Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-307-92/2014

Teisėjas Audrius Cininas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00606-2011-2

2014 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas darbdavio atstovu pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent:

2010-01-18 dieną darbo sutarties su UAB „V“ (duomenys pakeisti) pagrindu paskirtas į uždarosios akcinės bendrovės „V“ (duomenys pakeisti) sukamųjų mechanizmų meistro pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį bei 25 straipsnį įpareigotas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, pagal 14 straipsnio 1 dalį privalėdamas užtikrinti, kad darbo vietos būtų įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, pagal 16 straipsnio 1 dalį privalėdamas užtikrinti, kad būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, pagal „Remonto ir priežiūros departamento mechaninių įrengimų remonto tarnybos E-2 sukamųjų mechanizmų remonto brigados meistro pareiginę instrukciją“, patvirtintą UAB „V“ (duomenys pakeisti) 2010-05-05 įsakymų Nr. 208, būdamas atsakingu už 9.2 siurblių priežiūrą ir remonto darbus, privalėdamas užtikrinti reikiamą kokybę ir terminus, 13.5 prižiūrėti, kaip eksploatuojamos mechanizacijos priemonės, bei neleisti dirbti su nepatikrintais ir netvarkingais mechanizmais ir įrankiais, 13.6 kontroliuoti apsaugos priemonių, įtaisų ir inventoriaus, išduoto saugiai atlikti darbus, teisingą naudojimą, 13.8 iki darbų pradžios patikrinti įrengimų, mechanizmų, saugos priemonių, įtaisų tvarkingumą, jų atitikimą darbų saugos taisyklių reikalavimams, pagal Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punktą privalėdamas užtikrinti pavojingose darbovietės zonose, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, kad būtų pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai ir imtis reikimų priemonių šiose zonose darbuotojų saugai ir sveikatai bei pavojingą zoną aiškiai pažymėti, o taip pat pagal Nurodymo Nr. 320 pastraipos „Priemonės darbams saugiai atlikti“ 3 punkto reikalavimus aptverti atidarytą angą, pakabinti plakatus „Pavojinga zona“, nesilaikė minėtų teisės reikalavimų atlikdamas jam pavestas funkcijas, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas su UAB „V“ (duomenys pakeisti) darbuotoju A. P. – 2011-03-17 apie 10 val. UAB „V“ (duomenys pakeisti) Kranto siurblinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panardinamo cirkuliacinio siurblio keitimo metu telferio pagalba leidžiant siurblį į šulinį, trūko lynas ir siurblys krito žemyn į šulinį, tuo pačiu metu krentančio siurblio maitinimo kabeliai užkabino A. P. koją, dėl ko A. P. įkrito į šulinio vidų ir susižalojo, dėl to jam padaryta kairio stipinkaulio vidurinio trečdalio fragmentinis lūžis su poslinkiu bei kairės išorinės kulkšnies lūžis su šokikaulio panirimu, o tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 176 str. 1 d. atsakomybė numatyta darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog T. D. veiklą darbų saugos srityje reglamentavo tik lokaliniai teisės aktai ir jis negali būti kaltinamas bendrųjų darbdavio pareigų, kurias nebuvo įgaliotas vykdyti, pažeidimu. T. D. buvo padalinio vadovas, galėjo duoti nurodymus jam pavaldiems asmenims, pagal savo pareigas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, BK 176 straipsnio prasme buvo darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už saugų darbų atlikimą, kai darbus atlieka sukamųjų mechanizmų remonto tarnybos darbuotojai, todėl T. D. galiojo tiek norminiai, tiek lokaliniai teisės aktai. T.y. T. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. 1 d., 11 str. 1 d. ir 25 str., pagal kuriuos buvo įpareigotas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, pagal 14 str. 1 d. privalėjo užtikrinti, kad darbo vietos būtų įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, pagal 16 str. 1 d. privalėjo užtikrinti, kad būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, pagal Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 p. privalėjo užtikrinti pavojingose darbovietės zonose, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, kad būtų pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai ir imtis reikimų priemonių šiose zonose darbuotojų saugai ir sveikatai bei pavojingą zoną aiškiai pažymėti, be to, pagal Remonto ir priežiūros departamento mechaninių įrengimų remonto tarnybos E-2 sukamųjų mechanizmų remonto brigados meistro pareiginę instrukciją T. D. buvo atsakingas už siurblių priežiūrą ir remonto darbus, privalėjo užtikrinti reikiamą kokybę ir terminus, prižiūrėti, kaip eksploatuojamos mechanizacijos priemonės, bei neleisti dirbti su nepatikrintais ir netvarkingais mechanizmais ir įrankiais, kontroliuoti apsaugos priemonių, įtaisų ir inventoriaus, išduoto saugiai atlikti darbus, teisingą naudojimą, iki darbų pradžios patikrinti įrengimų, mechanizmų, saugos priemonių, įtaisų tvarkingumą, jų atitikimą darbų saugos taisyklių reikalavimams.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą išteisintojo T. D. gynėjas advokatas Žilvinas Mišeikis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad prokuroras nepagrįstai teigia, kad T. D. yra atsakingas už darbų metu trūkusio lyno kokybę. T. D. atsakingas už darbų saugą, saugos priemonių tinkamą naudojimą atliekant darbus, bet ne už darbo priemonių kokybę. Nelamingo atsitikimo priežastis buvo naudojamos darbo priemonės – lyno nutrūkimas, o ne darbuotojams išduotos darbo saugos priemonės ar netinkamas darbo saugos instruktažas. Taigi, T. D. tinkamai atliko savo pareigas. Be to, ekspertas savo išvadoje praktiškai nenustatė jokių T. D. pareigų nevykdymo faktų, nurodė, kad negalima nustatyti, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Vadovaujantis remonto ir priežiūros direktoriaus 2006 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 306 1.5, 1.5.1, 1.5.30 punktais už kėlimo mechanizmų priežiūrą atsakingas buvo Kėlimo mechanizmų tarnybos vadovas I. K., to paties įsakymo 1.1, 1.1.1, 1.1.25, 1.1.30 punktuose nustatyta, kad už mechaninių įrengimų priežiūrą ir tvarkingumą atsako Mechaninių įrengimų remonto tarnybos vadovas A. Po.. Akivaizdu, jog lynas buvo darbo priemonė, jo paskirtis laikyti krovinį ir jis neatliko jokių su sauga susijusių funkcijų. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog T. D. nebuvo įgaliotas vykdyti bendrąsias su sauga susijusias darbdavio funkcijas, kurios įtvirtintos įstatymais. Joks lokalus darbdavio aktas neįpareigojo T. D. būti atsakingam už nekokybiškas darbo priemones, be kita ko, T. D. apžiūrėjo naudojamą lyną, tačiau jokių pažeidimų ar trūkumų nepastebėjo. Pažymi, kad niekas netyrė, ar lynas buvo tinkamas, ar nebuvo viršyta lyno apkrova, ar lynas nebuvo susidėvėjęs, neištyrus šių aplinkybių apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas. Apeliacinio skundo argumentas, jog T. D., turėdamas aukštąjį techninį išsilavinimą ir užimdamas sukamųjų mechanizmų remonto brigados meistro pareigas, neva galėjo numatyti, jog siurblio, kuris bus keičiamas, lynas gali būti pažeistas, yra visiškai nepagrįstas, nebuvo atlikta jokia lyno ekspertizė, liudytojai taip pat neparodė, kad lynas būtų buvęs pažeistas ar nusidėvėjęs. Be to, T. D. galėjo tik vizualiai apžiūrėti lyną, neturėjo jokių techninių priemonių ar specialių žinių, kurios leistų visapusiškai įvertinti lyno savybes. Taip pat nurodo, kad pats prokuroras apeliaciniame skunde pripažįsta, jog darbo vietos aptvėrimas ar nepatvėrimas neįtakojo nelaimingo atsitikimo, kurio vienintele priežastimi buvo lyno nutrūkimas. Pažymi, kad darbo vieta buvo aptverta, tačiau dėl pačios darbo vietos ribotumo, jos nebuvo galima aptverti kaip nors kitaip nei ji buvo aptverta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos reglamentuojamos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pagal tokį teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrins tiek, kiek tai yra susiję su konkrečiai T. D. inkriminuotų teisės aktų pažeidimais, nes aiškinantis, ar kuris kitas konkretus asmuo galimai netinkamai atliko jam priskirtas funkcijas, būtų išeita už bylos nagrinėjimo ribų.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių buvimas reiškia, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2013, 2K-154/2012 ir kt.)

Apylinkės teismas iš esmės pripažino T. D. specialiuoju subjektu pagal BK 176 str. 1 d., t.y. darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, tačiau visiškai nemotyvuotai padarė išvadą, jog T. D. gali būti inkriminuotas tik lokalių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas. Pastaroji apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta. Nors Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatyti reikalavimai yra taikomi darbdaviui, tačiau įstatymas leidžia darbdaviui deleguoti atitinkamas pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitiems asmenims. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones gali būti įforminamas įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, taip pat toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje). Byloje yra pateikti UAB „V“ (duomenys pakeisti) prezidento 2010-01-06 įsakymas Nr. 4 „Dėl darbdavio teisių bei pareigų saugos darbe įgyvendinimo“ (t. 3 b.l. 6-14) ir 2011-03-01 šio įsakymo pakeitimas (t. 3 b.l. 15) bei UAB „V“ (duomenys pakeisti) Remonto ir priežiūros direktoriaus 2006-09-07 įsakymas Nr. 316 „Dėl darbdavio teisių bei pareigų saugos darbe įgyvendinimo“ (t. 3 b.l. 16-25), iš kurių matyti, jog UAB „V“ (duomenys pakeisti) dalis darbdavio teisių ir pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje Mechaninių įrengimų remonto tarnyboje, kurioje meistru dirbo T. D., buvo deleguota Remonto ir priežiūros direktoriui, pastarasis jam priskirtas darbdavio pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje savo ruožtu buvo delegavęs konkrečių padalinių, įskaitant ir Mechaninių įrengimų remonto tarnybą, vadovams. Kitų įsakymų ar potvarkių, susijusių su darbdavio pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje perleidimu, byloje nėra pateikta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, T. D. nelaikytinas struktūrinio padalinio vadovu, kuriam automatiškai buvo deleguotos bendrosios darbdavio pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tačiau, kaip matyti iš T. D. pareiginės instrukcijos (t. 3 b.l. 36-38) 13 punkto pagal pareigas į T. D. funkcijas įėjo darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų vykdymas. Taigi, T. D. pagal pareiginę instrukciją buvo įpareigotas vykdyti ir dalį darbdavio pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, šioje srityje T. D. funkcijos konkrečiai išvardintos pareiginės instrukcijos 13.1-13.18 punktuose, bet, kaip teisingai pastebi prokuroras apeliaciniame skunde, šios konkrečios pareigos yra kildinamos iš bendrųjų darbdavio pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Todėl T. D. iš esmės galėjo būti inkriminuoti ir nurodyto įstatymo reikalavimų, besąlygiškai susijusių su pareiginės instrukcijos 13 punkte numatytomis pareigomis, pažeidimai. Tačiau bet kuriuo atveju tam, kad būtų galima konstatuoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų pažeidimus, pirmiausia turi būti nustatytas konkrečių T. D. pareiginės instrukcijos 13 punkte numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, nes tik šiose ribose jam buvo deleguotos bendrosios darbdavio pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Nepaisant aukščiau nurodytos skundžiamo nuosprendžio išvados nepagrįstumo, kitos apylinkės teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir sudaro pagrindą išteisinti T. D. dėl jam pareikštų kaltinimų.

Atmetamas kaip nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl dviejų pagrindinių nelaimingo atsitikimo priežasčių išskaidymo. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, tokio pobūdžio bylose turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp įvykusio nelaimingo atsitikimo ir veikos, t.y. pažeistų pareigų nevykdymo. Tiek kaltinime, tiek apeliaciniame skunde prokuroras nepagrįstai teigia, jog nelaimingą atsitikimą nulėmė dvi priežastys: 1) lyno, ant kurio buvo keliamas siurblys, nutrūkimas ir 2) netinkamas darbo zonos prie šulinio angos aptvėrimas. Taip teigdamas prokuroras remiasi specialisto išvada Nr. 11-128 (12) (t. 3 b.l. 71-80), tačiau specialisto išvadoje pateiktos išvados yra prieštaringos ir neaiškios. Specialisto išvados 6.(7.) punkte nurodyta: „Jeigu tiriamojo įvykio metu nebūtų nutrūkęs lynas, prie kurio buvo prikabintas siurblys, o taip pat darbo zona prie šulinio angos būtų su apsauginiu aptvaru, tai nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs.“, tuo tarpu 8.(9.) ir 10.(11.) punktuose jau nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tik lyno nutrūkimas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus išvadą parengęs specialistas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Specialistas A. U. vienareikšmiškai paaiškino, kad vienintelė ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo lyno nutrūkimas, dėl apsauginių aptvarų buvimo prie šulinio angos specialistas kategoriškos nuomonės neturėjo, nes neaišku, kokie aptvarai turėjo būti įrengti, priklausomai nuo aptvarų konstrukcijos būtų galėję kilti ir rimtesnių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog netinkamas darbo zonos prie šulinio angos aptvėrimas nėra priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu. Tokia išvada atitinka ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) atliktą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (t. 1 b.l. 191-192). Be to, apklausiami T. D., nukentėjusysis A. P. ir kiti siurblio keitimo darbus vykdę asmenys parodė, kad apie angą įrengti aptvarai būtų galėję sukelti sunkesnes nelaimingo atsitikimo pasekmes.

Kadangi neva netinkamas darbo vietos aptvėrimas nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu, todėl T. D. negalėjo būti inkriminuoti Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 p. ir Nurodymo Nr. 320 (t. 1 b.l. 182) pastraipos „Priemonės darbams saugiai atlikti“ 3 p. reikalavimų pažeidimai, susiję būtent su tinkamu darbo zonos aptvėrimu. Kita vertus, byloje nėra pakankamai neginčytinų duomenų, kad šie reikalavimai buvo pažeisti, nes nei Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose, nei Nurodyme nenustatytas konkretus darbo vietos aptvėrimo būdas, todėl kiekvienu darbo vietos aptvėrimo tinkamumus turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias tuo metu buvusias aplinkybes. Byloje neginčijamai nustatyta, jog darbo vieta buvo aptverta STOP juosta, prie atidengtos angos buvo būtina stovėti darbuotojams tam, kad būtų galima iškelti vandens siurblį, po to jį pakeisti ir nuleisti naująjį, visi vandens siurblio pakeitimo darbus vykdę darbuotojai nurodė, jog bet kokie atvertos angos užtvarai būtų trukdę atlikti darbus. Taigi, konstatuotina, jog pagal darbo specifiką darbo vieta buvo aptverta tinkamai, nes darbo vietos aptvėrimo pagrindinė paskirtis buvo užkirsti kelią pašaliniams asmenims patekti į darbų atlikimo zoną.

Be kita ko, T. D. pagal pareiginės instrukcijos 13.3 punktą nustatyta pareiga leisti pradėti darbus tik įforminus pavedimą ar nurodymą ir kartu su darbų vykdytoju patikrinus darbo vietos paruošimą, bet paties nurodymo parengimas, įskaitant ir tinkamų priemonių saugiam darbui atlikti parinkimą, ir darbo vietos pagal parengtą nurodymą paruošimas į T. D. funkcijas neįeina. Byloje nustatyta, kad tai yra kitų įmonės struktūrinių padalinių kompetencijoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Nurodymą paruošė R. K., A. M. pasirašė už tai, kad saugos darbo priemonės įvykdytos, darbo vieta paruošta ir leidžiama dirbti. Šios aplinkybės paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentą, jog už įvykio vietos saugų paruošimą buvo atsakingas T. D.. Apylinkės teisme apklausta Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji inspektorė I. P. taip pat parodė, jog pažeidimai galėjo būti padaryti dar pirminėje grandyje, t.y. parengiant Nurodymą.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, T. D. deleguotos pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje yra nurodytos jo pareiginės instrukcijos 13 punkte, todėl kaltinime T. D. negalėjo būti inkriminuotas pareiginės instrukcijos 9.2 punkto pažeidimas. Pareiginės instrukcijos 9.2 punkte nustatyta, jog T. D. kaip MĮRT meistras privalo atlikti E-2 ir RK-8 siurblių, ventiliatorių, dūmsiurbių, kompresorių, reduktorių, pavarų, transporterių ir konvejerių sukimosi ir reguliavimo mechanizmų, hidraulinių stočių priežiūros ir remonto darbus, užtikrinant reikiamą kokybę ir terminus. Iš šio punkto formuluotės akivaizdu, kad tai yra T. D. kaip meistro tiesioginė funkcija, neturinti nieko bendra su darbdavio pareigomis užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Be to, pareiginės instrukcijos 9.2 punktas negali būti aiškinamas atsietai nuo 9.1 punkto, kuriame nurodyta, jog įrengimų techninė priežiūra ir remonto darbai atliekami pagal patvirtintus metinius planus, grafikus, pavedimus. Kadangi byloje nustatyta, kad vandens siurblio keitimas vyko pagal nustatytą planą, todėl negalima konstatuoti, jog T. D. pažeidė pareiginių instrukcijų 9.2 punktą. T. P., teigdamas, jog už lyną buvo atsakingas T. D. rėmėsi būtent pareiginės instrukcijos 9.2 punktu, todėl nustačius, kad šis punktas nėra pažeistas, šioje dalyje T. P. parodymais nesivadovautina.

Taip pat T. D. inkriminuoti pareiginės instrukcijos 13.5 (prižiūri, kaip eksploatuojamos mechanizacijos priemonės, neleidžia dirbti su nepatikrintais ir netvarkingais mechanizmais ir įrankiais), 13.6 (kontroliuoja apsaugos priemonių, įtaisų ir inventoriaus, išduoto saugiai atlikti darbus, teisingą naudojimą) ir 13.8 (iki darbų pradžios patikrina įrengimų, mechanizmų, saugos priemonių, įtaisų tvarkingumą, jų atitikimą darbų saugos taisyklių reikalavimams) punktų pažeidimai. Kaip matyti iš kaltinimo ir prokuroro apeliacinio skundo, pastarieji pažeidimai siejami būtent su nutrūkusiu pakabinamą vandens siurblį laikiusiu lynu, kurio kaip vandens siurblio sudedamosios dalies priežiūrą prokuroras priskiria T. D. kompetencijai. Tokia prokuroro pozicija yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu taip pat yra prieštaringi. Viena vertus, prokuroras kategoriškai teigia, kad nutrūkęs lynas yra sudėtinė vandens siurblio dalis, t.y. vandens siurblį kartu lynu reikia laikyti vienu mechanizmu, bet kitur jau teigia, kad T. D. už nutrūkusį lyną buvo atsakingas kaip už jam patikėtą darbo priemonę, kas automatiškai reiškia, kad lynas tuo pačiu metu negali būti laikomas vandens siurblio sudėtine dalimi. Taip pat prokuroras nepagrįstai remiasi išimtinai vien tik liudytojais apklaustų T. P. ir I. K. parodymais, kurie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, neatitinka kitų bylos duomenų (liudytojų parodymų, rašytinių dokumentų). Tuo tarpu prokuroro kritikuojami V. Č. parodymai kaip tik atitinka rašytinius bylos duomenis.

Nutrūkęs lynas negali būti laikomas darbo priemone, už kurią būtų atsakingas T. D.. Išteisintasis neneigė, kad jam buvo išduoti lynai, stropai, bet šias darbo priemones reikėjo naudoti tik tada, kai tam tikrą mechanizmą reikėdavo iškelti ar perkelti, o pats mechanizmas neturėjo priemonės, su kuria tai būtų galima padaryti, tokiu atveju išduota darbo priemonė būdavo tvirtinama prie mechanizmo ir prie keltuvo. Tačiau šiuo atveju vandens siurblys jau turėjo savo pakabinimo įtaisą, todėl nebuvo reikalo naudoti T. D. kaip meistrui išduotas darbo priemones, tuo pačiu negalima reikalauti iš T. D. atsakomybės už jam neperduotą lyną. Dėl šių aplinkybių nereikšmingais laikytini I. K. parodymai, kad kiekviename padalinyje meistrui išduotas darbo priemones (lynus, stropus) atsako pats meistras.

Taip pat byloje surinkti duomenys paneigia tai, kad nutrūkęs lynas yra vandens siurblio sudedamoji dalis. Nors UAB „V“ (duomenys pakeisti) 2011-11-16 rašte Nr. 012-05-21804 ir 2011-12-22 rašte Nr. 012-05-24348 (t. 1 b.l. 56, 70) nurodė, jog nutrūkęs lynas yra vandens siurblio sudėtinė dalis, tačiau pagal bylos duomenis daryti priešinga išvada. Pateiktuose siurblinės renovacijos ir vandens siurblio įsigijimo dokumentuose nenurodyta, jog vandens siurblys būtų komplektuojamas kartu su lynu, taip pat byloje esančiame vandens siurblio brėžinyje (t.1 b.l. 71) siurblys pavaizduotas be pakabinamojo įtaiso (lyno). Šie duomenys sutampa su liudytoju apklausto V. Č. parodymais, kuris priėmė siurblinės renovacijos darbus. Liudytojas V. Č. parodė, jog siurbliai buvo pristatyti be pakabinimo įtaisų (lynų), iš kur buvo gautas trūkęs lynas negalėjo pasakyti, bet teigia, kad lynas buvo bandytas juo pakeliant ir nuleidžiant siurblį, taip nustatyta, kad lynas tinkamas laikyti siurblį. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog UAB „V“ (duomenys pakeisti) įsigijo vandens siurblį be lyno, tai patvirtina ir tas faktas, jog rezervinis vandens siurblys taip pat buvo paruoštas pakeitimui be lyno, nes būtų nelogiška, jei perkant kelis vandens siurblius būtų pateiktas tik vienas lynas. Baudžiamojoje byloje yra pateikti keli lapai iš vandens siurblio naudojimo instrukcijos (t. 1 b.l. 62-65), tačiau jie irgi neįrodo, kad pakabinimo įtaisas (lynas) yra siurblio sudėtinė dalis. Priešingai, matyti, jog vandens siurblys gali būti įrengiamas keliais būdais, lynas naudojamas kaip priemonė vandens siurbliui tvirtinti, bet dėl to pakabinimo įtaisas automatiškai netampa vandens siurblio sudėtine dalimi, vadovaujantis prokuroro logika, vandens siurblio sudėtinėmis dalimis reikėtų pripažinti ir prie siurblio prijungiamus elektros kabelius ar jų laikiklius.

Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog Nurodymu T. D. buvo įpareigotas pakeisti tik vandens siurblį, laikančio lyno pakeitimas jam nebuvo pavestas. Kita vertus, T. D. parodė, jog prieš pradedant darbus apžiūrėjo lyną, ant kurio kabėjo siurblys, jokių jo pažeidimų nepastebėjo, dalis lyno buvo po vandeniu, todėl prieš pradedant darbus visapusiškai apžiūrėti lyno T. D. negalėjo, bet darbų vykdymo metu iškėlus keičiamą siurblį, lyną apžiūrėjęs darbų vykdytojas A. Š. taip pat jokių pažeidimų nepastebėjo, be to, lynas atlaikė siurblio iškėlimą, todėl nei pagal išsilavinimą, nei pagal kitas aplinkybes T. D. ar A. Š. negalėjo numatyti, kad lynas trūks analogiško rezervinio siurblio nuleidimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktą kaltinimą tiek T. D. pareiginė instrukcija, tiek siurblio naudojimo instrukcija įpareigoja atlikti tik apžiūrą, kas iš esmės ir buvo atlikta.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas įvertino byloje surinktų duomenų visumą (asmenų parodymus, rašytinius įrodymus (įsakymus, instrukcijas ir kt.), pagrįstai atmetė kitiems prieštaraujančius įrodymus, priešingai nei prokuroras apeliaciniame skunde siūlydamas remtis išimtinai tik T. P. ir I. K. parodymais, kurie neatitiko ne tik kitų byloje apklaustų asmenų parodymų, bet ir rašytinių bylos dokumentų (įsakymų, instrukcijų ir kt.). Prokuroras apeliaciniame skunde T. D. kaltę išveda dar ir iš to, kad T. P. ir I. K. nurodę, jog nei vienai kitai tarnybai nepriklausė nutrūkusio lyno priežiūra, tačiau UAB „V“ (duomenys pakeisti) kiekvienas procesas buvo arba bent jau turėjo būti reglamentuotas atskirais lokaliniais teisės aktais, todėl vadovavimasis T. P. ir I. K. parodymais, nesant jų parodymus patvirtinančių rašytinių įrodymų, reikštų T. D. kaltės grindimą prielaidomis, kas neatitiktų pagrindinių baudžiamosios teisės principų. Pagal bylos duomenis nenustatęs T. D. kaltės dėl nelaimingo atsitikimo apylinkės teismas pagrįstai nusprendė grąžinti bylą prokurorui.

Atkreiptinas dėmesys ir į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2013 pažymėjo, jog BK 176 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodyti alternatyvūs padariniai, kuriuos būtina nustatyti: nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie sunkūs padariniai, sisteminis šių požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti tiek nelaimingas atsitikimas, tiek avarija turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų, kas yra įrodinėtina aplinkybė tokios kategorijos bylose. Todėl šiuo atveju prokurorui būtų tikslinga papildomai įvertinti reikšmingų bylos aplinkybių visumą sprendžiant dėl tolesnio tyrimo baudžiamojoje byloje tikslingumo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą atmesti.