- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- A-915-438/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02516-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. firmos ,,Uvida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. firmos ,,Uvida“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. D. firma ,,Uvida“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-135616 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto.Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti 15 519 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 31 638,84 Eur PVM delspinigių sumą ir 6 160,80 Eur baudą už iki 2005 m. liepos 25 d. buvusį mokestinį laikotarpį yra neteisėtas, nes yra suėjęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnyje nustatytas 5 metų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Be to, iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, už kokį laikotarpį yra apskaičiuoti PVM delspinigiai, kita vertus, pati delspinigių suma leidžia manyti, kad jie apskaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Taip pat iš atsakovo pateiktų duomenų nėra aišku kokiu pagrindu, už kokį pažeidimą yra apskaičiuota bauda. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad mokestinis ginčas, kuriame pareiškėjui buvo apskaičiuota pagal atsakovo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą išieškoma mokestinė nepriemoka, baigėsi 2014 m. spalio 30 d., todėl būtent nuo šio momento įmonei atsirado pareiga į valstybės biudžetą sumokėti 28 197,11 Eur PVM, 2 462,93 Eur PVM delspinigių ir 6 160,80 Eur PVM baudą. Pareiškėjo registracijos adresu buvo išsiųstas 2015 m. sausio 16 d. raginimas Nr. (23.31-08)464-10 sumokėti 16 277,02 Eur PVM, 6 060,80 Eur PVM baudą ir 26 907,55 PVM delspinigių. Raginimą įmonės vadovas www.vmi.lt sistemoje perskaitė 2015 m. balandžio 23 d. Pagal MAĮ 105 straipsnio nuostatas, pareiškėjui nesumokėjus raginime nurodytos mokestinės nepriemokos, atsakovas įgijo teisę ją išieškoti, todėl priėmė ginčijamą sprendimą ir pateikė antstoliui vykdyti. Ginčijamas sprendimas priimtas nepraleidus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo termino, nes pagal MAĮ 107–110 straipsnius mokestinės nepriemokos išieškojimo terminas prasidėjo įsiteisėjus mokestiniame ginče priimtam sprendimui. Be to, pareiškėjui buvo ir yra žinomos visos aplinkybės dėl mokestinės nepriemokos susidarymo, taip pat pareiga sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką. Delspinigiai pareiškėjui buvo skaičiuojami nuo 2005 m. liepos 18 d. ir už visą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo laikotarpį, t. y. už laikotarpį kai vyko mokestinis ginčas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą (VMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-135616) sustabdymą.Teismas konstatavo, kad byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo išieškoti pareiškėjo mokestinę nepriemoką iš turto teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad VMI 2015 m. sausio 16 d. raginimu Nr. (23.31-08)464-10 pareiškėjui buvo nurodyta per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos į biudžetą sumokėti 49 345,37 Eur, t. y. 16 277,02 Eur PVM, 6 060,80 Eur PVM baudą ir 26 907,55 PVM delspinigius. Raginimas buvo išsiųstas pareiškėjo registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau siunta nebuvo įteikta. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt 2015 m. vasario 27 d. paskelbė atvykti atsiimti raginimą, kurį pareiškėjo atstovas V. D. interneto svetainėje www.vmi.lt (Mano VMI) perskaitė 2015 m. balandžio 23 d. Per raginime nurodytą terminą pareiškėjas mokestinės nepriemokos nesumokėjo, todėl VMI 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-7401 buvo nustatyta turto priverstinė hipoteka / įkeitimas. Priverstinė hipoteka išviešinta – Hipotekos registre įregistruota 2015 m. rugpjūčio 19 d., priverstinės hipotekos identifikavimo kodas registre Nr. (duomenys neskelbtini). VMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-135616 buvo nuspręsta išieškoti 53 318,64 Eur mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto. Minėtas sprendimas 2015 m. lapkričio 10 d. pateiktas Lietuvos antstolių rūmams skirstyti antstoliams ir vykdyti.Teismas, įvertinęs faktinę situaciją ir MAĮ 107 straipsnio 1 ir 2, 4 dalies, 108 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 108 straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog ginčijamas sprendimas naikintinas, kadangi priimtas pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, yra visiškai nepagrįsti. Teismas neginčytinai nustatė, kad dėl pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės nepriemokos buvo kilęs mokestinis ginčas, kuris baigėsi priėmus galutinį VMI 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 69-130. Patikrinęs teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis, teismas nustatė, kad į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėjas nesikreipė. Vadinasi, galutinis sprendimas kilusiame mokestiniame ginče buvo priimtas pasibaigus VMI 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 69-130 apskundimo terminui. Būtent nuo šio momento prasidėjo 5 metų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino eiga. Raginimas sumokėti patvirtintą pareiškėjo mokestinę nepriemoką priimtas 2015 m. sausio 16 d. ir pareiškėjui įteiktas 2015 m. balandžio 23 d., o sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto – 2015 m. spalio 7 d., t. y. nepasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui. Teismas nurodė, jog atsakovo pateikti duomenys taip pat sudaro pagrindą kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo argumentus, kad kol negavo antstolio patvarkymo, jam nebuvo žinomas mokestinės nepriemokos susidarymo faktas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas V. D. 2015 m. balandžio 23 d. interneto svetainėje www.vmi.lt (Mano VMI) perskaitė 2015 m. sausio 16 d. raginimą Nr. (23.31-08)464-10 per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos į biudžetą sumokėti 49 345,37 Eur mokestinę nepriemoką. Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas su 2015 m. spalio 12 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VMI 2015 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-30260 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš V. D. firmos „Uvida“ sąskaitos ar sąskaitų. Skundo priedai patvirtina, kad pareiškėjui yra ir buvo žinomi mokestinės nepriemokos susidarymo faktas bei pagrindas, jis buvo informuotas apie VMI 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 69-130, kurio MAĮ nustatyta tvarka ir terminais neginčijo.Teismas vadovavosi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 97 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, kad paminėtas teisinis reguliavimas patvirtina, jog MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatytas 180 dienų laikotarpis delspinigiams skaičiuoti prasideda pasibaigus mokestiniam ginčui, jeigu mokesčio mokėtojo skundas yra atmestas, ir mokesčių administratoriui įgijus teisę į priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad raginimas per 20 dienų sumokėti mokestinę nepriemoką priimtas 2015 m. sausio 16 d. Per nustatytą 20 dienų terminą pareiškėjas mokestinės nepriemokos nesumokėjo, todėl mokesčių administratorius įgijo teisę į priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Atsakovas patvirtino, kad delspinigiai pareiškėjui buvo skaičiuojami iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Teismas konstatavo, kad MAĮ nuostatos nebuvo pažeistos, nes delspinigiai po teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką buvo skaičiuojami 180 dienų, t. y. nuo termino įvykdyti raginimą pabaigos iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovo atstovas patvirtino, kad delspinigiai pareiškėjui pradėti skaičiuoti nuo 2005 m. liepos 18 d., kai buvo priimtas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. (6.5)-589, iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., t. y. 180 dienų nuo teisės į priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą atsiradimo. Teismo vertinimu, toks delspinigių skaičiavimas atitinka nurodytas MAĮ nuostatas, kad, sustabdžius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą dėl kilusio mokestinio ginčo, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 str. 2 d.). Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priemoka atsirado 2005 m., o sprendimas dėl jos priverstinio išieškojimo priimtas 2015 m., tai yra suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui.Iš skundžiamo atsakovo sprendimo nėra aišku kokiu pagrindu ir už kokį laikotarpį pareiškėjui yra paskaičiuota 31 638,84 eurų delspinigių suma. MAĮ 98 straipsnis aiškiai nustato delspinigių skaičiavimo trukmę, t. y. ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Įvertinus prievolės dydį ir atsakovo apskaičiuotus delspinigius matyti, kad teisinio reguliavimo apskaičiuojant delspinigius nesilaikyta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad delspinigiai pareiškėjui buvo skaičiuojami nuo 2005 m. liepos 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., t. y. daugiau kaip dešimt metų. Delspinigiai dvigubai viršija priskaičiuotą mokestį. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-438/2010 ir teigia, kad šiuo atveju buvo netinkamai taikytas MAĮ 110 straipsnio 1 dalis, nes mokestinis tyrimas daugiau kaip dešimt metų tęsėsi ne dėl mokesčio mokėtojo pateiktų skundų, bet dėl nepateisinamai ilgai vykusio atsakovo mokestinio patikrinimo. Ir į tai visiškai neatsižvelgė teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl delspinigių sumos, kuri du kartus didesnė už PVM mokestį.Yra pagrindas taikyti teisingumo bei protingumo kriterijus ir pareiškėją apskritai atleisti nuo PVM mokesčio delspinigių, nes pastarieji neprotingai dideli. Mokesčių mokėtojas nuo delspinigių mokėjimo gali būti atleistas, jei yra nustatomos atitinkamos įstatymų leidėjo nustatytos aplinkybės. Daugiau kaip dešimt metų vykęs mokestinis patikrinimas, ir tuo sukeltas teisinis neapibrėžtumas pareiškėjui leidžia teigti apie teisingumo bei protingumo kriterijų taikymą, o tuo pačiu ir jo atleidimą nuo delspinigių būtent šiais pagrindais. Mokestinis patikrinimas truko neprotingą ilgą laiko tarpą, ir prie tokios nepateisinamai ilgos trukmės pareiškėjas neprisidėjo.MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bendraisiais baudų skyrimo principais, skiriant baudą asmeniui, padariusiam mokesčių įstatymų pažeidimus, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobūdis, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi, mokesčio mokėtojo pripažinimas, padarius mokesčių įstatymų pažeidimus, taip pat ir į kitas svarbias panašaus pobūdžio aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1117/2010). Šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta aplinkybių švelninančių jo atsakomybę (pavyzdžiui, bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi), bei yra būtina atsižvelgti į nepateisinamai ilgai trukusią mokestinio tyrimo eigą. Paskirta 6 160,80 Eur bauda nuo prievolės 15 519 Eur negali būti laikoma protinga ir pagrįsta, bei atitinkanti MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo, yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15- 485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, Nr. A438- 2346/2012, Nr. A438-2405/2012). Iš sprendimo matyti, kad mokestinis laikotarpis (už kurį susidarė atsakovo deklaruojamas įsiskolinimas) apima 2005 m. liepos 25 d. laikotarpį, tačiau sprendime plačiau nepaaiškinama.Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju prievolės delspinigiai skaičiuojami nuo 2005 m. liepos 18 d. Pareiškėjui apskundus vietos mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kilo mokestinis ginčas, buvo sustabdytas priverstinis išieškojimas, o pasibaigus mokestiniam ginčui delspinigiai skaičiuoti už visą stabdymo laikotarpį (MAĮ 98 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad apskaičiuoti delspinigiai dvigubai viršija apskaičiuotą mokestį. Pasibaigus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskundimo terminams, mokesčių administratorius atliko mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymus, todėl skundžiamame sprendime PVM prievolės suma sumažėjo iki 15 519 Eur. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir visas faktines aplinkybes, teisingai konstatavo, jog MAĮ nuostatos nebuvo pažeistos, nes delspinigiai po teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką buvo skaičiuojami 180 dienų, t. y. nuo termino įvykdyti raginimą pabaigos iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovas pažymi, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas ir baigtas 2005 metais, o visi paskesni procesiniai veiksmai buvo pradėti ir tęsėsi iki 2014 metų pareiškėjui pradėjus mokestinį ginčą. Pareiškėjas pasinaudojo MAĮ numatyta teise apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir buvo pradėjęs mokestinį ginčą, tarp jų skųsdamas ir baudos apskaičiavimą. 6 160,80 Eur PVM bauda buvo apskaičiuota dar 2005 m., patvirtinta vėlesniais sprendimais, o pareiškėjo argumentas, kad PVM bauda negalėjo būti apskaičiuota nuo 15 519 Eur PVM prievolės sumos (kuri yra įtraukta į skundžiamą sprendimą), yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – VMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-135616 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto, t. y. tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus yra kilęs nemokestinis ginčas. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinis ginčas jau buvo inicijuotas ir baudos dydis patvirtintas, o šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl VMI sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką, pareiškėjo teiginiai dėl 6 160,80 Eur baudos dydžio yra nepagrįsti. Atsakovas sutinka su teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendime pateiktu faktiniu bei teisiniu ginčo situacijos vertinimu, nurodydamas, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad nesutikimą su mokestine nepriemoka grindžia dviem aspektais, o būtent, jog yra pasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas bei kad neteisingai yra apskaičiuota delspinigių suma, pažeidžiant 180 dienų delspinigių skaičiavimo trukmės terminą ir pan.MAĮ yra nustatyti dviejų rūšių senaties terminai – mokesčio apskaičiavimo senaties terminas ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (MAĮ 68; 107 str.). Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šio senaties termino trukmė atgal pradedama skaičiuoti nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo dienos (MAĮ 132 str.). Pagal šį teisinį reglamentavimą mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti atgal ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, gali nuo tų metų sausio 1 dienos, kuriais priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.Pagal MAĮ 107 straipsnio 1 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio termino eiga pradedama skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, t. y., kai atlikus mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą, įsiteisėja mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo naujai apskaičiuojamos mokėtino sumos, kurių mokesčio mokėtojas savanoriškai nustatytais terminais nesumoka (MAĮ 81 str.; 150 str. 1 d. 3 p.). Pagal šį teisinį reglamentavimą šio senaties termino skaičiavimo eiga yra nukreipta į ateitį ir pradedama skaičiuoti mokesčių administratoriaus sprendimo įsiteisėjimo, pridėjus dar 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo mokesčio mokėtojui dienos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui naujai mokėtinas PVM yra apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2003 01 01 iki 2005 04 28, o sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas 2005 m. liepos 18 d. Šis sprendimas, dėl užsitęsusio mokestinio ginčo, įsiteisėjo 2014 m. spalio 30 d., kai buvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimas Nr. 69-130. Byloje ginčijamas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo, priimtas 2015 m. spalio 7 d.Šios aplinkybės patvirtina, kad MAĮ 68 ir 107 straipsniuose nustatyti senaties terminai pažeisti nėra. Šiuo atveju pareiškėjas klaidingai aiškina šių terminų taikymo tvarką ir sąlygas, dėl ko šiuos terminus sutapatina. Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.Pagal MAĮ 96-98 straipsnių nuostatas delspinigių skaičiavimas yra suskirstytas į du laikotarpius. Pirmuoju atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Antruoju atveju, nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, iki 180 dienų. Toks šių teisės normų nuostatų aiškinimas yra konstatuotas ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442 - 438/2010). Pagal MAĮ 105 str. 1 d., mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Byloje nagrinėjamu atveju raginimas pareiškėjui per 20 dienų sumokėti mokestinę nepriemoką buvo priimtas 2015 m. sausio16 d. Pareiškėjui per nustatytą 20 dienų terminą šios mokestinės nepriemokos nesumokėjus, teisė ją išieškoti prasidėjo 2015 m. vasario 6 d.Byloje nustatyta, kad delspinigiai pareiškėjui yra apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad delspinigiai nuo 2005 m. liepos 18 d. iki 2015 m. vasario 6 d. gali būti skaičiuojami neribojant jų trukmės, o už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. jie paskaičiuoti neviršijant 180 dienų trukmės.Apibendrinus darytina išvada, kad ginčijamas atsakovo 2015 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-135616 yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu teisėtas bei pagrįstas. Delspinigių paskirtis yra kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda laiku nesumokėjus mokesčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-646/2010).Atleidimo nuo delspinigių sąlygas ir tvarką reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis. Byloje duomenų, kurie atitiktų šias sąlygas nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Šiuo atveju jo nuoroda į MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas yra neteisinga, nes ši teisės norma reglamentuoja baudų, o ne delspinigių, skyrimo klausimus. Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. D. firmos ,,Uvida“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.