- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-377-516/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- E. T. Ivanausko
- Trečiasis asmuo
- Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 24.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Rimkienė Procesinio sprendimo kategorija: 24.4.1.1; 21.6; 30.3; 33; 45.6; 121.21
2008 m. balandžio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. T. Ivanausko apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. Ivanausko ieškinį atsakovams likviduojamai Molėtų rajono Bijutiškio ŽŪB, V. M. , V. K. , A. I. , VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarei F. V. , L. M. ir Utenos apskrities viršininko administracijai dėl pastatų pirkimo-pardavimo sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir pastatų teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 34-43) prašydamas pripažinti negaliojančia 2006-05-26 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl trijų pastatų - pastato-svarstyklių, grūdų sandėlio ir mechaninių dirbtuvių pardavimo atsakovams V. K. , V. M. ir A. I. (2 ieškinio reikalavimas), ir panaikinti šių trijų pastatų bei klojimo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovės (toliau- ir Bijutiškio ŽŪB, ir Bendrovė) ir vėliau juos įgijusių minėtų asmenų vardu (t.y. pirminė ir antrinė teisinės registracijos) (1, 3-9 ieškinio reikalavimai). Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise Bijutiškio km. Molėtų raj. priklauso 4 žemės sklypai, kuriuose, kaip jis atsitiktinai sužinojo, atsakovai VĮ Registrų centro Utenos filiale įregistravo savo nuosavybės teises į minėtus pastatus, nors ten yra ne statiniai, bet tik plytų krūvos ir tuo suvaržė jo, kaip savininko, teises. Ieškovo manymu, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo atsisakyti registruoti pastatus, nes Bendrovė negavo ieškovo sutikimo dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo, nors žinojo, kad jie yra ieškovui priklausančiame sklype. Be to, neturėjo dokumentų, pagal kuriuos galėtų identifikuoti statinius. Bendrovės likvidacinės komisijos pirmininko A. M. 2006-05-19 ir 2006-06-03 paaiškinimai, surašyti praėjus keturiems mėnesiams po kadastrinių bylų suformavimo, dėl Bendrovei priklausančių pastatų yra netinkami registravimui dokumentai ir negali būti vertinami kaip nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Bendrovė neturėjo teisėtos nuosavybės teisės į 2006 m. parduotas svarstykles, grūdų sandėlį ir mechanines dirbtuves, todėl pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms, ir esą yra niekinė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. K. prašė atmesti ieškinį dalyje dėl klojimo, grūdų sandėlio ir mechaninių dirbtuvių teisinės registracijos panaikinimo, o dėl svarstyklių pardavimo jam ir kitiem dviem pirkėjams bei jų teisinės registracijos panaikinimo spręsti pagal byloje pateiktus įrodymus (t.1, b.l. 106-109). Nurodė, kad teisinė registracija atlikta teisingai, nes VĮ Registrų centrui buvo pateiktas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis, kad visi pastatai priklauso Bendrovei, pajininkams, kurių interesų paisydama likvidacinė komisija turtą pardavinėjo ir su jais atsiskaitydavo. Dėl svarstyklių grūdams sverti paaiškino, kad jos yra šalia grūdų sandėlio ir ieškovui grąžinant žemės sklypą natūra atsitiko taip, jog žemėtvarkos skyrius nurodė jų buvimą esant valstybinėje žemėje, o notaras tuo nesuabejojo ir pirkimo-pardavimo sandorį patvirtino. Svarstykles nupirkę atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos yra ieškovo žemėje.
Atsakovas likviduojama Bijutiškio ŽŪB prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad bendrovė savo veiklą baigė 1996 m. ir buvo nutarta ją likviduoti, dalį turto parduoti ir atsiskaityti su skolomis, kurių buvo apie 300 000 Lt, o likusį turtą padalinti pajininkams pagal jų turimus pajus. Vėliau vandališkai imta ardyti, niokoti ir vogti turtą, tuomet likvidacinė komisija nusprendė jį pardavinėti ir gautus pinigus pajininkams išdalinti proporcingai turimam pajui. Tuo tikslu buvo sudarytos kadastrinės bylos ir tuo rūpinosi V. K. pagal jam bendrovės išduotą įgaliojimą. Svarstyklių pastatui irgi buvo suformuota atskira kadastrinė byla, tačiau jis yra neatskiriama pagal funkcinę paskirtį grūdų sandėlio dalis. Teigė, kad bendrovei visas turtas, taigi ir tas, kuris buvo parduotas trims atsakovams, automatiškai atiteko pagal inventorizacijos sąrašus.
Atsakovas VĮ Registrų centras su ieškinio reikalavimais nesutiko ir teigė (t.1, b.l. 118-124), kad atkuriant ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), jam turėjo būti žinoma kur natūroje yra riboženkliais pažymėtas sklypas ir kad jame yra pastatai, vadinasi, su tuo sutiko. Teritoriniam registratoriui priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių į keturis pastatus įregistravimo Bendrovės vardu buvo išnagrinėti ir pagal tuo metu galiojančius įstatymus įvertinti visi pateikti juridiniai pagrindai ir dokumentai, iš kurių matėsi, jog registruojamus pastatus bendrovė įsigijo Žemės ūkio bendrovių, Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymų ir jų lydimuosiuose aktuose nustatyta tvarka ir pagrindais. Todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad registrų tvarkytojas nesilaikė Nekilnojamojo turto registrų įstatymo reikalavimų. Be to, esą A. I. , V. M. ir V. K. yra sąžiningi turto įgijėjai.
Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija (toliau – ir UAVA) paaiškino, kad žemė ieškovui buvo grąžinta be senų pastatų ir tai buvo sprendžiama dar 2005 m. pretendentų susigrąžinti žemę susirinkime, kuriame dalyvavo ir ieškovo sūnus ir jis, žinodamas, kad tie pastatai egzistuoja numatomoje grąžinti žemėje, dėl to neprieštaravo.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2007-12-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2006-05-26 sutartį tik dalyje dėl pastato-svarstyklių pardavimo ir panaikino pirminę ir antrinę šio daikto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog esant įrodymams apie ginčo klojimo, statyto 1951 m., egzistavimą ir sprendžiant iš to, kad 1965 m. tuometinis Bijutiškio tarybinis ūkis perėmė visą turtą, t.y. kartu ir klojimą, iš likviduojamo Bijutiškio kolūkio likvidacinės komisijos (1965-12-25 Bijutiškio kolūkio likvidacinio akto 8 psl., t.1, b.l. 140-144), esant motyvuotam 2006-06-03 bendrovės pirmininko paaiškinimui (t.1, b.l. 126), šių duomenų pakako klojimo teisinei registracijai Bendrovės vardu. Tačiau teismas konstatavo nesant pagrindo pripažinti, kad svarstyklių pastatas kokiu nors būdu buvo perleistas Bendrovės nuosavybėn, todėl nebuvo pagrindo įregistruoti svarstyklių Bendrovės vardu. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1992-04-07 Sutartis – t.1, b.l. 14; Steigiamojo susirinkimo protokolas – t.1, b.l. 15; 1993-02-03 Pagrindinių ir apyvartinių fondų sąrašas - t.1, b.l. 162; statinių kadastrinių matavimų bylos bei nuotraukos; Bendrovės pirmininko 2006-05-19 paaiškinimas), teismas darė išvadą, jog Bendrovė dar privatizavimo laikotarpiu buvo įgijusi grūdų sandėlį ir mechanines dirbtuves, todėl šių pastatų registracija Bendrovės vardu atlikta pagrįstai, o turėdama nuosavybės teisę į sandėlį ir mechanines dirbtuves, Bendrovė turėjo teisę parduoti šiuos pastatus atsakovams. Teismas nurodė, jog kadangi svarstyklių teisinė registracija Bendrovės vardu buvo atlikta nepagrįstai, Bendrovės pirmininkas A. M. neturėjo teisės parduoti svarstyklių, todėl ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl svarstyklių perleidimo atsakovams pripažintina negaliojančia ir jų teisinė registracija pirkėjų –atsakovų vardu naikintina. Teismas grūdų sandėlio ir mechaninių dirbtuvių pirkėjus pripažino sąžiningais įgijėjais. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.394 str. nedraudžia parduoti nekilnojamąjį daiktą be žemės savininko sutikimo, o numato galimybę tai padaryti tuo atveju, jei toks pardavimas neprieštarauja įstatymų ar sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovui, atkūrusiam nuosavybės teises į žemę, perėjo ir įsipareigojimas nuomoti dalį žemės grūdų sandėlio ir mechaninių dirbtuvių savininkams, teismas sprendė jog yra galimybė sudaryti ir žemės, kurioje yra klojimas ir svarstyklės, nuomos sutartį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2005-07-12 susirinkime svarstant piliečiams grąžinamų natūra sklypų suformavimo klausimą, ieškovo sūnus A. I. (veikęs pagal ieškovo įgaliojimą), kuriam buvo žinoma pastatų egzistavimą ir jų išdalijimą žmonėms už pajus, šią situaciją pripažino, nors teismo posėdyje tą ir neigė. Teismo sprendimas taip pat grindžiamas teisingumo bei protingumo kriterijais, nurodant, jog tenkinus kitus ieškovo ieškinio reikalavimus, turėtų būti taikoma restitucija, kurią butų sunku įvykdyti, dėl didelio pajininkų skaičiaus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad tam, jog klojimo teisinę registraciją būtų galima laikyti teisėta, yra būtina susieti konkretų Bijutiškio kolūkio likvidaciniame akte paminėtą klojimą, kurių minima iš viso 8, su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu klojimu. Bijutiškio ŽŪB neperėmė ir negalėjo perimti nuosavybės teisių į klojimą iš privatizuojamos Bijutiškio žemės ūkio įmonės, nes apyvartinių fondų sąraše, pagal kurį turtas buvo perduotas steigiamai Bendrovei, klojimas nėra įrašytas, o tai, kad 1965 metais Bijutiškio tarybiniam ūkiui nuosavybės teise priklausė klojimas, nereiškia, kad šiai įmonei tas klojimas priklausė iki pat 1993 m. Pažymi, jog 1993-02-23 protokolas Nr. 1, 1965 m. Bijutiškio kolūkio likvidacinis aktas, ir 1992-04-07 sutartis negali būti laikomi tinkamu teisiniu pagrindu įregistruoti nuosavybės teisės į konkrečius nekilnojamuosius daiktus, juo labiau, kad juose nėra duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui identifikuoti (Nekilnojamojo turto registro įst. 29 str. 2 ir 6 p., 22 -23 str.). Šią savo poziciją apeliantas grindžia ir 2002-04-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bendra konsultacija atitinkamai Nr. A3-66 ir Nr. K-0001-02. Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė Nekilnojamojo turto kadastro įst. 12 str. Iš tiesų, 1965 m. Bijutiškio kolūkio likvidacinis aktas ir Bendrovės pirmininko paašikinimai nesudarė pagrindo klojimo įregistravimui nekilnojamojo turto kadastre, todėl, pasak apelianto, klojimo registracija neteisėta. Grūdų sandėlio ir mechaninių dirbtuvių teisinės registracijos teisėtumą teismas grindė tuo, jog esą šie statiniai paminėti 1993-02-03 Pagrindinių ir apyvartinių fondų sąraše (11 ir 12 sąrašo pozicija), tačiau anot apelianto, teismas visiškai nemotyvavo, kaip šiame sąraše minimos mechaninės dirbtuvės ir sandėlis, kurie nėra niekaip identifikuoti, susiję su ginčo grūdų sandėlio ir mechaninių dirbtuvių teisine registracija. Apeliantas abejoja, ar Pagrindinių ir apyvartinių fondų sąrašas ir Bendrovės pirmininko paaiškinimai laikytini tinkamais dokumentais kadastrinių duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įst. 12 str.), todėl mano, kad ieškinio reikalavimai dėl sandėlio ir dirbtuvių teisinės registracijos panaikinimo atmesti nepagrįstai. Apeliantas taip pat nurodo, kad Bijutiškio ŽŪB neturėjo ir negalėjo turėti teisėtos nuosavybės teisės į parduotus grūdų sandėlį ir mechanines dirbtuves. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.317 ir 6.394 str., 2006-05-26 pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl grūdų sandėlio (duomenys neskelbtini) ir mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini) laikytina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė. Atitinkamai naikintina ir šių pastatų teisinė registracija atsakovų V. K. , A. I. ir V. M. vardu. Apeliantas nesutinka, jog pastarieji atsakovai gali būti laikomi sąžiningais įgijėjais, nurodo, jog teismo sprendimas šioje dalyje tinkamai nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog registruojant daiktines teises į pastatus VĮ Registrų centro Utenos filialui Bendrovė pateikė dokumentus, patvirtinančius jos daiktines teises į pastatus, tame tarpe Bendrovės Išrašą iš pagrindinių gamybos priemonių inventorizacijos apyrašų ir iš pagrindinių priemonių apskaitos inventorinių kortelių, pastatų inventorizacinės kortelės. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pastatai, po jų perėmimo iš Bijutiškio tarybinio ūkio, buvo apskaitomi Bijutiškio ŽŪB balanse, todėl pastatų teisinė registracija Bendrovės vardu atlikta pagrįstai ir teisėtai. Nuosavybės teisė į pastatą-svarstykles, grūdų sandėlį, mechanines dirbtuves atsakovams perėjo ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; jie laikytini sąžiningais įgijėjais, todėl jų įgytas turtas iš jų negali būti išreikalautas (Civilinio kodekso 1.80 str. 4 d., 4.96 str.).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiami nekilnojamųjų daiktų (pastatų) teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre, t.y. kartu ir daiktinės (nuosavybės) teisės į juos įregistravimo, taip pat šios teisinės registracijos pagrindu įregistruotų nuosavybės teisių perleidimo sandorio (pastatų pirkimo-pardavimo sandorio) negaliojimo klausimai.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus panaikinti pirmines teisines registracijas klojimo, grūdų sandėlio ir mechaninių dirbtuvių (išskyrus pastato-svarstyklių, kurį teismas pripažino grūdų sandėlio priklausiniu ir sprendė, jog jis negalėjo būti įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o kartu ir perleistas tretiesiems asmenims) remdamasis tuo, jog byloje esantys dokumentai sudarė pakankamą teisinį pagrindą pirminei šių pastatų teisinei registracijai nekilnojamojo turto registre Bijutiškio ŽŪB vardu atlikti. Kartu teismas pripažino, jog atsakovas Bijutiškio ŽŪB teisėtai įgijo nuosavybės teises į ginčo statinius, todėl, įregistravusi juos nekilnojamojo turto registre, turėjo teisę perleisti juos tretiesiems asmenims, o nenustačius ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sandorio negaliojimo pagrindų (išskyrus sandorio dalį dėl pastato-svarstyklių), atmetė ir ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu sandorį dalyje dėl ginčo pastatų pirkimo-pardavimo. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija sprendžia, jog byloje esančių duomenų nepakanka tam, kad būtų galima visapusiškai ir objektyviai įvertinti pirminės ginčo pastatų registracijos nekilnojamojo turto registre Bijutiškio ŽŪB vardu teisėtumą, tačiau kartu pažymi, kad tai savaime neleidžia daryti išvados, jog Bendrovė apskritai neįgijo nuosavybės į ginčo statinius ir neturėjo teisės jų įregistruoti savo vardu bei vėliau jų perleisti tretiesiems asmenims.
Pripažįstamas pagrįstu apelianto argumentas, jog registruojant pastatą nekilnojamojo turto registre, būtina jį identifikuoti (Nekilnojamojo turto registro įst. (2003-05-27 redakcija) 29 str. 6 p.). Byloje esančių įrodymų nepakanka nustatyti, kad būtent ginčo konkretūs pastatai (klojimas, grūdų sandėlis ir mechaninės dirbtuvės), kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre Bendrovės vardu, perėjo Bendrovės nuosavybėn po Bijutiškio gamybinio technologinio komplekto privatizavimo ir Bijutiškio ŽŪB įsteigimo.
Likviduojama Bijutiškio ŽŪB savo nuosavybės teisių į ginčo statinius (grūdų sandėlį, mechanines dirbtuves ir klojimą) atsiradimo momentą sieja su Bijutiškio ŽŪB įsteigimu privatizuoto Bijutiškio gamybinio technologinio komplekto pagrindu, iš kurio esą buvo perimtas visas jį sudaręs turtas (t.1, b.l. 14-15). Byloje nustatyta, jog 1992-04-07 Pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus grupės Sutartimi (t.1, b.l. 14) grupė asmenų (P. M. , V. Z. , J. P. , J. M. , E. B. , J. G. , A. M. ): 1) susitarė pasirašyti privatizavimo objekto – Bijutiškio technologinio komplekto Dubingių apyl. Bijutiškio km. pajus; 2) įsigyto gamybinio-technologinio komplekto pagrindu steigti žemės ūkio bendrovę; 3) įsigyjant privatizavimo objektą asmenų grupei atstovauti įgaliojo J. M. ir J. P. (Sutarties 1.1, 1.3, 1.4 punktai). Šios sutarties 2.1-2.2 punktais grupės atstovai įgalioti sudaryti pajų pasirašymo sutartį bei atsiskaityti su banko įstaiga už įsigytą privatizavimo objektą. 1993-02-23 Bijutiškio ŽŪB steigiamojo susirinkimo metu buvo įsteigta Bijutiškio ŽŪB (protokolas Nr. I - t.1, b.l. 15) su 4672 tūkst. talonų įstatiniu kapitalu; sudaryta bendrovės valdyba ir jai pavesta organizuoti turto ir visų aktyvų, kurie įeina į bendrovės įstatinį kapitalą, perėmimą, o turto perėmimui sudaryta speciali komisija iš A. M. , N. P. , D. D. , J. M. . Atkreiptinas dėmesys, jog pastarieji du dokumentai (1992-04-07 Sutartis ir 1993-02-23 steigiamojo susirinkimo protokolas) nekilnojamojo turto registre nurodomi ginčo pastatų įsigijimo Bijutiškio ŽŪB nuosavybėn vieninteliais juridiniais pagrindais, tačiau šiuose dokumentuose nėra nurodomas joks konkretus turtas, o tuo pačiu- nėra ir jokių duomenų apie ginčo pastatų perdavimą Bendrovei buvo perduoti. Juose apskritai nenurodoma kiek ir kokio konkretaus turto naujai įsteigta ŽŪB perėmė ar ketina perimti iš Bijutiškio gamybinio technologinio komplekto.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Bendrovei turtas buvo perduotas pagal 1993-02-03 Apyvartinių fondų sąrašą (t.1, b.l. 158-164). Visų pirma, pažymėtina, jog šiame sąraše neįrašytas klojimas. Tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tačiau atsižvelgęs į tai, kad yra įrodymų, patvirtinančių jo fizinį egzistavimą, o taip pat, kad 1965 m. tuometinis Bijutiškio tarybinis ūkis perėmė visą turtą, tame tarpe ir klojimą iš likviduojamo Bijutiškio kolūkio pagal 1965-12-25 Bijutiškio kolūkio likvidacinio akto turto sąrašą (t.1, b.l. 140-144), teismas darė išvadą, jog šių duomenų pakako teisinei šio konkretaus klojimo registracijai nekilnojamojo turto registre Bendrovės vardu. Vadovaujantis tokia pirmosios instancijos tesimo argumentacijos logika ir darant prielaidą, jog Bijutiškio ŽŪB perėmė turtą iš likviduoto tarybinio ūkio ne tik pagal 1993-02-03 apyvartinių fondų sąrašą, bet ir pagal 1965-12-25 Bijutiškio kolūkio likvidacinio akto turto sąrašą (t.1, b.l. 140-144), iškyla konkrečių turto objektų, o kartu ir ginčo statinių, atskyrimo nuo kitų vienarūšių daiktų problema. 1965-12-25 Bijutiškio kolūkio likvidacinio akto turto sąraše nurodomi 34 vnt. klojimų, pastatytų 1918-1960 metais, 10 vnt. grūdų sandėlių, pastatytų 1904-1960 metais, 2 vnt. garažo-remonto dirbtuvių, pastatytų 1964 m., kurios vėliau galėjo būti pervadintos į mechanines dirbtuves. Atsižvelgiant į šiuose sąrašuose išvardintą turtą, Bijutiškio tarybinis ūkis (Bijutiškio gamybinis technologinis komplektas) valdė keliasdešimt klojimų, keliolika grūdų sandėlių ir kelias mechanines dirbtuves. Kurie iš jų perėjo Bijutiškio ŽŪB nuosavybėn, ir ar tokiais buvo ginčo pastatai, nustatyti sudėtinga, kadangi iš byloje esančių duomenų, kurie apibūdino (identifikavo) pastatus iki jų registracijos nekilnojamojo turto registre, t.y. pastatų pavadinimų, statybos metų, kiekių, balansinės ūkio turto vertės, perėmimo vertės, nusidėvėjimo procento, jų negalima atskirti vienų nuo kitų. 1993-02-03 Apyvartinių fondų sąraše apskirtai nurodomi tik pastatų pavadinimai, inventoriniai numeriai ir vertė (suma).
Teritorinio registratoriaus teigimu, jam priimant sprendimus dėl ginčo pastatų įregistravimo Bendrovės vardu buvo išnagrinėti ir pagal tuo metu galiojančius įstatymus įvertinti visi pateikti dokumentai (Kadastrinių matavimų bylos; Utenos apskrities archyvo 2006-03-16 pažyma Nr. N4-403; steigėjų 1993-02-23 pranešimas apie Bijutiškio ŽŪB įsteigimą; 1993-02-25 pareiškimas Molėtų rajono savivaldybei; Bijutiškio ŽŪB įstatai; Pareiškimas dėl įstatų priėmimo; 1996-10-10 Prašymas; Išrašai iš Bendrovės 1996-04-30 protokolo Nr. 4; 1993-02-10; nuosavybės teisės liudijimas; Bendrovės 1993-02-03 pagrindinių priemonių sąrašas; Bijutiškio žemės ūkio įmonės turto neparduoto II etapo privatizacijos metu sąrašas; Išrašas 2005-10-05 iš pagrindinių gamybos priemonių inventorizacijos apyrašų ir iš pagrindinių priemonių apskaitos inventorinių kortelių; Bijutiškio ŽŪB 2006-05-19 paaiškinimas; steigiamojo susirinkimo 1993-02-23 protokolas Nr. 1; 1992-04-07 sutartis; Bendrovės įregistravimo pažymėjimas), iš kurių matėsi, jog registruojamus pastatus bendrovė įsigijo Žemės ūkio bendrovių, Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymų ir jų lydimuosiuose aktuose nustatyta tvarka ir pagrindais; dokumentai buvo vertinti kompleksiškai; remtasi atliktais kadastriniais matavimais, patvirtinančiais faktinį pastatų egzistavimą. Tačiau iš byloje esančių įrodymų, kuriais ir VĮ Registrų centras grindė pastatų teisinę registraciją, neaišku, kuo remiantis teritorinis registratorius, registruodamas daiktines teises į ginčo statinius Bendrovės vardu, pastatus identifikavo kaip konkrečius statinius, esančius būtent ieškovui sugrąžintoje žemėje. Detalesnių paaiškinimų, apart to, kad dokumentų visuma sudarė pagrindą ginčo pastatų registracijai, atsakovas VĮ Registrų centras šiuo klausimu nepateikė (t.2, b.l. 71-72), nors būtent šių aplinkybių tyrimas turi esminę reikšmę vertinant, ar Bendrovei perėjo nuosavybės teisės į ginčo statinius ir ar ji turėjo teisę registruoti juos savo vardu.
Visgi kolegija pažymi, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie leistų aiškiai identifikuoti ginčo statinius (pastatų plotų, tikslios buvimo vietos ar kt.), iš kai kurių byloje esančių duomenų, galima daryti prielaidą, jog egzistuoja įrodymai, kurių byloje nėra, galintys padėti nustatyti ar pagrįstai nuosavybės teisės Bendrovės vardu įregistruotos būtent į ginčo statinius.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Bijutiškio ŽŪB valdybos pareiškimo Molėtų raj. savivaldybei dėl Bendrovės įregistravimo (t.1, b.l. 148-149) vienu iš priedų (10) nurodomas perdavimo – priėmimo aktas. Šio akto byloje nėra ir nors iš jo pavadinimo nėra aišku, kas juo buvo perduodama, tikėtina, jog šiuo aktu Bijutiškio ŽŪB nuosavybėn buvo perduotas Bijutiškio gamybinio technologinio komplekto turtas. Tokiu atveju šiame dokumente galėtų būti nurodyti perduoti daiktai ir juos identifikuojantys duomenys, kurie leistų išskirti ir ginčo pastatus iš kitų tos pačios paskirties pastatų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto priėmimo–perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas (LAT 2001-09-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-804/2001), todėl šis dokumentas galėtų padėti ne tik atskirti ginčo pastatus nuo kitų, bet kartu ir patvirtinti arba paneigti nuosavybės teisių į ginčo pastatus perėjimą Bendrovei, kas yra svarbu registruojant daiktinę nuosavybės teisę (Nekilnojamojo turto registro įst. 22 str.). Antra, identifikuoti konkrečius pastatus galėtų padėti ir inventorinių kortelių duomenys, kurių numeriai minimi tiek 1993 metų Bendrovės apyvartinių fondų, tiek 1965-12-26 Bijutiškio kolūkio likvidaciniame akte, tiek ir 2005-10-05 Išraše iš pagrindinių gamybos priemonių inventorizacijos apyrašų ir iš pagrindinių priemonių apskaitos inventorinių kortelių (t.1, b.l. 157). Šių įrodymų byloje taip pat nėra. Trečia, Utenos apskrities archyvas 2006-03-16 rašte Nr. N4-403 Bendrovei dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių pastatų priklausymą Bijutiškio ŽŪB, patarė kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos statybos ir architektūros skyrių. Tačiau byloje nėra duomenų, jog Bendrovė šiuo klausimu būtų kreipusis į nurodytą instituciją, taip pat nėra duomenų, jog būtų gautas koks nors atsakymas. Ketvirta, nesant šių dokumentų ar jų neišlikus, aptariamas pastatų perėmimo ir jų atskyrimo nuo kitų aplinkybes galėtų patvirtinti liudytojų, betarpiškai dalyvavusių Bijutiškio ŽŪB steigimo bei turto perdavimo-priėmimo iš Bijutiškio gamybinio technologinio komplekto procesuose (pavyzdžiui, Bendrovės steigėjų, turto perėmimo komisijos ar Bendrovės revizijos komisijos narių), parodymai, vertinant kuriuos būtina atsižvelgti į galimą jų suinteresuotumą bylos baigtimi, ir šio suinteresuotumo laipsnį.
Nustačius, kad Bendrovė buvo įgijusi nuosavybės teises į ginčo statinius, būtina įvertinti, ar Bendrovė šios nuosavybės iki pastatų teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre momento (Bijutiškio ŽŪB nuosavybės teisės į grūdų sandėlį ir mechanines dirbtuves nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2006-05-16, į klojimą –2006-07-13) nebuvo praradusi.
1996-04-30 vykusiame Bijutiškio ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkime priimtas sprendimas likviduoti Bijutiškio ŽŪB ir per šešis mėnesius padengti bendrovės įsiskolinimus pardavus dalį bendrovės turto, o likusį padalinant pajininkams pagal jų turimą turtą (t.1, 153-154). Bijutiškio ŽŪB nario teisė gauti likviduojamos bendrovės turto dalį numatyta Bendrovės įstatų 3.2.4 p. (t.1, b.l. 166) ir tuometiniame Žemės ūkio bendrovių įst. Remiantis minėtu sprendimu, likviduojamos Bendrovės turtas turėjo būti parduotas ir (arba) padalintas pajininkams per 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 1996-10-30. 1996-10-10 Bijutiškio ŽŪB likvidacinės komisijos pirmininkas Antanas Mikulskas kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę su prašymu įregistruoti Bijutiškio ŽŪB kaip likviduojamą bendrovę (t.1, b.l. 152). Remiantis Bijutiškio ŽŪB likvidacinės komisijos pirmininko A. M. 2002-11-12 pasirašyta pažyma Molėtų raj. žemėtvarkos skyriui, grūdų sandėlis (16 217,91 Lt vertės) ir mechaninės dirbtuvės (8 220,38 Lt vertės) išdalinti pajininkams pagal jų turimą pajų. UAVA Žemės tvarkymo departamento Molėtų raj. žemėtvarkos skyriaus 2005-07-12 susirinkimo, kuriame buvo sprendžiami žemės sklypų grąžinimo natūra projektavimo klausimai, protokole Nr. 3 (t.1, b.l. 21) taip pat pažymėta, jog ieškovui natūra paženklintame sklype yra buvusios žemės ūkio bendrovės neįregistruoti pastatai, kurie yra išdalinti gyventojams. Taigi remiantis šiais rašytiniais įrodymais, galima būtų daryti išvadą, jog Bijutiškio ŽŪB savo pajininkams buvo išdalinusi ginčo pastatus - grūdų sandėlį ir mechanines dirbtuves, ir tokiu būdu neteko (jei buvo įgijusi) nuosavybės teisių į šiuos pastatus. Tačiau remiantis Išrašo iš pagrindinių gamybos priemonių inventorizacijos apyrašų ir iš pagrindinių priemonių apskaitos inventorinių kortelių (t.1, b.l 157) duomenimis, Bijutiškio ŽŪB likvidacinė komisija 2005-10-05, t.y. po to, kai grūdų sandėlis ir mechaninės dirbtuvės jau buvo išdalintos pajininkams, nutarė parduoti atsakovui A. I. bendrovės pajininkams priklausančius 7 pastatus, tame tarpe ginčo pastatus: 1) grūdų sandėlį (inventorinės kortelės Nr. 1; 1969 m.; 16 217,91 Lt vertės); 2) mechanines dirbtuves (inventorinės kortelės Nr. 636, 1971 m.; 8 220,38 Lt vertės); 3) klojimą (inventorinės kortelės Nr. 1602; 1920 m.; 815 Lt vertės). Duomenų, jog klojimas butų buvęs perduotas pajininkams, byloje nėra, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendžiant pirminės grūdų sandėlio ir mechaninių dirbtuvių teisinės registracijos teisėtumo klausimą, būtina pašalinti minėtų rašytinių įrodymų prieštaringumą (nenuoseklumą), t.y. nustatyti, ar ginčo pajininkams išdalinti pastatai buvo sugrąžinti Bendrovei. Jei taip, ar yra dokumentai ar kiti įrodymai, patvirtinantys pajininkų valią sugrąžinti jiems padalintus pastatus arba suteikiantys Bendrovei teisę perleisti pajininkams padalintus pastatus (pavyzdžiui, pajininkų įgaliojimas sudaryti pastatų perleidimo sandorį ar kt.). Tokių įrodymų nesant, galima daryti išvadą, jog pajininkams Bendrovė išdalinusi pastatus, atgal jų nesusigrąžino, todėl neteko nuosavybės teisių į juos ir negalėjo šių teisių registruoti nekilnojamojo turto registre.
Ieškovas (apeliantas) pirminės teisinės registracijos ginčo pastatų neteisėtumą grindė tuo, jog dokumentai, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija, negali būti nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, o kartu ir pakankamu pagrindu šios daiktinės teisės įregistravimui nekilnojamojo turto registre Bijutiškio ŽŪB vardu. Kolegija pažymi, jog sprendžiant nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto registre neįregistruotus pastatus įteisinimo klausimus, būtina atsižvelgti į tai, kada ir kokiu teisiniu pagrindu asmuo tuos pastatus įgijo (2002-04-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bendra konsultacija atitinkamai Nr. A3-66 ir Nr. K-0001-02) ir kokių teisės aktų reikalavimai taikytini ginčo pastatų teisinei registracijai. Bijutiškio ŽŪB nuosavybės teisės į grūdų sandėlį ir mechanines dirbtuves nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2006-05-16, į klojimą –2006-07-13. Ginčo pastatų nuosavybės teisės perėjimo Bendrovei momentas siejamas su Bijutiškio gamybinio-technologinio komplekto privatizavimu (1992-04-07) ir Bijutiškio ŽŪB įsteigimu (1993-02-23). Vertinant, ar pagrįstai ir teisėtai šios daiktinės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre, kaip minėta, svarbu nustatyti, kokie ir kuriuo metu galioję teisės aktai taikytini tiek nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus perėjimui, tiek pastatų teisinei registracijai nekilnojamojo turto registre.
Dokumentuose, kurių pagrindu įregistruotos Bijutiškio ŽŪB nuosavybės teisės į klojimą, grūdų sandėlį, mechanines dirbtuves, nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti pastatą, todėl, kaip teisingai nurodo apeliantas, pastatų registracija šių dokumentų pagrindu prieštaravo registracijos metu galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 4 d., 29 str. 2 ir 6 p. Tačiau kolegija pažymi, jog iki Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo 1997-06-26, reikalavimus pastatų (statinių), įsigytų arba pastatytų iki 1991-07-25 (kokie yra ir ginčo pastatai), registracijai inter alia numatė kiti teisės aktai, pavyzdžiui, LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Vėliau - 2003-03-03 buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašas, taigi galbūt šio teisės akto nuostatos taip pat taikytinos ginčo pastatų teisinės registracijos atlikimui. Nagrinėjamoje byloje teismas taikytinų teisės normų nesiaiškino. Kaip minėta, atsakovas VĮ Registrų centras šiuo klausimu detalesnių paaiškinimų taip pat nepateikė ir apsiribojo nurodymu, jog pateiktų dokumentų visumos pakako teisinei registracijai atlikti. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, esą pakako duomenų klojimo pirminei teisinei registracijai nekilnojamojo turto registre, nepagrįstai grindžiamas Nekilnojamojo turto kadastro įst. 12 str. nuostatomis, kadangi pastarasis įstatymas nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką, teisinius pagrindus ir nereglamentuoja daiktinių teisių, tame tarpe ir nuosavybės teisių, į nekilnojamąjį turtą registravimo teisinių pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylos esmė nebuvo atskleista, o joje esančių įrodymų, atsižvelgiant į jų ištyrimą, įvertinimą ir teismo sprendimo motyvaciją, nepakanka teisingam bylos išsprendimui ir objektyvios tiesos byloje nustatymui.
Visgi pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne tik, ar egzistuoja teisinių ginčo pastatų registracijų neteisėtumo ir ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio negaliojimo pagrindai. Ne ką mažesnę reikšmę turi ir ieškovo sąžiningumo naudojantis jam suteiktomis teisėmis įvertinimas. Esant įrodymų, jog ieškovui buvo žinoma apie tai, kad jam ketinamoje grąžinti žemėje yra pastatų ir tam neprieštaravus, svarbu įvertinti paties ieškovo sąžiningumą jam įgyvendinant tariamai jo pažeistų teisių gynimą, o taip pat, ar toks gynimas atitinka bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius, geros moralės principus, protingumo ir teisingumo kriterijus. Nustačius ieškovo piktnaudžiavimą savo teise, teismas gali atsisakyti ginti net ir pažeistą ieškovo teisę (Civilinio kodekso 1.137 str. 1-3 d.). Taip pat svarbu įvertinti ir ginčijamo pastatų perleidimo sandorio pirkėjų sąžiningumą sudarant sandorį, kadangi tai gali turėti įtakos sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos) taikymui (Civilinio kodekso 4.96 str. 2 d.), todėl iš naujo bylą nagrinėjantis pirmos instancijos teismas turi išsamiai išanalizuoti aplinkybes, ar sudarydamos sandorį šalys buvo sąžiningos, ar jos neveikė sąlygomis, kurios leistų preziumuoti ginčo šalies nesąžiningumą (Civilinio kodekso 6.67 str.) ir kt.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kolegija sprendžia, jog aptartų aplinkybių nuodugnus tyrimas, trūkstamų įrodymų surinkimas ar prieštaravimų tarp jų pašalinimas, sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl šių veiksmų neatlikus, negalima daryti išvados, jog buvo atskleista bylos esmė, o kadangi pagal byloje esančius įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas
nutarė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.