Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-02 · Administracinė byla Nr. I-10-811/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
I-10-811/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
UAB „JGK statyba“
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Jonas Butkus
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės, Donato Vansevičiaus ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo UAB „JGK statyba“ atstovui advokatui Jonui Butkui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Violetai Staniulienei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „JGK statyba“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino (t.II, b.l. 59-71, t.III, b.l. 89) prašo: panaikinti Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane M1:10000, 2011-10-17, parengtame UAB „Arlitanus“ projekto autorės Z. G. ir patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5995, priskyrimą laisvos valstybinės žemės fondui (3,76 ha plotai, pažymėti Nr. 73, 71, 70 ir 74); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-07 sprendimą Nr. 1T-(9.5)-21 ir 2012-06-04 sprendimą Nr. ISS-(3.5)-993, išduoti sutikimą pareiškėjui atlikti Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 d. sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtinto detaliojo plano apie 11,5 ha ploto dalies korektūrą, siekiant įgyvendinti turimas užstatymo teises, plėtojant veiklą gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai skirtoje teritorijos dalyje, pažymėtoje skaičiumi 2, nekeičiant šios teritorijos dalies dabartinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir būdo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vyriausybė 1990-05-16 potvarkiu Nr. 142p suformavo 42,8 ha žemės sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai ir jį paskyrė Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai. Vyriausybė 1991-12-13 potvarkiu 985p nustatė sąlygas, kurių pagrindu užstatymo teisė galėjo būti perleista UAB „JGK statyba“. UAB „JGK statyba“ įvykdė Vyriausybės nustatytas sąlygas, perėmė užstatymo teisę. Pareiškėjo veiksmų teisėtumas perimant užstatymo teisę buvo tikrinamas – Revizijų departamentas 1996-05-12 aktu konstatavo, kad UAB „JGK statyba“, įvykdžiusi Vyriausybės potvarkį Nr. 985p, yra teisėtas užstatymo ir kitų teisių į žemės sklypą perėmėjas. UAB „JGK statyba“ nurodytame žemės plote statė infrastruktūrą (vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų, elektros tinklus, kelius) ir gyvenamuosius namus, t.y. iš esmės gerino užstatymui suteiktą žemės sklypą. Pakitus žemės vertei, asmenys ėmė reikalauti, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės individualių gyvenamųjų namų statybai skirtoje žemėje. Teismų sprendimais 42,8 ha žemės plotas buvo sumažintas iki 33 ha. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-08-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008 nurodė, kad 33 ha žemės sklypas yra skirtas individualių gyvenamųjų namų statybai, todėl nuosavybės teisių atkūrimas šioje žemėje nėra galimas, nepriklausomai nuo to, kas būtų žemės naudotoju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-23/2007 konstatavo, kad Vyriausybės 1990-05-16 potvarkiu Nr. 142p pareiškėjui suteiktas 42,8 žemės sklypas yra valstybės išperkama žemė. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo pareigūnai išgalvotais motyvais ir teismų sprendimais šioje žemėje, kuri skirta individualių namų statybai, pardėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o tai pareiškėjui trukdo sudaryti nuomos sutartis dėl viso 33 ha žemės sklypo. Be to, nuomos sutartims sudaryti yra būtina nustatyti 33 ha žemės sklypo ploto ribas. Atsakovas nėra įvykdęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-04-01 sprendimo byloje Nr. I-647-8//2005, t.y. nesuderino su pareiškėju 33 ha ploto žemės sklypo ribų, tuo pačiu trukdė pareiškėjui sudaryti nuomos sutartis su valstybe.

Pareiškėjas, įgyvendindamas turimą užstatymo teisę, nurodo 2011-11-03 kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus žemėtvarkos skyrių, prašydamas išduoti sutikimą pareiškėjui atlikti Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 d. sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtinto detaliojo plano apie 11,5 ha ploto dalies korektūrą, siekiant įgyvendinti turimas užstatymo teises, plėtojant veiklą gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai skirtoje teritorijos dalyje, pažymėtoje skaičiumi 2, nekeičiant šios teritorijos dalies dabartinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir būdo. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-12-15 raštu atsisakė išduoti sutikimą teritorijos dalies detaliojo plano rengimui, motyvuodamas tuo, kad 33 ha žemės sklype yra suformuoti laisvos valstybinės žemės plotai, kurie nepriskiriami valstybės išperkamai žemei ir yra naudojami nuosavybės teisių atkūrimui. Šį atsakymą pareiškėjas nurodo apskundęs NŽT, tačiau pastaroji 2012-03-07 sprendimu Nr. 1T-(9.5)-21 pareiškėjo skundą atmetė, sprendimą grįsdama Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A63-415/2010. Pareiškėjo bylą nagrinėjant teisme, NŽT priėmė dar vieną sprendimą – 2012-06-04 Nr. ISS-(3.5)-993. Pareiškėjas mano, kad sprendimai yra nepagrįsti, nes negalima priimti sprendimo remiantis kokia nors konkrečia byla esant prieštaringai teismų praktikai. Mano, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnai ir UAB Korporacija „Matininkai“ nesilaikė žemės reformos procesui nustatytų procedūrų ir dėl to kilo ginčas su pareiškėju, tuo pačiu vilkinamas Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtinto detaliojo plano patikslinimas, kuriuo 42,8 ha žemės sklypo plotas buvo sumažintas iki 33 ha, įvertinus tai, kad pagal pirminį detalųjį 1500 gyventojų komplekso planą nebuvo numatyta užstatyti teritoriją, skirtą Vilniaus miesto rekreacinei zonai įrengti. Su pareiškėju buvo sudaryta 6,3033 ha žemės sklypo – dalies iš 33 ha žemės sklypo nuomos sutartis. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5954 laiko piktnaudžiavimu, nes pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. 2 d. žemė, kuri įsakymu paskirta gyvenamųjų namų statybai ir bendro naudojimo teritorijai, turėjo būti laikoma neprivatizuotina žeme. Nederinant su pareiškėju, žemės plotas buvo sumažintas nuo 33 ha iki 27,87 ha. Mano, kad pareiškėjo, kuris yra žemės naudotojas, interesai turi būti apsaugoti sudarant sąlygas detaliajame plane numatytai veiklai vykdyti. Mano, kad ginčui išspręsti reikia taikyti teismų sprendimus dėl Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimo Nr. 513V. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-399/2008 nurodė, kad 33 ha žemės sklypas skirtas užstatymui ir turi valstybės išperkamos žemės statusą. Nurodo, kad tarp pareiškėjo ir valstybės susiklostę žemės santykiai atitinka žemės įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, pareiškėjas yra žemės naudotojas, turintis šią teisę galiojančio Vyriausybės 1990-05-16 potvarkio 142p pagrindu, todėl pareiškėjas gali būti detalaus planavimo iniciatoriumi pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. nuostatas. Pareiškėjas nurodo įvykdęs detaliojo planavimo korektūrą, kurios pakeitimai patvirtinti Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V. Mano, kad nėra pagrindo pareiškėjui neleisti atlikti jo, kaip detaliojo planavimo organizatoriaus parengto detaliojo plano korektūros. Mano, kad neduodamas sutikimo, atsakovas užkerta kelią pareiškėjui suformuoti 33 ha žemės sklypą, kaip tai buvo padaryta 2000 metais. Tuo pačiu pareiškėjas negali realizuoti savo teisių, kaip planavimo organizatorius ir statytojas (statybos užsakovas). Žemės paėmimas į laisvos žemės fondą ir grąžinimas natūra Salotės kaimo pretendentams reikštų pareiškėjo užstatymo teisės pasibaigimą, nes nuosavybė į želdinius pereina žemės savininkui. Mano, kad pareiškėjui nepagrįstai atsisakyta duoti sutikimą rengti apie 11,5 ha žemės sklypo korektūrą. Tuo pačiu nurodo, kad iš 33 ha ploto žemės sklypo prie laisvos žemės fondo yra priskirta tik 3,76 ha plotas, o pareiškėjui buvo išnuomotas tik 6,3033 ha ploto žemės sklypas. Taigi, Vyriausybės 1990-05-16 potvarkiu 142p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai suteikto gyvenamųjų namų kompleksui statyti 42,8 ha valstybinės žemės sklypo teritorija Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V sumažinta iki 33 ha, o po žemės reformos žemėtvarkos papildymo faktiškai sumažinta iki 27,87 ha. Mano, kad pareiškėjui turėtų būti siūloma savo lėšomis atlikti žemės sklypų prie pastatytų gyvenamųjų namų ar inžinierinių tinklų formavimą, žemės tvarkymo darbus, būtinus individualių gyvenamųjų namų valdų žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 5 p. nustatyta tvarka nupirkti iš valstybės be aukciono. Mano, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5995 laisvos valstybinės žemės fondui priskirti plotai, pažymėti Nr. 73, Nr. 71, Nr. 70 ir Nr. 74 patenka į Vyriausybės 1990-05-16 potvarkiu 142p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai suteikto gyvenamųjų namų kompleksui statyti 42,8 ha valstybinės žemės sklypo teritoriją

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo su skundu nesutinkanti. Teigia, kad įsiteisėjus atsiliepime nurodytiems teismų sprendimams, pareiškėja, pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, nebeturi reikalavimo teisės dėl 33 ha teritorijoje esančių valstybinės žemės plotų. Pareiškėja nėra apie 11,5 ha ploto teritorijoje, kurioje prašo leisti detaliojo plano korektūrą, naudotoja, kaip tai apibrėžiama Žemės įstatymo 2 str. 11 d., todėl jos reikalavimas duoti sutikimą rengti detaliojo plano korektūrą šioje teritorijoje yra nepagrįstas.

Buvusio Salotės kaimo teritorijoje laisvoje valstybinėje žemėje numatoma projektuoti natūra grąžinamos žemės sklypus ir atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę. Pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl viso jos nurodomo 33 ha žemės sklypo ploto, nes pasibaigė šios žemės naudojimo teisėtumą patvirtinantis pagrindas – nuomos teisiniai santykiai, kurių atsiradimo pagrindas Vyriausybės 1990-05-16 potvarkis Nr. 142p. Šiuo aktu pareiškėja jau negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atitinkamas atsakovo struktūrinis padalinys rengtų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir šiuo potvarkiu suteiktą žemės sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. nuostatą, detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduotos tik žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, todėl pareiškėjai negali būti pripažinta teisė perimti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas dėl apie 11,5 ha teritorijos.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Jonas Butkus palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino manantis, kad teismas neteisingai skaičiavo terminą, iki kurio pareiškėjui buvo perleista užstatymo teisė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundo dalis dėl paliktina nenagrinėta, likusi skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Byloje keliamas klausimas dėl pareiškėjo teisės būti detaliojo planavimo organizatoriumi – atsakovo atsisakymo duoti sutikimą pareiškėjui rengti Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 sprendimu Nr. 139V ir Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtintos 33 ha ploto teritorijos detaliojo plano dalies - apie 11,5 ha ploto dalies korektūrą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas 2011-11-03 raštu Nr. 01/101 (t.I, b.l. 6-12) kreipėsi į atsakovą, prašydamas siekiant įgyvendinti pareiškėjo užstatymo teisę apie 11,5 ha teritorijoje duoti sutikimą atlikti Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 sprendimu Nr. 139V ir Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtinto detaliojo plano apie 11,5 ha ploto dalies korektūrą, tikslu įgyvendinti turimas užstatymo teises plėtojant veiklą gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai skirtoje teritorijos dalyje, pažymėtoje skaičiumi 2, nekeičiant šios teritorijos dalies dabartinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir būdo. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-12-15 rašte Nr. 499JN-1983 pareiškėjui atsakė (t.I, b.l. 13-14), kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-415/2010 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-26 sprendimo pareiškėjas neturi teisės reikalauti, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius rengtų žemės reformos žemėtvarkos projektą ir Vyriausybės 1990-05-16 potvarkiu Nr. 142p suteiktą žemės sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą žemę. Tuo pačiu pareiškėjui paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-28 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5954 buvo patikslinti šios teritorijos valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, o laisva valstybinė žemė šioje teritorijoje, kuri nepriskirta valstybės išperkamai, yra grąžintina natūra pareiškėjams ir kitiems pretendentams į buvusiame Salotės kaime iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsisakė išduoti rengti minėtos teritorijos detalųjį planą.

Pareiškėjas pateikė 2012-01-02 skundą Nr. 01/01 NŽT (t.I, b.l. 16-18), kuriame prašė patikrinti 2011-11-28 priimto įsakymo atitikimą įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-28 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5954 patvirtinta Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano patikslinimą ir išduoti pareiškėjui sutikimą parengti 11,5 ha ploto teritorijos detaliojo plano korektūrą.

Atsakovas 2012-03-07 sprendimu Nr. 1T-(9.5)-21 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-28 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5954 panaikinimo ir dėl žemės savininko sutikimo rengi teritorijos, esančios Pilaitės seniūnijoje, Vilniaus mieste, kurios detalusis planas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996-11-19 potvarkiu Nr. 511, detalųjį planą (t.I, b.l. 42-47) ir nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-28 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5954 priimtas vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tuo pačiu sprendime NŽT nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-12-15 raštu Nr. 49SJN-1983 atsisakydamas išduoti pareiškėjui sutikimą rengti teritorijos, esančios Pilaitės seniūnijoje, Vilniaus mieste, kurios detalusis planas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996-11-18 potvarkiu Nr. 511, detalųjį planą iki Įstatymo nustatyta tvarka neatkurtos piliečiams nuosavybės teisės į Salotės kaimo teritorijoje esančią žemę, kuri po 1995-06-01 priskirta Vilniaus miestui, teisės aktų nepažeidė. Šiuo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-07 sprendimo Nr. 1T-(9.5)-21 ir 2012-06-04 sprendimo Nr. ISS-(3.5)-993.

Pareiškėjo kreipimosi į atsakovą metu, t.y. 2011-11-03, galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius, taip pat valstybinės žemės valdytojai. Tuo pačiu numatyta galimybė savivaldybei ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis sudaryti sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d.).

Žemės valdytojo ir naudotojo sąvokos apibrėžtos Žemės įstatymo 2 str. 11 ir 26 d.: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu; žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai, kurios teises ir pareigas nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. perėmė UAB „JGK Statyba“, suteikė 42,8 ha žemės sklypą gyvenamųjų namų kompleksui statyti, esantį Zujūnų seniūnijoje, Salotės kaime, tuomečio Buivydiškių tarybinio ūkio teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 1996 m. lapkričio18 d. sprendimu Nr. 511 42,8 ha žemės plotą sumažino iki 33 ha ir patvirtino Jaunimo gyvenamojo komplekso, esančio Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Salotės kaime, detalųjį planą. Teismų sprendimais kitose bylose tarp tų pačių asmenų (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-277-340/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014) nustatyta, kad UAB „JGK Statyba“ turėta iš nuomos santykių atsiradusi teisė valdyti žemės sklypą pasibaigė (išskyrus dėl 6,3033 ha), vadinasi, baigėsi ir teisė reikalauti suderinti 33 ha sklypo ribas. Šie teismų procesiniai sprendimai yra priimti dalyvaujant tiems patiems asmenims, todėl juose nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. (toliau – ir ABTĮ)).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo kreipimosi į atsakovą metu, t.y. 2011-11-03, teismų sprendimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-415/2010 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-26 sprendimo) buvo nustatyta, kad pareiškėjui baigėsi teisė valdyti iš nuomos santykių atsiradusį žemės sklypą bei teisė reikalauti suderinti 33 ha žemės sklypo ribas, t.y. pareiškėjui nesant ginčo žemės sklypo – apie 11,5 ha dalies, įeinančios į 33 ha žemės plotą, teisėtu valdytoju ar šios žemės naudotoju, negali būti perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, kaip tai numatyta teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. Pareiškėjo patikslintame skunde nurodyta aplinkybė, kad be išsinuomoto 6,3033 ha sklypo jis pretendavo išsinuomoti likusią 33 ha žemės sklypo dalį, taip pat pageidauja ją pirkti, nėra svarbi nagrinėjamuoju atveju, nes jokia ginčo žemės sklypo nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis nėra pateikta. Dėl galimybės išsinuomoti pareiškėjui ginčo žemės sklypą, teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, ar pareiškėjas atitinka Žemės įstatymo 2 str. 11 ar 26 dalių reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo atsisakymas duoti sutikimą rengti minėto žemės sklypo korektūrą laikytinas pagrįstu.

Pareiškėjo ginčijamuose aktuose - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-07 sprendime Nr. 1T-(9.5)-21 ir 2012-06-04 sprendime Nr. ISS-(3.5)-993 atsakovas išsamiai paaiškino atsisakymo duoti sutikimą pareiškėjui atlikti Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 d. sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtinto detaliojo plano apie 11,5 ha ploto dalies korektūrą motyvus. Minėti sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis. Teismas sprendžia, kad jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra juridinio pagrindo jų naikinti.

Dėl reikalavimo išduoti sutikimą rengti detaliojo plano dalies korektūrą.

Pareiškėjo reikalavimas - išduoti sutikimą pareiškėjui atlikti Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 d. sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtinto detaliojo plano apie 11,5 ha ploto dalies korektūrą, siekiant įgyvendinti turimas užstatymo teises, plėtojant veiklą gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai skirtoje teritorijos dalyje, pažymėtoje skaičiumi 2, nekeičiant šios teritorijos dalies dabartinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir būdo, laikytinas išvestiniu iš aukščiau aptartų pareiškėjo reikalavimų, todėl jis taip pat negali tenkinamas.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5995.

Pareiškėjas patikslintame skunde (t.II b.l. 59-71) prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane M1:10000, 2011-10-17, parengtame UAB „Arlitanus“ projekto autorės Z. G. ir patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5995, priskyrimą laisvos valstybinės žemės fondui (3,76 ha plotai, pažymėti Nr. 73, 71, 70 ir 74). Iš esmės laikytina, kad šiuo reikalavimu pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5995, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto kadastro vietovės Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos pagal pridedamą schemą, bei plotas – 1828,60 ha, kuriame projekto autorė Z. G. vykdys žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus. Tuo pačiu patvirtintas valstybinės žemės sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašas ir 2011 metais patikslintas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas ir eksplikacijoje nurodyti patikslinti duomenys (t.III, b.l. 81-88). Pažymėtina tai, kad tokio reikalavimo pareiškėjas 2012-04-02 pateiktame skunde nebuvo pareiškęs (t.I, b.l. 1-3). Šis reikalavimas teismui buvo pateiktas 2012-07-04. Tokio prašymo pareiškėjas nereiškė atsakovui savo 2011-11-03 prašyme Nr. 01/101, 2012-01-02 skunde Nr. 01/01, 2012-03-01 prašyme Nr. 01/25 (t.I, b.l. 6-12, 16-18, 20-22) , į kuriuos pateiktus atsakovo atsakymus - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-07 sprendimą Nr. 1T-(9.5)-21 ir 2012-06-04 sprendimą Nr. ISS-(3.5)-993 - pareiškėjas ginčija šioje byloje.

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, yra skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kuri įtvirtinta ABTĮ 22–24, 32–33 str. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 str. 2 d. nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009).

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5995 nesikreipė, taigi nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, kaip tai nustatyta Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas ir 20 darbo dienų terminas per kurį turi būti apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimas ar veiksmai, šio termino pradžią skaičiuojant nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui taip pat suteikta teisė, asmeniui prašant, skundo padavimo terminą atnaujinti, jei yra nustatomos svarbios šio termino praleidimo priežastys.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo patikslinto skundo prašymas panaikinti Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane M1:10000, 2011-10-17, parengtame UAB „Arlitanus“ projekto autorės Z. G. ir patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5995, priskyrimą laisvos valstybinės žemės fondui (3,76 ha plotai, pažymėti Nr. 73, 71, 70 ir 74) paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 103 str. 1 p., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane M1:10000, 2011-10-17, parengtame UAB „Arlitanus“ projekto autorės Z. G. ir patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5995, priskyrimą laisvos valstybinės žemės fondui (3,76 ha plotai, pažymėti Nr. 73, 71, 70 ir 74) palikti nenagrinėtu.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta PetkevičienėMilda VainienėDonatas Vansevičius