- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- 1-596-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00343-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- I. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės I. V. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, registruota darbo biržoje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. davė melagingus parodymus: 2017 m. gruodžio 5 d., apie 14.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu (duomenys neskelbtini) nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu sutikusi duoti parodymus teisme, apklausiama liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia, siekdama padėti sugyventiniui T. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl pastarojo 2017-02-21 įvykdyto J. I. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, davė žinomai melagingus parodymus t.y. parodė, kad "2017-02-21 buvau darbe. T. manęs atvažiavo pasiimti iš darbo. Jis atvažiavo pasiimti 14.30 val. Atvažiavome į namus ir buvome ten dviese. Gyvename (duomenys neskelbtini). Dirbau Fabijoniškių ,,R." iki 14.30 val. Pasibaigus darbo pamainai atvažiavo T. Tai tikrai buvo 2017 m. vasario 21 d.”
Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. V. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog T. K. pažįsta nuo vaikystės. Kai suaugo buvo tik pažįstami, susitikdavo, pabendraudavo ir tiek. Ji žinojo, kad T. draugavo su J., kurios ji nepažinojo, su ja jokių reikalų neturėjo. Su T. ji pradėjo bendrauti 2017 m. sausio viduryje, bet kartu dar negyveno, nes pastarasis gyveno su J. Kai J. išėjo iš T. ir atsigulė į ligoninę, nes buvo sumušta, ji pradėjo gyventi su T. ir iki šiol gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Tadui vėliau buvo pareikšti įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (sumušė J.) ir vyko teismas. T. jai smulkmenų nepasakojo, dėl ko sumušė J., tik sakė, kad kartu gėrė, po to jis supyko ant Jurgitos dėl to, kad kai jis gulėjo ligoninėje 2016 m. (tikslios datos ir mėnesio nežino), J. nuvarė jo automobilį, kažkur po to paliko, o kai jis išėjo iš ligoninės ieškojo ir rado, dėl to susiginčijo ir sumušė ją. Ji nutarė T. truputėlį padėti ir, kai ją, 2017-12-05 iškvietė į teismo posėdį, ji teisėjai pamelavo, kad 2017-02-21 T. buvo su ja, vežė ją iš darbo namo, jie buvo kartu. Taip iš tikrųjų nebuvo. T. jos neprašė, kad ji teisme meluotų, taip nutarė pati, norėjo jam padėti. Ji su T., kaip ir minėjo, pradėjo gyventi vėliau, gal vasario mėn. gale, o gal kovo mėn. ir iki šiol gyvena. Dėl savo poelgio labai gailisi, manė, kad jei teisme duos tokius parodymus, T. paskirs švelnesnę bausmę (b. l. 64).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. I. parodė, kad 2016 m. pavasarį pradėjo gyventi su T. K.. Gyveno pas jį, adresu (duomenys neskelbtini). T. ją ne vieną kartą buvo ją sumušęs, bet ji policijos niekad nekviesdavo. Po to T. atsiprašydavo, ji jam atleisdavo ir grįždavo pas jį. 2017-02-21 pavakarį ji norėjo eiti pas mamą, nes T. buvo girtas ir ji suprato, kad jai reikia kuo greičiau bėgti, nes gali būti blogai. Ji T. pasakė, kad eina į tualetą, bet jis pamatęs, kad ji nori išeiti, nes buvo jau nusileidusi į pirmą aukštą, ją pasivijo, griebė už striukės, pradėjo tempti į viršų ir mušti. Smūgių buvo nemažai. Ryte atsibudusi pamatė, kad jos veidas ir kūnas yra mėlyni, labai skaudėjo dešinę ranką. Tą pačią dieną pas juos atėjo įgaliotinis ir, pamatęs ją, iš karto paklausė ar nereikia pagalbos, gal iškviesti greitąją. Jis išėjo, o po kiek laiko atėjo jos brolis, padėjo jai apsirengti ir nuvedė namo, kur jos jau laukė policijos pareigūnai. Atvažiavo greitoji ir ją išvežė į Lazdynų ligoninę. Vėliau byla dėl jos sumušimo buvo perduota į teismą. T. teisme neigė savo kaltę ir pasakė, kad pas jį namuose buvo ne ji, o jo draugė I.. Tai buvo tikras melas. Vėliau į teismą buvo iškviesta I. ir ji girdėjo jos parodymus, kad 2017-02-21 vakare ji ( I.) buvo su T., nors tai yra tikras melas (b. l. 56).
Iš liudytojo priesaikos bei įspėjimo dėl atsakomybės kopijos matyti, kad I. V. pirmiau nurodyto teisiamojo posėdžio metu buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (b. l. 52).
Teismo posėdžio protokole užfiksuoti I. V. parodymai, faktas, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, kad ji įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus (b. l. 37- 42)
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties kopijos matyti, kad dėl minėtoje nutartyje išdėstytų aplinkybių yra pagrindo manyti, jog I. V. gali būti padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, todėl apie tai informuotinas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais: liudytojos J. I. parodymais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, įspėjimu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kita bylos rašytine medžiaga. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad I. V., teismo posėdžio metu sutikusi duoti parodymus teisme, apklausiama liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad I. V. kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus tik terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios, su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji sutiko, bausmės rūšis ir dydis jai buvo suprantami, dėl jų prieštaravimo neišreiškė (b. l. 78-79).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai I. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas teisingumui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (davė melagingus parodymus siekdama, jog sugyventinis išvengtų baudžiamosios atsakomybės), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista (b. l. 77), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 76).
Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomos bausmės rūšį – viešuosius darbus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl I. V. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai I. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. V. bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.