekiniu ex officio, nurodęs, kad dėl šių administracinių teisės aktų teisėtumo ne kartą buvo pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

18. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad Sprendimo nuostatos, jog nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifas nustatomas 2018 metams (1 punktas), išreiškia savivaldybės tarybos valią pagal jai priskirtą kompetenciją apskritai nustatyti mokesčio tarifus, mokėtinus už kalendorinius metus, tačiau Sprendimo 1.2 punktas negali būti aiškinamas taip, kad mokestiniais metais įvykus juridiniam faktui, lemiančiam pagrindo taikyti Sprendimo 1.2 punktą ir padidinti taikytiną nuomos mokesčio tarifą atsiradimą, toks padidinto tarifo mokestis yra skaičiuotinas už visus kalendorinius metus, t. y. ir už laikotarpį iki nurodyto juridinio fakto atsiradimo. Teismas sprendė, kad, priešingai nei nurodė ieškovė, padidintas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas atsakovei turi būti taikomas nuo to momento, kuriuo statinys buvo įtrauktas į Apleistojo turto sąrašą, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.

19. Teismas nurodė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.1.2.1.2 punktą juridiniams asmenims, nesudariusiems žemės nuomos sutarčių, buvo nustatytas 0,9 proc. tarifas. Taikant šį tarifą žemės nuomos mokestis už 2018 m. sausio-vasario mėn. laikotarpį sudarė 1 132,50 Eur (755 000 x 0,9 proc.) / 12) x 2). Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.1.1.1.2 punktu juridiniams asmenims, sudariusiems žemės nuomos sutartis, buvo nustatytas 0,6 proc. tarifas. Iš 2018 m. deklaracijos teismas nustatė, kad už 2018 m. sausio-vasario mėnesius ieškovė žemės nuomos mokesčiui skaičiuoti ėmė žemės vertę – 605 000 Eur. Padidintas 4 proc. tarifas taikytinas tik nuo 2018 m. spalio 9 d., t. y. tik nuo tada, kai įsigaliojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. T2-167. Nurodė, kad pareiga mokėti žemės nuomos mokestį atsirado sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį. 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra nuomojamoje valstybinėje žemėje, įtraukus į Apleisto turto sąrašą, atsirado juridinis faktas, lemiantis pagrindo taikyti Sprendimo 1.2 punktą ir padidinti taikytiną nuomos mokesčio tarifą iki 4 procentų atsiradimą. Teismas sprendė, kad už 2018 m. kovo-rugsėjo mėn. laikotarpį žemės nuomos mokestis sudaro 2 117,50 Eur (605 000 x 0,6 proc.) / 12) x 7). Teisėtas pagrindas taikyti padidintą žemės nuomos mokesčio 4 proc. tarifą yra už 2018 m. spalio-gruodžio mėn., žemės nuomos mokestis sudaro 6 050 Eur ((605 000 x 4 proc.) / 12) x 3).

20. Teismas nustatė, kad žemės nuomos mokesčio skola pagal pateiktą apskaičiavimą už 2018 m. sudaro 9 300 Eur.

21. Teismas nustatė, kad savivaldybė už pavėluotą žemės nuomos mokesčio mokėjimą taiko 0,03 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos, kurie negali būti skaičiuojami daugiau, kaip už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies l punktas). Nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi tinkamai paruoštos, t. y. patikslintos deklaracijos (tinkamo mokėjimo dokumento). Ieškovė turi įstatyminę pareigą laiku pateikti mokesčių mokėtojui tinkamai ir teisingai apskaičiuoto mokesčio mokėjimo teisingai parengtą dokumentą. Savo prievolių tinkamai neįvykdžiusi ieškovė negali reikalauti delspinigių mokėjimo (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).

22. Nurodė, kad atsakovė sumokėjo nuomos mokestį už 2019 metus, kai ieškovė pralaimėjo teisminį procesą dėl pagrindo taikyti padidintą 4 proc. nuomos mokesčio tarifą (Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-55-386/2021). Ieškovė patikslintą 2019 m. deklaraciją dėl 3 630 Eur mokesčio po teisminio proceso suformavo apmokėjimui 2021 m. balandžio 1 d. ir pateikė tik 2021 m. balandžio 16 d. el. laišku, o mokestį atsakovė sumokėjo 2021 m. balandžio 22 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškiniu delspinigiai skaičiuojami be pagrindo.

23. Kadangi ieškovė atsisakė savo pareikštų reikalavimų dalyje 25 310,75 Eur priteisimo, teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio l dalimi, ieškovės atsisakymą priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24. Atsakovė UAB „Mūsų laikas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl 9 300 Eur nuomos mokesčio už 2018 metus priteisimo iš atsakovės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ex officio pripažinti negaliojančiu (niekiniu) ab initio (nuo priėmimo momento) Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214 ir priteisti iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ ieškovei Palangos miesto savivaldybės administracijai 4 157,50 Eur nuomos mokesčio už 2018 m. valstybinės žemės nuomą, iš naujo paskirstyti pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti iš ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakovei UAB „Mūsų laikas“ 2 944 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, o iš UAB „Mūsų laikas“ priteisti valstybei 94 Eur žyminio mokesčio, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Atsakovė teismo prašė ex officio pripažinti niekiniu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214, nes tokį aktą galėjo priimti tik savivaldybės taryba, tačiau teismas nurodytą administracinį aktą taikė byloje, apskaičiuodamas priteistino nuomos mokesčio sumą. Teismas taikė akivaizdžiai imperatyviam įstatymų reglamentavimui prieštaraujantį administracinį aktą, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai netyrė ir 2021 m. sausio 20 d. sprendimu nekonstatavo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 teisėtumo. Nurodomos bylos dalyku buvo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. T2-217, o ne Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu netikrino 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 teisėtumo, tačiau konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. T2- 217 prieštarauja NTMĮ (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 1 dalies reglamentavimui. Tokia išvada visiškai tinka ir 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 atžvilgiu, t. y. sprendžiant ginčą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio būtina vadovautis aukštesnės galios aktu – NTMĮ (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 1 dalimi, o ne jam iš esmės prieštaraujančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214. Pirmosios instancijos teismas, ginčo išsprendimui taikydamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214, pažeidė NTMĮ (redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reglamentavimą. Atsakovės skundas buvo nepriimtas ne dėl to, kad NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reglamentavimui prieštaraujantis ir ultra vires priimtas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214 yra teisėtas, o dėl to, kad yra formaliai praleistas skundo pateikimo terminas.

24.3. Teismas atsisakydamas įvertinti byloje taikomą teisės aktą iš esmės pažeidė civilinio proceso tikslą – tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą bei neįvykdė pareigos nagrinėti bylas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

24.4. Tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 tenkintas vieno pareiškėjo reikalavimas visiškai nereiškia, kad likusioje dalyje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214 yra teisėtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendime aiškiai konstatuota, kad NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 9 dalies, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, 6 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reglamentavimas nenumato, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. administracinį aktą dėl apleistų objektų sąrašo sudarymo (visą ar iš dalies) galėjo priimti administracijos direktorius. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracijos direktorius viršijo kompetenciją ne iš dalies, todėl 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214 naikintinas ex officio, kaip prieštaraujantis imperatyviam įstatymų reglamentavimui ir toks aktas negalėjo būti taikomas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

24.5. Teismo atsisakymas ex officio spręsti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 teisėtumo klausimą, kai dėl to jau pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu byloje Nr. A-2196-415/2020, prilygsta tik formaliam teisingumo vykdymui. Niekinis administracinis aktas negalioja nuo jo priėmimo momento, kaip ir sandoris nuo jo sudarymo momento, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti juos negaliojančiais.

24.6. Už 2018 m. laikotarpį (netaikant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 ir jo pagrindu padidinto žemės nuomos mokesčio tarifo 4 proc.) atsakovės mokėtinas žemės nuomos mokestis sudaro ne 9 300 Eur, o tik 4 157,50 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra keistinas.

Atsiliepimas

25. Ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Administraciniai aktai nėra sandoriai ir negali būti pripažinti niekiniais ex officio. Reikia skirti sandorį nuo administracinio akto, kuris apibrėžiamas kaip administravimo subjekto priimtas teisės aktas, vykdant administravimo funkcijas. Administraciniams teisės santykiams negali būti taikomi sandorių negaliojimo pagrindai. Nežiūrint to, kam buvo suteikta kompetencija Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sudaryti apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, aktas, kuriuo jis yra sudaromas, yra individualus administracinis aktas ir jo teisėtumo kontrolė yra priskiriama administracinio teismo kompetencijai.

25.2. Apeliantė pakartotinai kelia tą patį klausimą. Teismų sprendimais jau yra ne kartą pasisakyta dėl atsakovės UAB „Mūsų laikas“ žemės nuomos mokesčio už 2018 metus ir dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 teisėtumo ištyrimo. Apeliantė UAB „Mūsų laikas“, 2018 metais gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214, kuriuo buvo apskaičiuotas padidintas 4 proc. žemės nuomos mokestis, jo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau civilinėje byloje praėjus daugiau nei 3 metams kelia šio administracinio teisės akto teisėtumo klausimą.

25.3. Nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų pasisakyta dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 neteisėtumo. Šis administracinis aktas nėra panaikintas, todėl yra galiojantys ir juo privalu vadovautis.

25.4. Savivaldybė sutinka su teismo nuomone bei perskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčiu už 2018 metus. Apeliaciniame skunde nurodytas žemės nuomos mokesčio perskaičiavimas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

27. Byloje nustatyta, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovė UAB „Mūsų laikas“ 2018 m. vasario 28 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas 1,7992 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise priklausantys statiniai, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini). Remiantis valstybinės žemės nuomos sutarties 9 punktu, išnuomoto žemės sklypo vertė – 605 000 Eur; nuomotojas turi teisę kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punktą nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės.

28. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1241 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ atsakovei UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į apleistų ir neprižiūrimų arba naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą.

29. Palangos miesto savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-167 nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarifus 2018 metams. Remiantis paminėto sprendimo 1.2 punktu, asmenims, kurių nuomojamos ar naudojamos valstybinės žemės sklypai (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi, arba naudojami ne pagal paskirtį, asmenims, kurių nuomojamuose arba naudojamuose valstybinės žemės sklypuose esantis nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (neatsižvelgiant į turto paskirtį) yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas, taikomas 4 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės tarifas.

30. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl valstybinės žemės, ant kurios stovi atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, nuomos mokesčio dydžio už 2018 metus.

31. Apeliantė (atsakovė) UAB „Mūsų laikas“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ir priteisdamas ieškovei valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-167 nustatytus žemės nuomos mokesčio tarifus, visiškai nepagrįstai taikė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214. Apeliantės teigimu, paminėtą administracinį aktą – 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214 – galėjo priimti ne Savivaldybės administracijos direktorius, o Savivaldybės taryba, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio spręsti dėl tokio akto pripažinimo negaliojančiu, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), ir negalėjo juo vadovautis, apskaičiuojant ir priteisinat mokėtiną žemės nuomos mokestį.

Dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu

32. Nustatyta, kad apeliantė UAB „Mūsų laikas“ pripažinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214 niekiniu prašė pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindus ir pasekmes.

33. CK 1.63 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214, dėl kurio (ne)teisėtumo, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ex officio, yra ne sandoris, o individualus administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas, vykdant administravimo funkcijas. Pažymėtina, kad administraciniams teisės santykiams netaikomi CK 1 knygos IV skyriuje įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ex officio spręsti dėl administracinio akto pripažinimo niekiniu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas.

34. Be to, pažymėtina ir tai, kad reikalavimo dėl administracinio akto (aktų) pripažinimo negaliojančiais atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikusi nebuvo (toks reikalavimas priešieškinio forma byloje nebuvo pareikštas). Tik bylos nagrinėjimo eigoje 2021 m. rugpjūčio 19 d. apeliantė pateikė teismui procesinio pobūdžio prašymą ex officio spręsti dėl administracinių aktų pripažinimo niekiniais, tačiau toks prašymas nelaikytinas savarankišku reikalavimu, o vertintinas kaip atsakovės atsikirtimai į jai pareikštą ieškinį. Todėl nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs atitinkamą administracinį aktą pripažinti negaliojančiu ex officio, pažeidė civilinio proceso tikslus. Šiuos atsakovės argumentus teismas įvertino, o ta aplinkybė, kad atsakovės prašymas nebuvo patenkintas, savaime nereiškia CPK įtvirtintų civilinio proceso normų pažeidimo.

Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio

35. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.552 straipsnis).

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punktas).

37. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, šalis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė UAB „Mūsų laikas“ nuomojasi valstybinę žemę, jai kilo pareiga mokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551, 6.552 straipsniai, Žemės įstatymo 9 straipsnis), dėl kurio dydžio ir kilo ginčas.

38. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1241 atsakovei UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į apleistų ir neprižiūrimų arba naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą. Palangos miesto savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-167 nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarifus 2018 metams. Pagal paminėtą Savivaldybės tarybos sprendimo 1.1.2.1.2 punktą, juridiniams asmenims už naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, taikomas 0,9 proc. tarifas, pagal 1.1.1.1.2 punktą juridiniams asmenims, sudariusiems žemės nuomos sutartis, taikomas 0,6 proc. tarifas, o pagal 1.2 punktą asmenims, kurių nuomojamuose arba naudojamuose valstybinės žemės sklypuose esantis nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (neatsižvelgiant į turto paskirtį) yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas taikomas 4 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės tarifas.

39. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2018 m. vasario 28 d., mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus, remdamasis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214, kuris įsigaliojo 2018 m. spalio 9 d., ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.1.2.1.2, 1.1.1.1.2 ir 1.2 punktuose nustatytais valstybinės žemės nuomos apskaičiavimo tarifais, apskaičiavo taip: 1) už 2018 m. sausio-vasario mėnesius, remiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.1.2.1.2 punktu ir atsižvelgiant į Savivaldybės 2018 m. deklaracijoje nurodytą žemės sklypo vertę – 755 000 Eur, apskaičiavo 1 132,50 Eur ((755 000 x 0,9 proc.) / 12 x 2) mokėtiną nuomos mokestį; 2) už 2018 m. kovo-rugsėjo mėnesius, remiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.1.1.1.2 punktu ir atsižvelgiant į Savivaldybės 2018 m. deklaracijoje nurodytą žemės sklypo vertę – 605 000 Eur, apskaičiavo 2 117,50 Eur ((605 000 x 0,6 proc.) / 12 x 7) mokėtiną nuomos mokestį; 3) už 2018 m. spalio-gruodžio mėnesius, remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.2 punktu, apskaičiavo 6 050 Eur ((605 000 x 4 proc.) / 12 x 3) mokėtiną nuomos mokestį, iš viso – 9 300 Eur mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 metus. Apeliantė iš esmės nesutinka su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas, remdamasis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.2 punkte nustatytu padidintu 4 proc. tarifu, apskaičiavo ir priteisė Savivaldybei 6 050 Eur žemės nuomos mokestį už 2018 m. spalio-gruodžio mėn.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei šalių argumentus, sutinka su apeliante UAB „Mūsų laikas“, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 ir, apskaičiuodamas bei priteisdamas mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 m. spalio-gruodžio mėn., taikė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.2 punkte nustatytą padidintą 4 proc. tarifą.

41. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 dalį, kurioje kitam pareiškėjui, ne šios bylos proceso dalyviui, nuosavybės teise priklausantis statinys buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Paminėtame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad imperatyvaus pobūdžio pareiga sudaryti ir tvirtinti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įstatymu nustatyta savivaldybės tarybai; tai, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu ir 6 dalimi, priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, kuri negali būti perduota jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai, todėl 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214 priėmęs savivaldybės administracijos direktorius veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas (ultra vires).

42. Taigi nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020, kaip minėta, buvo sprendžiama dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 teisėtumo pagal kito pareiškėjo skundą ir, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šios bylos atsakovės UAB „Mūsų laikas“ atžvilgiu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214 teismine tvarka nėra nuginčytas, tačiau, esant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytam ir konstatuotam faktui, kad paminėtas 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214 yra neteisėtas, nes priimtas ne to subjekto – ne Savivaldybės tarybos, o Savivaldybės administracijos direktoriaus, šiam veikiant ultra vires, konstatuotina, kad Savivaldybė neturėjo teisėto pagrindo vadovautis paminėtu administracijos direktoriaus įsakymu ir kitų subjektų, nagrinėjamu atveju – atsakovės UAB „Mūsų laikas“, atžvilgiu. Kitaip tariant, Savivaldybė neturėjo jokio teisėto pagrindo, apskaičiuojant žemės nuomos mokestį pagal Savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. T2-167 nustatytus valstybinės žemės nuomos tarifus, vadovautis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214, kuriuo UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise priklausantys statiniai buvo įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, ir, atitinkamai, reikalauti iš atsakovės Savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.2 punkte nustatyto žemės nuomos mokesčio pagal padidintą 4 proc. tarifą bei ginti tokią iš neteisėto įsakymo kildinamą teisę teismo tvarka.

43. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214, priteisė ieškovei iš atsakovės už 2018 m. spalio-gruodžio mėn. 6 050 Eur žemės nuomos mokesčio pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.2 punkte nustatytą padidintą 4 proc. tarifą. Netaikant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.2 punkte nustatyto padidinto 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifo, atsakovės UAB „Mūsų laikas“ mokėtinas žemės nuomos mokestis už 2018 m. spalio-gruodžio mėn. turėtų būti skaičiuojamas pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.1.1.1.2 punkte nurodytą 0,6 proc. tarifą. Taigi už 2018 m. kovo-gruodžio mėn. valstybinės žemės nuomos mokestis sudarytų 3 025 Eur ((605 000 Eur x 0,6) / 12 x 10), iš viso už 2018 metus priteisiant Savivaldybei iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ 4 157,50 Eur (1 132,50 Eur už 2018 m. sausio-vasario mėn.+ 3 025 Eur už 2018 m. kovo-gruodžio mėn.) žemės nuomos mokesčio.

44. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, Savivaldybei priteistą 9 300 Eur žemės nuomos mokesčio skolą už 2018 m. mažinant iki 4 157,50 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantės skundą tenkinus iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

46. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Mūsų laikas“ pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 3 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą lėmė tai, kad atsakovė laimėjo administracinę bylą, kurioje buvo perskaičiuotas už 2019 metus mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis, sprendė, kad Savivaldybė yra atsakinga už atsakovei susidariusias bylinėjimosi išlaidas, todėl, tenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporciją skaičiavo nuo pradinio ieškinio sumos – 54 193,16 Eur. Ginčo tarp šalių dėl tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekilo.

47. Teisėjų kolegijai iš dalies tenkinus apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, t. y. sumažinus žemės nuomos mokesčio skolą už 2018 m. iki 4 157,50 Eur ir tenkinus 7,67 proc. (atmetus 92,33 proc.) pradinio ieškinio reikalavimų, atitinkamai priteistina iš ieškovės atsakovei UAB „Mūsų laikas“ 2 954,56 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip pat, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ priteisiama valstybei 93,41 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

48. Bylos duomenys patvirtina, kad už apeliacinį skundą atsakovė UAB „Mūsų laikas“ sumokėjo 116 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo iš esmės tenkinus, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis jai priteistinas iš ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei Palangos miesto savivaldybės administracijai priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ 9 300 Eur žemės nuomos mokesčio skola už 2018 m. pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ,,priteisti ieškovei Palangos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 157,50 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt centų) žemės nuomos mokesčio skolą už 2018 metus.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 954,56 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt šešis centus) advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei 93,41 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt vieną centą) žyminio mokesčio už ieškinį iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAldona Tilindienė