Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 16 val. 00 min., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sugadintos transporto priemonės. Eismo įvykio metu padariusi 1910 Eur turtinę žalą, viršijančią 15 BBND, nepranešė savininkui ir policijai, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. parodė, kad minėtą dieną vairuodama automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į paštomatą. Apie eismo įvykį sužinojo iš policijos. Išvažiuodama atbula iš parkavimosi vietos atsitrenkė į kitą automobilį, bandė išvažiuoti du kartus. Vairavo tėvui priklausantį automobilį, kuris apgadintas nežymiai – įskeltas galinis bamperis, dešinė pusė. Prašė nutraukti bylą, nes nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Liudytojas V. P. parodė, kad tvirtina savo paaiškinime (b. l. 9) nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 16 val., vairuodamas įmonei – (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini) Garliavoje. Automobilį pastatė gatvelėje prie vaistinės. Pastebėjo, kad prie jo automobilio sustojo juodos spalvos automobilis, kurio valstybinio numerio skaičiai 633, ant automobilio buvo priklijuotas žalias klevo lapas. Numerį įsidėmėjo, nes jį vairavusi jauna mergina labai sunkiai priparkavo automobilį galu į jo automobilį. Po to merginą matė išeinančią iš parduotuvės. Grįžęs prie automobilio, įsėdo į jį ir nuvažiavo, pavažiavęs sustojo ir pamatė, kad yra apgadintas automobilio dešinės pusės durelės – įlenktos. Tuomet grįžo į įvykio vietą ir iškvietė policiją.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir M. S. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyti automobiliui VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (b. l. 4-5), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą, pasitiko V. P., kuris paaiškino, kad atvažiavo išsikrauti prekių, pastatė vairuojamą automobilį, matė kaip atbuline eiga važiavo automobilis VW Bora, kurį vairavo mergina su „žaliu lapu“. Grįžęs minėto automobilio neberado, tačiau rado apgadintą krovininio automobilio galines dešinės pusės dureles. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 16 val. 00 min., juodos spalvos automobilis vairuojamas merginos, kuri pradėjusi važiuoti atbula du kartus atsitrenkia savo vairuojamu automobiliu VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į stovinčio automobilio VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šonines dureles ir pastovėjusi kiek, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. M. S. paaiškino, kad smūgio nejautė, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgis buvo gana stiprus, atsitrenkė du kartus. Automobiliui VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužytas užpakalinio bamperio kampas (b. l. 6-7), M. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad išvažinėdama iš stovėjimo vietos negirdėjo, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Apie eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, dėl eismo įvykio gailisi (b. l. 8), V. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad atbuline eiga važiavęs automobilis VW Bora, kurį vairavo mergina su „žaliu lapu“, ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį VW Crafter, kurį apgadino (b. l. 9), PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad padarytos žalos sąmata yra 1910,24 Eur (b. l. 10-11), transporto priemonės apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvada – kontakto žymė ant galinio bamperio, kurio dešinės pusės kampas sulūžęs, sugadinta eismo įvykio metu (b. l. 12), vaizdo įrašas (b. l. 13), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad M. S. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 20), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas (b. l. 21), pranešimo ataskaita (b. l. 25-26), (duomenys neskelbtini) duomenys apie žalą, iš kurių matyti, kad dėl automobilio VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo buvo apskaičiuota remonto darbų kaina - 1910,24 Eur (b. l. 47-54), kita bylos medžiaga.

M. S. kaltės neigimą teismas vertina kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad ji nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų

Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

M. S. kaltę dėl aptariamo nusižengimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytoju teismo posėdyje apklausto V. P. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys šios liudytojo pirminiam paaiškinimui, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad jis, vairuodamas automobilį VW Crafter, atvažiavo prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini) Garliavoje. Automobilį pastatė gatvelėje prie vaistinės ir matė kaip prie jo automobilio labai sunkiai prisiparkavo juodos spalvos automobilis, kurio valstybinio numerio skaičiai 633, ant automobilio buvo priklijuotas žalias klevo lapas, kurį vairavo jauna mergina. Neužilgo grįžęs įsėdo į automobilį ir juo važiavo, tačiau pastebėjęs apgadintas dešinės pusės dureles, grįžo į įvykio vietą ir pranešė apie eismo įvykį policijai.

Nors M. S. teigia, kad ji nepastebėjo, jog kliudė kitą automobilį, automobilių apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad įvykusio kontakto nejausti ji negalėjo - iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad ant M. S. vairuojamo automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai – žymė ant užpakalinio bamperio, kurio dešinės pusės kampas sulūžęs. Iš teismo posėdyje apklausto liudytoju V. P. parodymų nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos jo vairuojamo automobilio VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - dešinės pusės durelės. Šią aplinkybę patvirtina vyr. patrulio L. V. tarnybinis pranešimas ir eismo įvykio vietos schema, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos automobilio VW Crafter užpakalinės dešinės pusės durys. Iš byloje esančių nuotraukų ir PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ant automobilio VW Crafter rasti apgadinimai - nemažo dydžio durų ir slenksčio įlenkimas ir nubrozdinimas. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip M. S., važiuodama atbuline eiga, atsitrenkia į stovintį automobilį VW Crafter, kuris nuo smūgio net sujudėjo, po to pavažiavusi į priekį M. S. antrą kartą važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į automobilį VW Crafter, po to nesustojo, iš automobilio neišlipo ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Vaizdo įrašas patvirtina, kad kontaktas buvo smūginis, jo nepastebėti neįmanoma, darytina išvada, kad M. S. negalėjo nejausti, kad kliudo kitą automobilį.

Sulyginus automobilio VW Bora apgadinimus ant užpakalinio bamperio su automobilio VW Crafter apgadinimais ant dešinės pusės užpakalinių durų ir slenksčio, matyti, kad automobilio VW Bora apgadinimų pobūdis atitinka automobilio VW Crafter apgadinimų pobūdį. Automobiliams padaryti apgadinimai akivaizdūs, jie padaryti dėl M. S. kaltės. M. S. neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį, suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau nežiūrint to, policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

M. S. , būdama vairuotoja, šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo žinoti ir, vadovaudamasis jais, po to, kai vairuodama automobilį kliudė kitą stovintį automobilį, būdama apdairi ir rūpestinga vairuotojas privalėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį, ir vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui - pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti apgadinto turto savininkui ar jo įgaliotam atstovui apie šį įvykį, jam nesant įvykio vietoje, iškviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau ji iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Taigi, aptartais įrodymais nustatyta, kad M. S. suprato, kad eismo įvykis buvo, kad ji dėl jo yra kalta, tačiau nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų - pranešti apie eismo įvykį policijai, pasielgė nerūpestingai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės rodo, kad M. S. suvokė sukėlusi eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos pažeidė Kelių eismo taisykles ir neteisėtai iš jos pasišalino, t. y. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013).

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad M. S. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. apgadino transporto priemonę, kurios bendra žalos sąmata viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio žalą, todėl jos veika perkvalifikuotina iš ANK 426 straipsnio 1 dalies į 2 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

Teismas laiko, kad perkvalifikuojant veiką nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio nusižengimo protokole M. S. pažeidimo esmė buvo išdėstyta ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymiai buvo įrodinėjami nagrinėjant bylą pagal pareikštą kaltinimą.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. S. 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 16 val. 00 min., Kauno r. sav., Garliavoje, K. D. g. 1, vairavo automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sugadintos transporto priemonės. Eismo įvykio metu padariusi 1910,24 Eur turtinę žalą, viršijančią 15 BBND, nepranešė savininkui ir policijai, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, todėl yra baustina.

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. S. neturi administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, M. S. skirtinos nuobaudos – baudos, numatytos ANK 426 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 7 dalies sankcijų ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ANK 25 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnis). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, ir

- už administracinį teisės nusižengimą, numatytą Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, skirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- už administracinį teisės nusižengimą, numatytą Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, skirti 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20124120518.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.