- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-946-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15162-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1637-920/2013 pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą suinteresuotiesiems asmenims antstolei S. V., AB „Kauno energija“ dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/08/00531.
Aprašomoji dalis
N u statė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija antstolės prašė panaikinti 2012-10-23 patvarkymą dėl turto areštui panaikinimo (nenaikinimo) Nr. 0114/08/00531 Nr. S-11029049 ir panaikinti 2008-07-28 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Nurodė, kad 2012-10-23 antstolio patvarkymas yra neteisėtas, kadangi Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas taikomas visų eilių įpėdiniams. Be to, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas adresu: (duomenys neskelbtini), ir teisės į jį nėra įregistruotos, todėl minėto buto ½ dalis negalėjo nuosavybės teise priklausyti J. J., todėl negalėjo būti areštuota, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio normomis.
Antstolė S. V. pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad nustatyta, jog skolininkė J. J. butą adresu: (duomenys neskelbtini), gavo pagal orderį, pilnai baigė mokėti įmokas, tačiau jo neįregistravo Kadastro ir registro valstybinėje įmonėje. Skolininkė J. J. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl vykdomoji byla buvo sustabdyta. 2012-01-04 patikrinus informaciją testamentų registre gautas atsakymas, kad jame nėra informacijos apie turto palikimo priėmimo faktus. Kadangi, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.11 straipsniu, nėra praėjęs šešių eilių paveldėjimo priėmimo terminas, į notarą dėl mirusios skolininkės J. J. palikimo dar gali kreiptis įpėdiniai. Antstolė prašė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ palaikė antstolės S. V. poziciją. Papildomai nurodė, kad areštas gali būti panaikintas tik tuo atveju, kai Kauno miesto savivaldybė kaip paveldimo turto perėmėja padengs skolas (b.l. 15-16).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (b.l. 33-35). Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl arešto turtui panaikinimo, dėl arešto turtui nenaikinti pagrindo, dėl skolininkės J. J. nuosavybės teisės į butą adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimo. Teismas konstatavo, kad antstolis be pagrindo atsisakė panaikinti areštą turtui dėl to, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 5.11 straipsniu, nėra praėjęs šešių eilių paveldėjimo priėmimo terminas, nes toks Civilinio kodekso normos aiškinimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Spręsdamas klausimą dėl galimybės uždėti areštą ½ daliai buto adresu: (duomenys neskelbtini), nes nebuvo įregistruotos skolininkės J. J. nuosavybės teisės į šį butą, teismas pabrėžė, kad Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008-07-28 įregistravo turto arešto registre areštą ½ daiktinių teisių, priklausančių J. J., į butą adresu: (duomenys neskelbtini), turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl arešto turtui panaikinimo teismas pažymėjo, kad Civilinio kodekso 5.62 straipsnis ir Civilinio proceso kodekso 675 straipsnis neriboja palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teise dėl arešto turtui uždėjimo. Todėl, atsižvelgęs į AB „Kauno energija“ argumentus, kad būsto areštas negali būti panaikintas, nes būtų pažeistos AB „Kauno energija“ kaip kreditorės teisės, teismas sprendė, kad buto adresu: (duomenys neskelbtini), turto areštas yra nenaikintinas, skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – skundą patenkinti (b.l. 38-40). Apeliantės nuomone nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas, konstatuodamas antstolio veiksmus kaip neteisėtus dėl patvarkyme nurodyto pagrindo, be pagrindo netenkino Kauno miesto savivaldybės administracijos skundo, gindamas vien AB „Kauno energija“ kaip kreditorės teises. Pagrindinis nutarties motyvas yra be teisinio pagrindo. Teigia, kad AB „Kauno energija“ savo kaip kreditorės teises turi ginti teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo AB „Kauno energija“ prašė atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 43-44). Nurodo, kad įstatymas neriboja palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teise dėl arešto turto uždėjimo. Suinteresuotojo asmens nuomone, areštas negali būti panaikintas, kol nebus padengta skola, nes bus pažeistos kreditoriaus AB „Kauno energija“ teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Pagrindu panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat materialinės teisės normų pažeidimas, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (CPK 329, 330 str.).
Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.).
CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Byloje nustatyta, kad 2008-06-27 antstolei S. V. buvo pateiktas įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7598/2008 pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl 10258,57 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš J. J. išieškotojos AB Kauno energija naudai (CPK 587 str. 1 d. 1 p.). Skolininkei gera valia skolos nemokant, buvo areštuota ½ dalis jai nuosavybės teise priklausančių daiktinių teisių į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iškilus nuosavybės teisės klausimui, 2008-08-25 buvo užklausta(duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad skolininkė J. J. butą, adresu (duomenys neskelbtini) gavo pagal orderį, pilnai baigė mokėti įmokas 1989 m. IV ketvirtį, tačiau jo neįregistravo Kadastro ir registro valstybinėje įmonėje. Byloje nėra duomenų, kad iki 2012-06-13 savivaldybės administracijos kreipimosi į antstolę, įsiteisėjęs sprendimas skolininko buvo įvykdytas; šios aplinkybės neneigia ir apeliantas.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas priimdamas, ginčijamą nutartį, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu padarė išvadą, kad bus pažeistos kreditoriaus AB „Kauno energija“ teisės. Byloje yra vykdomasis raštas, kuriame nurodoma, kad kreditoriaus AB „Kauno energija“ naudai vykdomas 10258,57 Lt skolos ir palūkanų išieškojimas iš skolininkės J. J. turto. Tuo tarpu pats pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo suinteresuotumą šioje byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, t.y. privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens, ar jis gali įstoti į procesą gindamas savo teises ir pan., o tai reiškia, kad asmuo privalo ne tik pagrįsti materialiąsias subjektines teises, bet ir nurodyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).
Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė įstojo į procesą ir prašė panaikinti areštą vykdomajame procese nesant tam jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kauno miesto savivaldybė, inicijuodama procesą rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-05-23 raštu Nr. (28.4-08-4) RNA-22981, kuriuo siūloma Kauno miesto savivaldybei perimti neprivatizuotą butą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausytų valstybei ar savivaldybei pagal įstatymus. Šis butas taip pat nėra pripažintas bešeimininkiu turtu. Priešingai, civilinėje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog daiktines teises į šį butą turėjo skolininkė J. J.. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) 2008-09-12 raštas Nr. 15 Dėl buto išpirkimo, kuriame nurodyta, kad skolininkė J. J. butą, adresu (duomenys neskelbtini) gavo pagal orderį, pilnai baigė mokėti įmokas 1989 m. IV ketvirtį, tačiau jo neįregistravo Kadastro ir registro valstybinėje įmonėje. Pagal 1990 m. spalio 16 d. įstatymo “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” 1 straipsnį GNS kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa to buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Tokie butai nebuvo privatizuojami nei pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, nei pagal kitus teisės aktus ir negali būti pripažinti kaip neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos. Tai, kad skolininkė J. J. neįregistravo savo nuosavybės teisių į butą registro įstaigoje, nepaneigia jos įgytos nuosavybės teisės į butą.
Pažymėtina, kad dėl teisių perėmimo mirus fiziniam asmeniui yra sprendžiama pagal paveldėjimo teisės normas. Skolininkės J. J. mirties, o kartu ir palikimo atsiradimo momentu, CK normos, reglamentuojančios palikimo priėmimą, numatė tris galimus palikimo priėmimo būdus, t.y. faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, kreipusis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavus pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d. redakcija iki 2011 m. lapkričio 1 d.). Palikimas įgyjamas tik įpėdiniui jį priėmus, o jokie kiti veiksmai, kuriais palikimas nėra priimamas CK nustatyta tvarka, nėra laikomi palikimo priėmimu, todėl negali būti pagrindu materialinėms subjektinėms teisėms ir pareigoms perimti. Tiek teisės teorijoje, tiek ir teismų praktikoje yra nurodoma, jog tais atvejais, kai miršta fizinis asmuo ir yra galimas materialiųjų teisių perėmimas, visada yra mirusios šalies teisių perėmėjas, kadangi net ir nesant įpėdinių ar šiems nepriėmus palikimo ar iš jų atėmus paveldėjimo teisę, palikimas pereina valstybei. Šiuo atveju valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Asmuo gali įgyti subjektines procesines teises materialinių teisių pagrindu, bet ne atvirkščiai, nes proceso teisė yra materialinę teisę „aptarnaujanti“ teisė, reglamentuojanti būdus ir priemones subjektinėms materialinėms teisėms, įgytoms įstatymo ar kitu teisėtu pagrindu, įgyvendinti ar apginti. Valstybė kol kas taip pat nėra priėmusi palikimo po J. J. mirties (vykdomoji byla Nr. 0114/08/00531). Tokiu būdu savivaldybės administracija, nebūdama skolininkės materialiųjų teisių perėmėja, nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsdama savo suinteresuotumo vykdymo procesu pagal vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7598/2008 pagrindu, nepagrįstai kreipėsi į antstolę prašydama panaikinti 2008-07-28 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-23 patvarkymą dėl arešto turto panaikinimo (nenaikinimo) Nr. 0114/08/00531 Nr. S-11029049, todėl antstolė, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą.
Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas pripažino, kad antstolės patvarkymo motyvai yra neteisėti dėl paveldėjimo priėmimo termino, tačiau antstolės patvarkymo nepanaikino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad antstolė aiškindama CK 5.11 straipsnio nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog nustatęs šį pažeidimą teismas turėjo panaikinti antstolės patvarkymą, kadangi, kaip jau minėta, pats pareiškėjas nėra pagrindęs savo dalyvavimo procese ir negali būti pripažintas nei mirusiosios J. J., nei išieškotojo ar kt. suinteresuoto asmens materialinių ir procesinių subjektinių teisių perėmėju (CPK 178 str.).
Kiti skundo motyvai dėl negalėjimo perimti turto pagal įstatymą, vien tik kreditoriaus teisių gynimo, neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Apskųsta teismo nutartis priimta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, nenukrypus nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.