Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1522-806/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
1-1522-806/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00024-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1522-806/2013Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00024-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui,kaltinamajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, 6 kartus teistas: 2005-06-23 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., BK – 3 epizod., 63 str. areštu 40 p.; 2006-05-15 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., bauda 4 MGL (500 Lt); 2008-02-01 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., bauda 7 MGL (910 Lt); 2009-03-06 Tauragės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. – 2 epizod., 182 str. 3 d. – 2 epizod., areštas 90 p. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 90 parų arešto bausmės priedėti Vilniaus m. 3 apyl. teismo 2008-02-01 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 7 MGL (910 Lt) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į arešto bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2008-09-18 iki 2009-09-20 imtinai, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai; 2010-03-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., 187 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 180 str. 1 d. 187 str. 3 d., 182 str. 3 d. ir 187 str. 1 d., 2 matai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009-10-22 iki 2010-03-15; 2010-04-30 Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendžio pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą, o būtent:

jis, 2012-12-30, apie 15.10 val. turėdamas tikslą apgauti, stovėdamas prie Švitrigailos-Kauno gatvių sankryžoje, Vilniuje, ir pamatęs, kad pradėjo važiuoti automobiliai, išbėgo į gatvę ir atsitrenkė į automobilio SKODA FABIA, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. L., galinį bamperį, o I. L. sustojus ir išlipus iš automobilio, pareiškė, kad sužalojo koją ir pareikalavo nuvežti į ligoninę, o vykstant į Lazdynų traumatologijos skyrių iš nukentėjusiosios I. L. už tai, kad nepraneštų kelių policijai apie įvykį, pareikalavo 500 Lt, bet paskui sutiko, kad jam būtų sumokėtą 300 Lt, ir tą pačią dieną prie „Maxima“ parduotuvės, Savanorių pr. 33, Vilniuje, jis iš I. L. gavo 300 Lt.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. R. parodė, kad jis 2012 m. gruodžio mėnesį dienos metu ėjo Švitrigailos gatve, užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jis, A. R. ėjo per pėsčiųjų perėją, jau pusė gatvės buvo perėjęs, o nukentėjusioji jį aplenkinėjo. Niekur neišbėginėjo. Nukentėjusioji jį, A. R. užkabino mašina, t.y. užkabino kairę koją. Ji sakė, kad net jo, A. R. nematė, pamatė jos dukra. Tada mašina, pavažiavusi 3-5 metrus, sustojo. Iš mašinos išlipo moteris, priėjo prie jo, A. R., pradėjo kalbėtis. Moteris pradėjo atsiprašinėti, sakė, kad nepastebėjo jo, R., bet dabar tiksliai jos žodžių neprisimena. Pasak A. R., tada jis atsisėdo į moters automobilį, galvojo važiuoti iki medikų. Pradėjo tartis, kaip išspręsti konfliktą. Jis, A. R. paprašė 500 litų už patirtą traumą, sužalojimą, tačiau susiderėjo iki 300 litų. Kadangi moteris pasakė, kad neturi tiek pinigų, nusiderėjo iki 300 litų sumos. Prie PC „Maxima“ moteris sustojo prie bankomato, nuėmė pinigus, kuriuos atidavė jam, A. R.. Vėliau jį, A. R. pavėžėjo iki Gerosios Vilties gatvės. Jis, A. R. galvojo važiuoti į traumos punktą, tačiau jam nelabai skaudėjo, nusprendė iki ligoninės nevažiuoti. Grįžo į autobusų stotį ir išvažiavo į Kauną. Pasak A. R. automobilis važiavo iš Kauno gatvės, suko į Švitrigailos gatvę. Mašina jam, A. R. važiavo iš galo ir suko į dešinę. Kadangi pusę gatvės jau buvau perėjęs, A. R. galvojo, kad ji automobilis aplenks. Jį, A. R. nukentėjusioji užkabino mašinos šonu, gal galiniu bamperiu. Nuo mašinos prisilietimo jis nukrito, suklupo. Nusibrozdino koją į asfaltą. Vilniuje gyvena jo broliai, sesuo, mama. Dažnai atvažiuoju į Vilnių. Tą dieną važiavo pas brolį, gyvenantį Gerosios Vilties gatvėje. Ėjo iki stotelės, kad važiuoti pas brolį. Paskui pas brolį nenuvažiavo, išvažiavo į Kauną. Tiesa buvo užėjęs pas brolį, bet jo namuose nebuvo. A. R. parodė, kad jis prisipažįsta, kad paėmė pinigus už patirtą traumą. Sužalojimų, jokių nubrozdinimų nebuvo. Nenorėjo apgauti nukentėjusiosios. Pasak A. R., ėjo dešine puse Kauno gatve nuo stoties. Automobilis suko iš Kauno gatvės į Švitrigailos. Automobilis darė dešinį posūkį. Automobilio nematė, pamatė palei nosį, kai buvo perėjęs pusę gatvės. Toje vietoje 2 ar 3 eismo juostos. Jis, A. R. antroje juostoje, t.y. pirmos juosto pabaigoje, automobilis buvo antroje juostoje. Automobilis darė dešinį posūkį į antrą eismo juostą. Automobilis kliudė jo, A. R. kairįjį šoną savo dešiniu šonu. Automobilis buvo antroje eismo juostoje, jis irgi antroje juostoje, pusę gatvės jau buvo perėjęs. Kai išėjo į sankryžą, automobilio joje nebuvo. Ėjo sparčiai, ne bėgo, bet ėjo. Ne specialiai taip jis, A. R. padarė. A. R. paaiškino, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus, motinai atimta teisė auginti vaikus. Pripažįsta, kad jam nereikėjo imti tų pinigų.

Apklausta teisme nukentėjusioji I. L. parodė, kad tą dieną, t.y. sekmadienį, kartu su vaikais išėjo iš bažnyčios ir nuvažiavo į PC „Maxima“ apsipirkti. Iš parduotuvės išvažiavo į Švitrigailos gatvę ir važiavo šia gatve iki sankryžos su Kauno gatve, kadangi važiavo į Lazdynų ligoninę pas tėvą, kuris gulėjo ligoninėje po 4 insulto. Degant žaliam šviesoforo signalui, ji, I. L. važiavo labai lėtai, kadangi mašinoje sėdėjo 2 jos vaikai, pasuko į dešinę ir truputėlį pavažiavus (sunku pasakyti, kiek tiksliai metrų), staiga išgirdo, kad kažkas atsitrenkė į automobilį. Jai, A. L. dukra pasakė, kad jie partrenkė žmogų. Tuo metu ji, I. L. labai išsigando. Buvo streso būklėje, kadangi tėvas buvo patyręs eilinį insultą. Iš karto sustabdė mašiną ir pribėgo prie žmogaus. Jis negulėjo, buvo truputį priklupęs. Paklausė, kas atsitiko ir kaip gali jam padėti. Vyras pradėjo aimanuoti, kad jam skauda. Ji, I. L. pasakė vyrui, kad prieitų prie automobilio, kadangi važiavo į Lazdynų ligoninę, galėjo ir jį nuvežti iki traumatologijos skyriaus. Vyras atsisėdo mašinoje prie jos, I. L. sūnaus. Mašinoje vyras pradėjo kalbėti, kad traumatologijos skyriuje bus užfiksuotas eismo įvykis ir ji bus apkaltinta. Buvo labai išsigandusi, nežinojo, kas atsitiko. Vyras pradėjo jai, I. L. siūlyti susitarti, prašė jam sumokėti 500 litų. Atsakė, kadangi augina du vaikus ir tokių pinigų neturi, prašė važiuoti į ligoninę. Vyras vėl jai, I. L. pasakė, kad ligoninėje užfiksuos eismo įvykį ir ji bus kaltinama. Tuo metu ji, I. L. nesuvokė, kad negalėjo partrenkti žmogaus, kad jis pats atsitrenkė į galinę automobilio dalį. Vyrui pasakė, kad 500 litų neturi ir 300 litų neturi su savimi. Tada jis pasiūlė nuvažiuoti prie PC „Maxima“, esančios Savanorių pr., ir ten išgryninti pinigus. Ji, I. L. labai išsigando, net apsiverkė. Dabar niekad gyvenime to nepadarytų, o tada mašinoje paliko savo vaikus su nepažįstamu žmogumi. Nuėjo į parduotuvę, išgrynino pinigus ir jam atidavė. Paprašė, kad jis surašytų raštelį, kad neturi jai, I. L. pretenzijų. Vyras pasakė, kad jo niekur nereikia vežti, tik pavėžėti iki Gerosios Vilties stotelės. Jai, I. L. vėl kilo įtarimas. Mašinoje vyrui labai skaudėjo koja, o išlipus, jis normaliai nuėjo. Jai buvo labai sunku. Kitą dieną jai, I. L. paskambino draugė, kuriai viską papasakojo. Naktį draugė jai atsiuntė žinutę, kad pasižiūrėtų „Delfi“ vieną straipsnį. Ryte atsikėlusi pažiūrėjo nurodytą straipsnį ir pasidarė baisu, kadangi straipsnyje buvo kaltinamojo nuotrauka. Nusprendė kreiptis į policiją ne dėl pinigų, o tam, kad kitiems žmonėms taip neatsitiktų. Nukentėjusioji parodė, kad buvo labai gražus oras, sankryža buvo tuščia, nebuvo nei žmonių, nei automobilių, pasuko į dešinę, degant žaliam šviesoforo signalui, ir iš pirmos juostos truputį pavažiavus persirikiavo į antrą eismo juostą, važiavo Švitrigailos gatve ir pasuko į Kauno gatvę. Kaltinamasis buvo pėsčiųjų perėjoje, tik jis užkabino, kai ji, I. L. pravažiavo. Kaltinamasis atsitrenkė į dešinį automobilio šoną. Nuo PC „Maxima“ ji, nukentėjusioji važiavo tiesiai, ta gatve, kurioje yra soliariumo centras, pasuko į kairę, į Švitrigailos gatvę, o paskui į dešinę. Iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrąją juostą ir ten sustojo. Ji, I. L. nematė, kad žmogus būtų sužalotas. Kilo įtarimas, kad jis nesužalotas, kadangi jis elgėsi ne kaip sužalotas žmogus. Jis atsisėdo į mašiną ir labai greitai išlipo Gerosios Vilties stotelėje. Byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko.

Byloje (b.l. 13) yra raštelis, kuriame nurodyta, kad ,,aš, A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl autoįvykio įvykusio š.m. 2012.12.30 apie 15.10 Kauno Švitrigailos sankryžoje pretenzijų Škoda Fabija v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojai neturiu ir ateityje neturėsiu, kadangi eidamas per sankryžą paslydau ir parkritau pats.“

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais kaltinamojo A. R. kaltė yra įrodyta, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors A. R. neigia įvykdęs sukčiavimą, teigdamas, kad jis prisipažįsta, kad paėmė pinigus už patirtą traumą, ko jam nereikėjo daryti, bet jis nenorėjo apgauti nukentėjusiosios, įvykis buvo tikras, jis įvykio neimitavo. Tačiau šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusioji I. L. kategoriškai tvirtino, kad būtent kaltinamasis pats atsitrenkė į jos automobilį, ką ji suprato vėliau ir už tariamai padarytus sužalojimus pareikalavo sumokėti 500 Lt ir jam ji sumokėjo 300 Lt. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, išdėstytos aplinkybės yra logiškos, pastarosios nurodytas maršrutas yra daug logiškesnis važiuojant į Lazdynų ligoninę, analogiškas aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajai bendraujant su kaltinamuoju kilo įtarimas kad jis nesužalotas, nes jis elgėsi ne kaip sužalotas žmogus, sužalojimų ji nematė, ji buvo streso būsenoje dėl tėvo patirto insulto. Nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, siekti patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, apie tai kaip ją apgavo, nukentėjusioji suprato, tik perskaičiusi straipsnį, kuriame buvo A. R. nuotrauka ir iškarto kreipėsi į policiją, kad kiti žmonės nebūtų apgaudinėjami. Įvykio metu dėl nurodytų aplinkybių ji buvo streso būsenoje. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamojo A. R. parodymus teismas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, kaltinamojo nurodytas įvykio mechanizmas yra neįtikinamas, neatitinka nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ne vieną kartą baustas už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo apgaulė pasireiškė autoįvykio ir nukentėjusio nuo autoįvykio asmens imitavimu. A. R. nusikalstama veika, dėl sukčiavimo kvalifikuotina pagal LR BK 182 str. 3 d., nes jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė neviršija 3 MGL dydžio sumą, bet viršija 1 MGL.

Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes byloje tikslina, kad A. R. vykstant į Lazdynų traumatologijos skyrių iš nukentėjusiosios I. L. už tai, kad nepraneštų kelių policijai apie įvykį, pareikalavo 500 Lt, o ne nuvykus. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nekeičia kaltinimo esmės, neturi esminės įtakos kaltinamojo teisės į gynybą realizavimui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę A. R., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, Tiriant A. R. asmenybę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu pastarasis buvo teistas 6 kartus, iš kurių 5 kartus už sukčiavimus analogišku būdu, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad asmuo visiškai nesitaiso ir vėl daro analogiškas nusikalstamas veikas. A. R. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, aukštesniojo išsilavinimo, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Kauno Šančių poliklinikoje Psichikos sveikatos centro gyd. narkologo ir gyd. psichiatro įskaitoje neužregistruotas, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje psichikos sveikatos centre nebuvo registruotas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. areštą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, teistumus. Atsižvelgiant į tai, A. R. skirtina bausmė atitinkanti arešto už baudžiamąjį nusižengimą maksimumą.

Nukentėjusiosios I. L. pareikštas 300 Lt civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis A. R. jo neginčija, todėl iš A. R. priteistina 300 Lt I. L. turtinei žalai atlyginti.

Bausmės pradžią A. R. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti A. R. nekeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., ir paskirti jam 45 parų areštą.

Bausmės pradžią A. R. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Priteisti iš A. R. I. L. 300 Lt (tris šimtus litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti A. R. nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė