Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-10-29 · Administracinė byla Nr. eI2-2109-1064/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-29
Bylos Nr.
eI2-2109-1064/2025
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00625-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Transaida“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis
Administracinė byla Nr. eI2-2109-1064/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00625-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 55.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transaida“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2024 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Inspekcija) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NUĮPBJ 33445 (toliau – ir Nutarimas) ir priimti naują sprendimą dėl nuobaudos skyrimo.

Pareiškėja nurodo, kad Nutarimu nepagrįstai buvo konstatuotas nelegalaus darbas, nors darbo sutartis buvo sudaryta, leidimus gyventi ir dirbti asmuo turėjo. Nurodo, kad 2024 m. birželio 4 d. įmonė sumokėjo Nutarimu paskirtą 1800 Eur baudą, tačiau su Nutarimo išvadomis nesutinka. Pareiškėjos įsitikinimu, priimant Nutarimą nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas ir į jos geranorišką ir operatyvų bendradarbiavimą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama palikti Nutarimą nepakeistą. Inspekcija nurodo konstatvusi, kad pareiškėją dirbo trečiųjų šalių piliečiai, pažeisdami Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties) 11 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisėto buvimo išlygą. Nors asmenys turėjo galiojančias Lenkijos Respublikos išduotas nacionalines D tipo vizas (darbo pagrindu išduotos darbui Lenkijos Respublikoje), tačiau nelegaliai dirbo pas pareiškėją pažeisdami galimo teisėto buvimo ir darbo terminą (ne daugiau kaip 90 d. per 180 d.).

Pažymi, kad pareiškėja sutinka, jog darbuotojai faktiškai dirbo įmonės naudai pažeisdami teisėto buvimo terminus ir pripažįsta, jog pažeidimą padarė dėl teisinių žinių stokos. Nurodo, kad į faktus, jog pareiškėja geranoriškai ir laiku vykdė visus inspektorių nurodymus, buvo atsižvelgta skiriant nuobaudą. Atsižvelgdama į tai, kad darbdaviui gali būti skirta nuo 868 Eur iki 2896 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, į tai, kad įmonė nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus per tris metus, įmonės vadovas geranoriškai teikė prašomus dokumentus ir vykdė teisėtus Inspekcijos pareigūnų reikalavimus, Inspekcija už du nelegaliai dirbusius darbuotojus paskyrė po 900 Eur baudą, atsižvelgdama, kad trečiasis darbuotojas faktiškai neteisėtai dirbo ir buvo Šengeno erdvėje tik vieną dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2024 m. gegužės 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NUĮPBJ 33445 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Nutarimu pareiškėjai skyrė 1800 Eur baudą. Nutarime konstatuota, kad pareiškėja neužtikrino tinkamo teisės aktų įgyvendinimo, kurie reglamentuoja teisėta užsieniečių įdarbinimą ir asmenų darbą. Nutarime konstatuota, kad pas pareiškėją dirbo du trečiųjų šalių piliečiai, kurie viršijo galimą buvimo laiką Lietuvoje, todėl buvo konstatuota, jog jie neteisėtai dirbo pareiškėjos naudai. Nutarime nurodoma, kad buvo pažeisti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 23 ir 64 straipsniai.

Pareiškėja, nesutikdama su jai paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimą.

Byloje nėra ginčo, kad pas pareiškėją dirbę asmenys viršijo teisėto buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpį, tačiau pareiškėja nesutinka, kad tai laikytina nelegaliu darbu, nes darbuotojai turėjo darbo sutartis, jiems buvo mokamas atlyginimas, dienpinigiai ir mokami mokesčiai valstybei, todėl, pareiškėjos vertinimu, jie dirbo legaliai.

Teismas, vertindamas šiuo pareiškėjos argumentus pažymi, kad Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 11 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 23 straipsnio 1 punktą užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nutarime nurodomi užsieniečiai, dirbę pas pareiškėją, neturėjo dokumento, kuris būtų suteikęs jiems teisę būti Lietuvoje, nes buvo viršytas jų 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, leidžiamas pagal jų turimą vizą. Toks darbas, nepriklausomai nuo jo apmokėjimo ir darbo sutarties sudarymo fakto, laikomas neteisėtu Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties prasme ir nelegaliu Užimtumo įstatymo prasme.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcija, nustačiusi, jog užsieniečiai R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini), pas pareiškėją dirbo viršydami 90 dienų per 180 dienų buvimo šalyje laikotarpį, pagrįstai darė išvadą, kad toks darbas pažeidžia Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, todėl vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu laikytinas nelegaliu. Kaip jau buvo minėta, aplinkybės, kad darbo sutartis su užsieniečiais buvo sudaryta, kad buvo mokamas atlyginimas ir mokesčiai valstybei, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos kvalifikuojant santykius, nes nagrinėjamu atveju neteisėto darbo faktas buvo konstatuotas dėl to, kad buvo pažeistos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos.

Vertindama pareiškėjos argumentus dėl to, kad Nutarime nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, į geranorišką ir operatyvų bendradarbiavimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, darbdaviui skiriama bauda, kurios dysi yra nuo 868 Eur iki 2896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį Inspekcija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio.

Nagrinėjamu atveju Nutarime buvo konstatuotos lengvinančios aplinkybės: pareiškėjos geranoriškas bendradarbiavimas, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą reglamentavimą Inspekcija turėjo teisę skirti pareiškėjai baudą, kurios ribos yra nuo vidurkio iki minimumo, t. y., nuo 868 Eur iki 1882 Eur už kiekvieną asmenį, atitinkamai nuo 1736 Eur iki 3764 Eur už du asmenis. Inspekcijai Nutarimu paskyrus 1800 Eur baudą už du nelegaliai dirbusius asmenis, pirmiau aptartos įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, pareiškėjai paskirta bauda yra artima minimaliai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

Švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį (viršytas užsieniečių teisėto buvimo terminas) ir mastą (Nutarimu konstatuotas dviejų užsieniečių nelegalus darbas), už tokį pažeidimą nustatytos sankcijos ribas, pareiškėjos bendradarbiavimą, sprendžia, kad pareiškėjai Inspekcijos parinktas baudos dydis 1800 Eur (po 900 Eur už kiekvieną užsienieitį) yra proporcingas padarytam pažeidimui, atitinkantis tiek teisingumo, tiek protingumo principus, todėl nėra pagrindo baudos panaikinti ar ją sumažinti.

Pareiškėja nurodo, kad Nutarime nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, tačiau šio savo teiginio (baudos dydžio kontekste) nedetalizuoja, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako, tik pažymi, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nustatytas ir bauda paskirta ne už Darbo kodekso, o už Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcija tinkamai įvertino tyrimo metu surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė motyvuotą ir pagrįstą Nutarimą. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia Inspekcijos Nutarimu padarytų išvadų, skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais argumentai nėra pagrindo.

Nepanaikinus Nutarimo, pareiškėjos reikalavimas dėl naujo sprendimo priėmimo netenkintas. Pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transaida“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-Biekšė