- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1809-436/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-03132-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Algirdas Remeika, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Kortas“, UAB „Jurstanus“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ulpas“, UAB „Žaidas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Kortas“ ir UAB „Jurstanus“, tretiesiems asmenims UAB „Ulpas“ ir UAB „Žaidas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Kortas“ ir UAB „Jurstanus“ 11154,69 Lt žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-05-22 buvo aplietas vandeniu (duomenys neskelbtini) esantis butas. Minėtas butas ir jame esantis namų turtas buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas“. Dėl apliejimo vandeniu (duomenys neskelbtini) esančio buto savininkei K. T. padaryta 11154,69 Lt dydžio žala. Kompensuodama 2009-05-22 įvykio metu padarytą žalą, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 11154,69 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kortas“ savo atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nes ieškovas nurodė netikslias, neteisingas faktines aplinkybes, bei tokiu būdu sąmoningai, siekdamas teigiamo sau teismo sprendimo, klaidina teismą. Atsakovas sutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas 2006-03-27 statybos rangos sutarties Nr. 7 su visais pakeitimais ir papildymais pagrindu, atliko administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Atsakovas neneigė akivaizdžių faktinių aplinkybių, kad minėtame objekte 2009-05-22 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutiko, kad butas buvo užlietas dėl nesandaraus lietaus kanalizacijos vamzdžio, bei kategoriškai nesutiko su tuo, kad atsakovas netinkamai atliko statybos rangos darbus ir kad vykdant patalpų rekonstrukciją buvo sumontuotas netinkamas lietaus kanalizacijos vamzdis arba šis vamzdis buvo pažeistas atliekant statybos rangos darbus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Priteisė iš atsakovo UAB „Jurstanus“, į/k 1165249623, 11 154,69 Lt. (vienuolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt keturis litus 00 ct.) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-08-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,50 Lt.(vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 50 ct.) žyminio mokesčio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į/k 1005183, naudai.
Priteisė iš atsakovo UAB „Jurstanus“ 56,60 Lt. (penkiasdešimt šešis litus 60 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 56,60 Lt. (penkiasdešimt šešis litus, 60 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ į/k 1005183, 150,00 Lt. (vieną šimtą penkiasdešimt litų 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Žaidas“, į/k 149650823, naudai.
Priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 484,00 Lt. (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Ulpas“ , į/k 24917970, naudai.
Teismas konstatavo, kad pagal K. T. ir UAB „Jurstanus“ 2007-05-02 sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis) K. T. pirko iš pardavėjo UAB „Jurstanus“ butą Nr. 26, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. ). Nuosavybės teisės į pirktą butą K. T. buvo įregistruotos viešajame registre (t.1., b.l. 16). Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje civilinė atsakomybė kyla tik pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir tik atsakovui UAB „Jurstanus“, todėl šioje nagrinėjamoje byloje tinkamas yra tik vienas atsakovas - UAB „Jurstanus“, tad ieškovas nepagrįstai byloje atsakovu nurodė UAB „Kortas“, kurį su ieškovu nesieja jokie sutartiniai santykiai ir kurio civilinę atsakomybę kildina iš rangos sutarties santykių. Kadangi atsakovas UAB „Kortas“ yra netinkamas atsakovas, ieškovo šiam atsakovui reiškiamus reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. UAB „Jurstanus“ pardavė netinkamos kokybės turtą, kurio paslėpti trūkumai paaiškėjo vėliau, bei neužtikrino, kad bus tinkamai įrengta bendra namo inžinierinė įranga. Teismas vadovavosi 2009-05-22 defektiniu aktu ir 2009-05-22 aktu dėl fakto nustatymo, kurie įrodo, padarytos žalos faktą ir tai, kad žala buvo padaryta dėl nekokybiškos lietaus kanalizacijos vamzdžio 2009-05-22, t.y. jau po buto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Šie duomenys teismo nuomone taip pat patvirtina, kad atsakovui UAB „Jurstanus“ buvo žinoma apie įvykį tą pačią dieną, kai jis įvyko, ir kad atsakovo UAB „Jurstanus“ atstovas apžiūrėjo įvykio vietą ir dalyvavo surašant defektinį aktą, kuriuo buvo nustatyta, kad lietaus kanalizacijos avarija įvyko dėl pažeistos kanalizacijos vamzdyno – paslėptų konstrukcijų, ko pasėkoje buvo padaryta žala K. T. apdraustam butui (t.1., b.l. 30). Byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti atidengto lietaus kanalizacijos vamzdžio defektas - skylė (t.1. b.l. 34, t.2. b.l. 56-63, 132,133), ir liudytojų parodymai bei trečiojo asmens UAB „Ulpas“ atstovo paaiškinimai patvirtina, kad avarija įvyko dėl nekokybiškų lietaus kanalizacijos vamzdžių. Pažymėtina, kad buto pardavėjas – atsakovas UAB Jurstanus“, dėl surašyto akto nepareiškė jokių pretenzijų ir pastabų, todėl laikytina, kad jis sutiko su akte nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir priežastimis. Darytina išvada, kad atsakovas pardavė nekokybiškai įrengtą būstą.
Surinktų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas UAB „Jurstanus“ netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, kas sudaro pagrindą atsirasti sutartinei atsakomybei, todėl jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2d.). Nors kita sutarties šalis yra pirkėja ir pirkto būsto draudėja K. T., tačiau ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t.y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje, dėl to ieškovas įgijo ir teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų dėl trūkumų padarytą žalą, o atsakovas „UAB „Jurstanus“ šiuo atveju privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti 2011 m. kovo 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Priteisti iš UAB „Jurstanus“ ir UAB „Kortas“ ieškovo AB Lietuvos draudimas“ naudai solidariai 11154,69 Lt žalos atlyginimą, 335 Lt žeminį mokestį bei 6 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti trečiųjų asmenų pirmoje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „Jurstanus“.
Nurodo, kad Daugiabučio namo savininkams dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendroji inžinierinė įranga, dėl to pirkimo - pardavimo sutarties objektas yra ne tik butas, bet ir namo bendrosios inžinierinės įrangos dalis. Rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ir tada, kai (duomenys neskelbtini) esantis butas bei namo inžinierinės įrangos dalis priklausė naujai savininkei K. T.. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad UAB „Jurstanus“ pardavė netinkamos kokybės butą, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar lietaus kanalizacijos vamzdis buvo pažeistas prieš buto pardavimą, ar po pardavimo.
Pastato trūkumai pastebėti iš karto po rekonstrukcijos, po stipresnių liūčių. Komisijai pastatas priduotas 2009-03-12, kadangi žiemą bei kovo mėnesį stiprių liūčių nebūna, trūkumai pastebėti vėliau. Pastatas priduotas kaip baigtas, nors pagal byloje esančias mansardinio aukšto patalpų nuotraukas, darytas po 2009-05-22 įvykio, mansardinio aukšto patalpos pilnutinai nebuvo įrengtos ir buvo netinkamos gyvenimui.
UAB „Jurstanus“ 2009-06-10 rašte nurodė, kad baigus rekonstrukciją po didesnių liūčių pradėjo drėkti 29 buto sienos. UAB „Kortas“ specialistai sienas impregnavo, tačiau tikrosios priežasties nepašalino. Komisija nustatė, kad po kapitaline naujai išmūryta siena esančiame lietaus kanalizacijos vamzdyje yra skylė, kuri ir buvo avarijos priežastis. Avarijos priežastį patvirtina 2009-05-22 komisijos aktas, UAB „Ulpas“ 2009-06-09 raštas, liudytojų A. D., K. S. parodymai.
Pastato mansardiniame aukšte buvo pilnai atlikti visi statybos darbai, bei įrengti 6 butai (UAB „Jurstanus“ 2009-06-10 raštas). Rangovui UAB „Kortas“ patalpos rekonstrukcijos vykdymui buvo perduotos 2006 metais. Asmuo, kuris tinkamai nesirūpino jam perduotu turtu, turi atlyginti nuostolius (CK 6.965 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo UAB „Kortas“ atstovas advokatas M. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. iš atsakovo UAB „Jurstanus“ priteisė 11154,69 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir 167,50 Lt žyminio mokesčio apelianto naudai, iš atsakovo UAB „Jurstanus“ ir apelianto AB „Lietuvos draudimas“ 56,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, likusioje dalyje ieškinys buvo atmestas. Kadangi teismas pripažino, kad atsakovas UAB „Kortas“ šioje byloje yra netinkama šalis ir jos atžvilgiu apelianto reikalavimai yra netenkinti, laikytina, kad teismas pagrįstai tenkino 50 procentų ieškovo reikalavimų, bei iš apelianto priteisė bylinėjimosi išlaidas tretiesiems asmenims UAB „Ulpas" ir UAB „Žaidas". Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad UAB „Jurstanus“ pardavė netinkamos kokybės butą, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar lietaus kanalizacijos vamzdis buvo pažeistas prieš buto pardavimą, ar po pardavimo. Pasak apelianto, už defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį atsakingas UAB „Jurstanus“ ir UAB „Kortas“.
UAB „Žaidas“, kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Statybininkų g. 30, Alytuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratorius, 2009-06-22 rašte Nr. 01-239 nurodė, kad paklotame lietaus kanalizacijos vamzdyne rastas nesandarus vamzdis, dėl ko ir buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad vidaus vandentiekio tinklų, buitinių, nuotekų tinklų, centrinio šildymo sistemos, vėdinimo sistemos montavimo darbus atliko UAB „Ulpas“. Atsakovas UAB „Kortas“ niekada nesitarė ir neatliko lietaus kanalizacijos keitimo, montavimo, įrengimo darbų, todėl ir negali atsakyti už šių darbų kokybę. Todėl Apelianto teiginys, kad už defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį atsakingas UAB „Kortas“, yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiga atlyginti apeliantui atsiradusius nuostolius pagal šalių sudarytą pirkimo -pardavimo sutartį tenka Atsakovui UAB „Jurstanus“. Šiuo konkrečiu atveju, Apeliantas neįrodė visų atsakovo UAB „Kortas“ civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl atsakovo civilinė atsakomybė nėra galima.
Pažymi, kad apelianto pateiktose fotografijose užfiksuotas lietaus kanalizacijos vamzdžio sugadinimas, neįrodo fakto, kad šis vamzdis buvo sugadintas betonuojant grindis. Pats grindų betonavimas, panaudojant šiuolaikines technines priemones, yra toks procesas, kurio metu pažeisti (nurodytu būdu) lietaus kanalizacijos vamzdžio nėra galima. Labiau tikėtina, kad minėtas lietaus kanalizacijos vamzdis buvo pažeistas, šalinant lietaus kanalizacijos sistemos nesandarumą, t. y. techninių priemonių (tikėtina perforatoriaus) pagalba daužant grindų betoną, norint atidengti patį lietaus kanalizacijos vamzdį. Šis procesas yra sudėtingas ir šio proceso metu yra nesudėtinga padaryti atitinkamo pobūdžio pažeidimą minėtam lietaus kanalizacijos vamzdžiui.
Byloje visiškai neįrodyta, kad priimant Atsakovo „Kortas“ atliktus darbus, Užsakovui nebuvo sudarytos sąlygos juos tinkamai priimti, ar, kad kai kurie atlikti darbai rangovo buvo tyčia paslėpti, todėl pagrįstas atsakovo UAB „Kortas“ aiškinimas, jog atliekant darbus visi pakeitimai buvo suderinti su užsakovu, bei užfiksuoti atliktų darbų aktuose, pažymose apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitose - faktūrose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pardavėjas UAB „Jurstanus“ 2007 m. gegužės 2 d. pirkėjai K. T. pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 124-130). Pagal šios buto pirkimo–pardavimo sutarties 6.9 punktą, UAB „Jurstanus“, kaip pardavėjas, suteikė visus garantinius terminus parduodamam nebaigtam statyti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir garažui, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus bei pagal tos pačios sutarties 6.12 punktą įsipareigojo pirkėjai savo sąskaita ir rizika atlikti visus galimus ir pageidautinus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti visus su tuo susijusius nuostolius. 2009 m. kovo 12 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. ST4-(9.6)-30 komisija pripažino, kad įrengtos administracinės ir gyvenamosios patalpos tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (1 t. b.l. 48-51).
Pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teises į daiktus ir jų kokybę, o pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisių ir jų kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, ar ne ((garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 1, 2 dalys)). Parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų- įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą paskirtį, pažeidimą.(CK 6.327 straipsnio 3, 4 dalys).
Kolegija konstatuoja, kad pardavėjas garantavo ieškovui kaip būsimam daikto pirkėjui, o vėliau – pastatyto daikto pirkėjui, jog buto pastatymo ir įrengimo, jo statyboje naudojamos medžiagos, gaminiai, dirbiniai ir įrengimai atitiks įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Būtent atsakovas buvo buto statybos dalyvis – statytojas (užsakovas), kuriam įstatymų leidėjo valia imperatyviai yra pavesta organizuoti bei atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Jam nevykdant šių pareigų, kyla civilinė ir administracinė atsakomybė. Nurodytoms funkcijoms įgyvendinti statinio statytojas (užsakovas) skiria statinio techninį prižiūrėtoją, kuris ne tik privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, bet ir kontroliuoti statybos metu naudojamų produktų bei įrenginių kokybę. Daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis ir kurios yra būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
2009 m. gegužės 22 d. įvykus lietaus kanalizacijos tinkluose avarijai, buvo užlietas K. T. priklausantis butas Nr. 26 (1 t. b.l. 30-34). Kadangi minėtas butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudikas už patirtus nuostolius K. T. išmokėjo paskaičiuotą 11 154,69 Lt dydžio draudimo išmoką (1 t. b.l. 23-24).
Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įstojo į K. T. vietą teisiniuose santykiuose dėl žalos atlyginimo su UAB „Jurstanus“, pardavusiu K. T. butą, ir įsipareigojusiu atlyginti patirtas išlaidas ir tiesioginius nuostolius dėl garantijų neatitikties tikrovei.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad K. T., gavusią draudiminę išmoką dėl žalos padarymo, su atsakovu UAB „Jurstanus“ sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamos subrogacijos atveju, kai draudikas (šiuo atveju ieškovas) išmokėjo pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl už žalą atsakingą asmenį, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusįjį draudėją ir už žalą atsakingą asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas - ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t.y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje.
Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.217 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. Ji yra viena iš civilinių teisinių pareigų (CK 1.136, 6.2 straipsniai). Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pagal pareigos vykdymo intensyvumą yra išskiriamos: prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti. Lietuvos teismų praktikoje toks skirstymas pripažįstamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. IĮ „Sėkmės sistemos“ v. UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-927/2001; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001).
Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2009).
Apeliantas apeliaciniame skunde atsakovo UAB „Kortas“ atsakomybę kildina iš statybos rangos sutarties santykių (CK 6.697 straipsnis). Byloje nustatyta, kad 2006 m. kovo 27 d. tarp atsakovų UAB „Jurstanus“ ir UAB „Kortas“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 7 (1 t. b.l. 45-47), o atsakovas UAB „Kortas“ sudarė subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Ulpas“ (1 t. b.l. 49). Taip pat nustatyta, kad pirkėją K. T. sutartiniai santykiai siejo tik su pardavėju UAB „Jurstanus“, su kitu atsakovu UAB „Kortas“ jokie sutartiniai santykiai K. T. nesiejo.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija ir kad ši garantija pardavėjui kyla iš įstatymo (CK 6.317 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas“, UAB „Senovė“, UAB „Megrame“, bylos Nr. 3K-3-499/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis c.b. 3K-3-448/2011.
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad šioje byloje civilinė atsakomybė kyla tik pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir tik atsakovui UAB „Jurstanus“, todėl ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovo UAB „Kortas“ priteisti solidariai su UAB „Jurstanus“ žalos atlyginimą, kurį su ieškovu nesieja jokie sutartiniai santykiai ir kurio civilinę atsakomybę kildina iš rangos sutarties santykių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovo UAB „Kortas“ naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidos advokato pagalbai apmokėti 4770,95 Lt (2 t. b.l. 138) ( LR CPK 88, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88, 93 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 1005183, adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius) atsakovo UAB „Kortas“ (j.a.k. 149660899, adresas Kepyklos g. 15, Alytus) naudai jos turėtas bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidas advokato pagalbai apmokėti 4770,95 Lt ( keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt litų 95 ct).