- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- TS-27-791/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- K. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (3 veikos), 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 138 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
2020 m. gruodžio 9 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį areštu 50 parų;
2021 m. gegužės 3 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi, taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 25 dienoms;
2021 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, laisvės atėmimu 2 metams. Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 1 d. Bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 25 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam K. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmę atlieka aštuntą kartą. Praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nuteistasis pažeidė. Nors Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų kur gyventi, taip pat jis turi įgijęs kvalifikaciją, nuo 2021 m. mokosi, siekia įgyti specialybę, tačiau oficiali darbinė patirtis labai maža, bausmės atlikimo metu nedirba. Nors nuteistasis supranta, jog darbas reikalingas, tačiau pastangos susirasti darbą bausmės atlikimo metu nėra pakankamos, stebimas motyvacijos dirbti trūkumas. Nuteistasis taip pat turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos kažkada ateityje tikisi sumokėti, tačiau tikslaus plano nežino. Nors nuteistasis supranta, jog jo gyvenimo būdas yra kriminalinis, tačiau per mažai deda pastangų, jog visa tai pakeisti, jo gyvenimo būdas nėra orientuotas į dorą elgesį ir įstatymų laikymąsi. Nuteistajam būdingos alkoholio vartojimo problemos, nusikaltimai dažniausiai įvykdomi taip pat apsvaigus nuo alkoholio, konfliktinėse situacijose visiškai negeba savęs suvaldyti. Nuteistojo streso įveika silpna, asmuo pasižymi dideliais impulsų kontrolės sunkumais, frustruojančiose situacijose visiškai praranda savikontrolę, nuteistajam yra taikytas psichiatrinis gydymas. Nuteistojo prognostiniai įgūdžiai visiškai neišvystyti, negeba formuluoti ir siekti tikslų, lengvai palūžta po mažiausių nenumatytų sunkumų. Nors nuteistasis atvirai kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišsako, tačiau jam būdingas kritiškumo trūkumas dėl savo elgesio žalos aukoms ir visuomenei. Nors nuteistasis reiškia norą būti visuomenės dalimi, tačiau nusikaltimų pobūdis rodo, jog asmuo palaiko asocialų gyvenimo būdą, sunkiai suderinamą su bendražmogiškosiomis vertybėmis ir elgesio normomis. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis vykdo iš dalies, nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta, nekinta, taip pat išlieka daug kriminogeninių, dinaminių veiksnių, tokių kaip: nepastovi gyvenamoji vieta, turi nestabilią ir mažą darbo patirtį, rašymo problemos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros, apribojimų pažeidimai. Įvertinus visas aplinkybes Komisija konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai nekinta, visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. P., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą ir tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad Komisija vertino tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, neanalizavo kitų faktų, kurie įrodo jo akivaizdžią pažangą atliekant bausmę. Mano, kad aplinkybė, jog jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurių sąlygos buvo pažeistos, niekaip nėra susijusi su šia bausme, todėl negali būti vertinama. Teigia turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nuomojosi būstą (duomenys neskelbtini) 5 metus, o prieš įkalinimą persikraustė į savo gyvenamąjį namą, kur deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau to Komisija nevertino. Jis ne tik mokosi, bet mokyklą lanko pavyzdingai ir atsakingai, siekia įgyti kuo daugiau žinių. Pataisos namuose 2 kartus buvo kreipęsis dėl darbo suteikimo, tačiau darbas nebuvo suteiktas, nes nėra laisvų darbo vietų. Jei būtų paleistas lygtinai, būtų įdarbintas, tai patvirtina į bylą pristatyta pažyma. Be to, yra darbingas tik 40 procentų, dėl ko sunkiau įsidarbinti. Savo finansinius įsipareigojimus vykdo savanoriškai, jo finansinė padėtis yra stabili, be to nuteistas ne už turtinius nusikaltimus. Komisija nepateikė įrodymų, kad jo gyvenimas buvo ir yra išlikęs kriminalinis, todėl mano, kad pažeidė pareigą vertinti visas aplinkybes atidžiai ir rūpestingai, netinkamai vertino jo elgesį pataisos namuose. Teigia, kad jis yra motyvuotas elgtis pavyzdingai ir laikytis nustatytų draudimų. Dėl alkoholio vartojimo problemos lankė ir baigė tam skirtą programą, suprato alkoholio daromą žalą, ketina nevartoti alkoholio. Suvokdamas savo mąstymo klaidas, domisi skaito apie galimas savo problemas, dalyvavo programose, jose gautas žinias taiko sau, todėl jo mąstymas, situacijos suvaldymas yra kardinaliai kitoks, nei anksčiau, yra pakeitęs pasaulėžiūrą, tapo ramesnis, suvokia priklausomybės daromą žalą, sugeba valdyti emocijas, agresiją nukreipia į ramų elgesį, problemas sprendžia taikiai ir be smurto protrūkių, tapo nekonfliktiškas. Bausmės atlikimo metu nebuvo pažeidęs režimo reikalavimų ir padaręs pažeidimų, yra skatintas. Tai, kad turi rašymo problemų, visiškai nesusiję su lygtiniu paleidimu. Be to, jo rašymo žinios nebuvo tikrintos, mano, kad tokiu būdu jį norima sumenkinti kaip asmenybę. Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra stiprūs, kas lemia artimųjų palaikymą. Nesupranta, kodėl jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta ir ką turi daryti, kad ji mažėtų. Mano, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti neteisingi duomenys, kas lėmė lygtinio paleidimo netaikymą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo K. P. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems šešiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 61-62 lapai ir II dalies 61-62 lapai).
Nuteistasis K. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. K. P. šiuo metu įsitraukia į resocializacijos procesą, iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi ir įgijo kvalifikaciją, kreipėsi dėl darbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, sprendė elgesio problemas lankydamas elgesio korekcijos grupes. Pataisos namuose drausmine tvarka nebaustas, atvirai kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinio pobūdžio nuostatų neišsako. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) matyti, kad nuteistojo K. P. nusikalstamo elgesio rizika 2022 m. balandžio 8 d. atlikto vertinimo metu išlieka aukšta. Pirminio vertinimo 2021 m. balandžio 26 d., atlikto Alytaus pataisos namuose, metu nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo aukšta (pagal OASys). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą reikšmingų pokyčių jo elgesyje bei mąstyme, nuostatų bei emocinės gerovės srityse nebuvo pastebėta, buvo stebimas nuteistojo siekis valdyti kriminogenines sritis, tačiau didžiuma kriminogeninių sričių dar rezultatyvios ir nesuvaldytos ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą paskatintas, kas negali būti sureikšminama, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Nuteistajam vis dar išlieka penki statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (teistas 20 kartų); pirmas teistumas jauname amžiuje (15 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas bei net devyniolika dinaminių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią ir mažą darbo patirtį; rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai, - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą, tuo labiau, kad nustatyti tik du apsauginiai veiksniai - patvirtinta galimybė įsidarbinti laisvėje; glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo K. P. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis K. P. legali darbinė patirtis yra itin minimali. Nuosprendžio duomenimis jis prieš įkalinimą buvo nedirbantis. Nuteistojo darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) % (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu du kartus (2021 m. balandžio ir gegužės mėnesį) K. P. raštiškai kreipėsi dėl įsidarbinimo, tačiau dėl laisvų darbo vietų trūkumo kol kas neįdarbintas. Supranta, jog darbas reikalingas, tačiau pastangos susirasti darbą bausmės atlikimo metu nėra pakankamos, stebimas motyvacijos dirbti trūkumas.
Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis ir nelegalaus darbo patirtis, kuri, beje, nepagrįsta jokiais duomenimis, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų tiek valstybei, tiek ir tretiesiems asmenims, kuriuos vykdo tik labai simboliškai, nes pagal dabartinius nuosprendžius priteistos žalos suma virš 6 000 eurų. Duomenų, jog skola būtų sumokėta ar pradėta mokėti, nėra. Nuteistasis taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog, kaip jis nurodė skunde, savanoriškai moka priteistą žalos atlyginimą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis skola už nesumokėtas baudas siekia 2 947 eurus, baudos nebuvo mokamos. Pataisos namuose yra gauti antstolių vykdomieji raštai dėl 1 167 eurų skolos apmokėjimo, iš jų apmokėta 25 eurai. Akivaizdu, jog turimos tokios didelės piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Be to, nuteistojo turimas išsilavinimas yra tik pagrindinis ir profesinis.
STI nurodyta, kad po bausmės atlikimo planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), pateikė įmonės direktoriaus pasirašytą įsakymą dėl priėmimo į darbą (nuteistojo asmens bylos II dalies 59 lapas). Vertinant tą aplinkybę, jog būdamas laisvėje jis dirbo taip pat ir nelegaliai, be to turi tik pagrindinį bei profesinį išsilavinimą, kuriuos įgijo jau būdamas laisvės atėmimo vietoje, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
STI duomenimis nuteistasis teigia, jog praleistas laikas įkalinimo įstaigose paveikė psichiką, kas turbūt įtakojo smurtinių nusikaltimų vykdymą. Tiek nusikaltimai, tiek administraciniai nusižengimai dažnai padaromi būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistojo gyvenimo būdas nėra orientuotas į dorą elgesį ir įstatymų laikymąsi. Supranta, jog jo gyvenimo būdas yra kriminalinis, tačiau per mažai deda pastangų, jog visa tai pakeisti. Nusikaltimai dažniausiai įvykdomi apsvaigus nuo alkoholio. K. P. teigia, jog reguliariai alkoholį pradėjo vartoti maždaug nuo 2012 m., kuomet nustojo vartoti narkotines medžiagas, tačiau administracinių pažeidimų registro duomenimis nuo 2003 m. administraciniai pažeidimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Tuomet alkoholį vartodavo beveik kasdien. 2012 m. teigia, jog gydėsi nuo alkoholizmo apie mėnesį laiko, gydymo buvo trumpalaikis teigiamas poveikis, tačiau vėl pradėdavo vartoti alkoholį. Alkoholio žalą sau pripažįsta, žino savo problemą, kad pavartojus alkoholio būna agresyvus. Daugybė smurtinių teisės pažeidimų padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Asmuo iki galo nepripažįsta priklausomybės. Įvertinus šiuos STI duomenis teismas atmena nuteistojo skundo argumentą, kad dėl lankytos programos jis jau suprato alkoholio daromą žalą ir ketina nevartoti alkoholio. Asmens priklausomybių gydymas yra ilgalaikis procesas, kuris šiuo metu, akivaizdu, dar nepasiekė savo tikslų. Tai itin aktualu įvertinus faktą, kad alkoholis yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamumu, o anksčiau asmeniui taikytos švelnesnės poveikio priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo.
STI taip pat pažymėta, jog nuteistojo streso įveika silpna, dažniausiai pasirenka neadaptyvius būdus kovoti su kylančiu nerimu. Asmuo mažindamas kylančius negatyvius išgyvenimus linkęs svaigintis psichiką veikiančiomis medžiagomis (alkoholiu, narkotikais), pasižymi itin žemu frustracijos tolerancijos slenksčiu. Pats asmuo teigia, kad frustruojančiose situacijose visiškai praranda savikontrolę. Yra taikytas psichiatrinis gydymas. Turėjęs galvos traumų vaikystėje. Teigia, jog buvo judrus vaikas, tingėjo mokytis, todėl anksti prasidėjo delinkventinis elgesys, 16 m. jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Santykiai su kitais žmonėmis yra paviršutiniškai, daugiau disfunkciniai. Bendrauja su artimaisiais, drauge (kartu 3 m.). Teigia, jog draugų neturi, tik pažįstamus. STI taip pat nurodyta, jog dažniausiai nuteistasis alkoholį vartodavo namuose arba su tais pažįstamais asmenimis, taigi socialiniai kontaktai veikia daugiau kaip kriminogeninis veiksnys. Apibendrinant, emocinė gerovė yra vienas pagrindinių nusikalstamą elgesį įtakojančių veiksnių. Asmuo pasižymi dideliais impulsų kontrolės sunkumais, kurie susiję su didelės rizikos žala. Nuteistasis yra kiek patiklus, todėl gali lengvai pasiduoti aplinkos įtakai. Impulsų kontrolė itin sutrikusi. Asmuo nuolat smurtauja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ko vėliau labai gailisi. Kaip pats pripažįsta, konfliktinėse situacijose visiškai negeba savęs suvaldyti. Nors nuteistasis didžiuojasi tuo, kad kurį laiką buvo „be teistumų“, tačiau tuo laikotarpiu vis tiek pasižymėjo asocialiu elgesiu. Taip pat asmuo kritiškai nevertina narkotikų vartojimo. Teigia, jog nėra priklausomas, tačiau pripažįsta, kad per buvimą laisvėje buvo momentų, kuomet vartojo. Linkęs gyventi šia diena, visiškai neišvystyti prognostiniai įgūdžiai, negeba formuluoti ir siekti tikslų, lengvai palūžta po mažiausių nenumatytų sunkumų. Neturi jokių ypatingų pomėgių. Nuteistasis atvirai kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišsako, tačiau būdingas kritiškumo trūkumas dėl savo elgesio žalos aukoms ir visuomenei. Yra pažeidęs priežiūros sąlygas. Nusikaltimų pobūdis rodo, jog asmuo palaiko asocialų gyvenimo būdą, sunkiai suderinamą su bendražmogiškosiomis vertybėmis ir elgesio normomis, tačiau reiškia norą būti visuomenės dalimi.
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. P. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.