Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023 m. birželio 6 d. Administracijos direktorė S. B.–R. surašė tarnybinį pranešimą P22-6 (toliau-Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodė, kad pareiškėjos 2022 m. spalio 10-12 d. vykdytos paieškos negali būti sietinos su pareiškėjos tuo metu vykdytomis užduotimis visa apimtimi, pareiškėjos veiksmai gali būti vertintini kaip tarnybinio nusižengimo objektas. Tarnybiniame pranešime suformuotas įtarimas, kad pareiškėja 2022 m. spalio 10-12 d. galimai netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. 2023 m. birželio 7 d. Tarybos pirmininko įsakymu Nr. P31-3 buvo sudaryta Komisija. 2023 m. birželio 7 d. pareiškėjai buvo nusiųstas Pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. P22-7. Komisija nurodė pareiškėjai per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. 2023 m. birželio 12 d. pagal pareiškėjos prašymą buvo pateiktas Pranešimas dėl dokumentų pateikimo Nr. P22-8. 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjos atstovas pateikė Rašytinius paaiškinimus. Pareiškėja nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 20 d. bei nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo kasmetinėse atostogose. 2023 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pateikė prašymą dėl atleidimo iš valstybės tarnautojos pareigų savo noru. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Tarybos pirmininko įsakymu Nr. P1E-297 pareiškėja buvo atleista iš Tarybos Leidimų skyriaus patarėjos pareigų.

Pareiškėja nesutinka, kad jos veiksmai atitinka tarnybinio pažeidimo sudėtį. Tarnybinio pažeidimo objektas – teisės aktų ar įstatymų saugoma tvarka valstybės tarnyboje. Pareiškėja mano, kad jos veiksmai (objektyvioji nusižengimo pusė) nebuvo neteisėti ir visiškai atitiko jos pareigas valstybės tarnyboje. Pareiškėja turėjo teisinį pagrindą atlikti minėtas paieškas. Pareiškėja vadovavosi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“(toliau – Leidimų išdavimo taisyklės) 15.2 papunkčiu, kuriame numatyta, kad Tarybos Leidimų skyrius pildo leidimų vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje registrus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 20 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 151 straipsnio 2 dalimi, Taryba savo interneto svetainėje privalo skelbti informaciją apie visus išduotus leidimus, suteikiančius teisę vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje ir privalo užtikrinti aktualios informacijos skelbimą savo interneto svetainėje. Būtent šių užduočių vykdymas patenka į pareiškėjos pareigas kaip ir registrų tikrinimas, kuris yra privalomas šioms užduotims įvykdyti.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvadomis, kad Tarybos Vidaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – VDTT) pakeitimas neturi įtakos tyrimo eigai. VDTT nauja redakcija buvo patvirtinta 2023 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. O1E-55. Pagal naujos redakcijos 201.1 papunktį darbuotojai, kuriems suteikta prieiga prie registrų ir informacinių sistemų ir juose esančių asmens duomenų, privalo kiekvieną kartą fiksuoti paieškas žurnale įvedant atitinkamą datą, laiką, tikslą, pagrindą. Pagal seną VDTT redakciją, registrų naudojimosi tvarka nebuvo reglamentuota. Pareiškėjos nuomone, Komisija nepagrįstai kaltę perkėlė jai, nes negalima buvo tikėtis iš pareiškėjos tokio procedūrinio elgesio, kuris nebuvo reglamentuotas vidaus tvarkos taisyklėmis. Ginčijamoje situacijoje Taryba kaip institucija nebuvo tinkamai reglamentavusi savo veiklos taisyklių, kad būtų tinkamai užtikrintas įstatymų ir kitų teisės aktų laikymasis. Tarybos kaip institucijos veiklos teisinio reglamentavimo ydas Komisija nepagrįstai perkėlė pareiškėjai.

Komisija Išvados 11 punkte pateikė lentelę, pagal kurią Komisija 15 punkte konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio nuostatas. Pareiškėja pabrėžia, kad tvarkė išskirtinai duomenis, susijusius su juridiniais asmenimis, o atliktų paieškų rezultatai rodo, kad juridinių faktų su susijusiomis paieškomis nebuvo rasta (0 paieškų). Esant minėtoms aplinkybėms, nesutinka, kad tokie pareiškėjos veiksmai (objektyvioji pusė) sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Pareiškėja mano, kad Komisija tinkamai neįvertino jos nurodytų aplinkybių Paaiškinimuose, todėl teikiamo skundo argumentus dėl Komisijos konstatuotų pažeidimų bei faktinių aplinkybių nustatymo vertintini kartu su 2023 m. birželio 23 d. Komisijai pateiktais Paaiškinimais.

Nurodo, kad Taryboje 2023 m. sausio 31 d. – balandžio 14 d. patikrinus, kokias peržiūras valstybės registruose atliko Leidimų skyriaus darbuotojai, vykdydami jiems pavestas užduotis 2022 m. sausio 10-22 d. ir 2022 m. spalio 10-12 d, pateikta Ataskaita, kurioje padaryta prielaida, kad pareiškėjos 2022 m. spalio 10-12 d. atliktos valstybės registrų peržiūros galimai nebuvo visa apimtimi susijusios su Tarybos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ pareiškėjai priskirtomis užduotimis. 2023 m. birželio 7 d. Tarybos pirmininko įsakymu Nr. P31-3 sudaryta Komisija Tarybos pirmininkui pateikė 2023 m. rugsėjo 15 d. Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, viršijo pareigybės aprašyme nustatytus įgaliojimus ir šiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. 2023 m. rugsėjo 22 d. Tarybos pirmininkas priėmė Įsakymą, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė nuobaudą – griežtą papeikimą.

Dėl netinkamo aplinkybių vertinimo paaiškina, kad pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija, vertindama Ataskaitoje nustatytas aplinkybes, padarė neteisingas išvadas, ir dėl to priimtas Įsakymas yra neteisėtas. Pareiškėja nurodo dvi sąvokas „Registrų tikrinimas“ ir „Registrų tvarkymo procedūra“. Pareiškėjos teigimu, abu šie veiksmai yra būtini jos buvusioms pareigoms, susijusioms su leidimų vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje išdavimu ir dėl to ji, vykdydama šias funkcijas, naudojosi valstybės registrais, o Komisija, pasak Pareiškėjos, „neteisingai įvertinusi padėtį prilygino registrų tvarkymo procedūrą kartu su leidimų išdavimo procedūra. Tai yra atskiros, kartu nieko bendro neturinčios procedūros“. Taryba atkreipia dėmesį, kad „Registrų tikrinimas“ suprantamas kaip valstybės registruose pateiktų ir saugomų konfidencialių duomenų tikrinimas, o ši procedūra vykdoma gavus pareiškėjo prašymą išduoti, pakeisti, patikslinti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje.

Tarybos veiksmai, gavus minėtą prašymą yra detaliai reglamentuoti Leidimų išdavimo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 21 d.) IV skyriuje, t. y. šiame skyriuje numatyta Tarybos pareiga tikrinti, ar pareiškėjo, pateikusio Leidimų išdavimo taisyklių 5.1 – 5.5 papunkčiuose nurodytą prašymą, duomenys atitinka ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir valstybės registruose administruojamus saugomus duomenis. Registrų tvarkymo procedūra šioje byloje laikytina Tarybos pareiga pildyti leidimų vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje registrus kompiuterinėse laikmenose. Registrų tvarkymo procedūra Taryboje Ataskaitoje nurodytu laiku buvo vykdoma vadovaujantis Leidimų išdavimo taisyklių 14.4 papunkčiu. Taryba atkreipia dėmesį, kad leidimuose skelbiami duomenys yra vieši ir skelbiami tiek Tarybos puslapyje https://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/leidimulicenciju-turetojai.aspx, tiek Licencijų informacinėje sistemoje https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch.

Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo paskirta atsakinga už leidimų vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje registrų pildymą kaip to reikalauja Leidimų išdavimo taisyklių 64.11 papunktis (pastebi, kad skunde pareiškėja vadovaujasi Leidimų išdavimo taisyklių redakcija, galiojančia nuo 2023 m. kovo 21 d.), o Taryba nebuvo reglamentavusi kaip turi būti vykdoma ši Tarybos pareiga, todėl pareiškėja vykdė Registrų tvarkymo procedūrą, gavusi žodinį pavedimą iš savo tiesioginės vadovės, ir dėl to atliko Registrų tikrinimą. Kaip įrodymą pareiškėja pateikė 2023 m. gegužės 22 d. Leidimų skyriaus vedėjos R. L. elektroninį laišką, kuriame prašoma atnaujinti informaciją apie išduotus leidimus. Pareiškėjos teigimu, Taryba jai nepagrįstai perkėlė kaltę dėl nepagrįsto Registrų tikrinimo, nes 2023 m. kovo 7 d. Tarybos pirmininko įsakymu Nr. O1E-55 pakeitus Tarybos VDTT detaliai reglamentuotas darbuotojų, turinčių prieigą prie valstybės registrų, veiksmų registravimas. Atsakovė paaiškina, kad nors Registrų tvarkymo procedūra nebuvo reglamentuota Taryboje, tačiau ji aprašyta Leidimų išdavimo taisyklių 45 - 47 punktuose. Vertinant minėtų punktų reikalavimus matyti, kad tam, kad būtų užpildyti duomenys registruose ar šie duomenys būtų atnaujinti nėra būtinybės šiuos duomenis tikrinti valstybės registruose ar kitaip tariant vykdyti Registrų tikrinimą.

Visai kita situacija yra Tarybai gavus prašymą išduoti, pakeisti ar patikslinti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje – tik šiuo atveju Taryba vykdo Registrų tikrinimą, o užduotis darbuotojui formuluojama Tarybos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“. Šių aplinkybių pareiškėja neginčija, todėl nėra pagrindo nesutikti su Komisijos Išvados 11 punkte nustatytomis aplinkybėmis, kad „tyrimo atlikimo metu Tarybos dokumentų valdymo sistemoje Avilys peržiūrėjus gautus ir darbuotojai priskirtus nagrinėti pareiškėjų prašymus, susijusius su leidimų išdavimu, pakeitimu, tikslinimu, naikinimu 2022 m. sausio 10-12 ir 2022 m. spalio 10 – 12 d. bei, atsižvelgiant į tai, kad leidimų išdavimui, keitimui, tikslinimui, naikinimui yra numatytas 30 kalendorinių dienų terminas, buvo peržiūrimos ir ankstesnės užduotys Tarybos dokumentų valdymo sistemoje Avilys. Peržiūrėjus visą, su prašymais pareiškėjų pateiktą informaciją bei dokumentus, nebuvo rasta duomenų pagal šias darbuotojos atliktas paieškas <...>,“ t. y. pareiškėja, naudodamasi savo tarnybine padėtimi, rinko informaciją apie juridinius asmenis, kurie niekada nebuvo kreipęsi į Tarybą dėl leidimo vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje.

Taigi pareiškėjos skunde nurodomi argumentai, kad ji gaudavo žodinius pavedimus vykdyti Registrų tvarkymo procedūrą ir dėl to vykdė Registrų tikrinimą yra atmestini. Apie tai Komisija išsamiai pasisakė Išvados 14 punkte: „Komisija, atsižvelgdama į darbuotojos paaiškinimą, kad ji vykdė žodines užduotis ir atliko leidimų registro patikrą, pažymi, kad tiesioginis vadovas darbuotojai duoti žodinius pavedimus ar žodžiu pavesti atlikti užduotis galėjo pagal VDTT. Pažymėtina, kad tokio tipo užduotys bei pavedimai negali būti siejami su registrų duomenų, kurie yra konfidencialūs, patikra/peržiūra ir tiesioginis darbuotojos vadovas tokių užduočių nepavedė darbuotojai atlikti. Kadangi prieiga prie registrų yra suteikiama darbuotojams tik tarnybinių funkcijų vykdymui, atlikti paieškas darbuotojas gali tik gavęs tiesioginio vadovo užduotį raštu (per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“) nagrinėjant tam tikrą prašymą dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimo išdavimo. Registrų duomenys tikrinami išimtinai siekiant patikrinti pareiškėjų prašymuose nurodytus duomenis, todėl darbuotojos teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.“

Neigiamai turėtų būti vertinami pareiškėjos teiginiai, kad tik 2023 m. kovo 7 d. Tarybos pirmininko įsakymu Nr. O1E-55 pakeitus VDTT ir detaliai reglamentavus darbuotojų, turinčių prieigą prie valstybės registrų, veiksmų registravimą, Taryba jai nepagrįstai perkėlė kaltę dėl nepagrįsto Registrų tikrinimo. Taryba paaiškina, kad pareiškėja nurodo VDTT 201 punktą, kuris buvo pakeistas nuo 2023 m. kovo 7 d. Pažymi, kad iki 2023 m. kovo 7 d. galiojusioje VDTT 201 punkto redakcijoje darbuotojams buvo numatyta pareiga „užtikrinti, kad jo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas, peržiūrėjimas ir pan.) būtų vykdomas išimtinai tik darbo funkcijoms vykdyti, konkrečiu ir atitinkamoje asmens duomenų teikimo sutartyje nustatytu tikslu (pvz., asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas būtų renkamas iš pirminio šaltinio – Lietuvos Respublikos gyventojų registro, o ne iš kitų registrų ar informacinių sistemų ir pan.) ir tik tokios apimties, kuri yra būtina šiam tikslui pasiekti“ ir draudimas „suteikta prieiga naudotis asmeniniais tikslais, įskaitant, bet neapsiribojant, ir savo paties ar savo artimųjų asmens duomenų tvarkymui (peržiūrai, rinkimui, atspausdinimui ir kt.)“, todėl pareiškėjos teiginiai, kad 201 punkto pakeitimas nuo 2023 m. kovo 7 d. turėjo esminę reikšmę jos darbinėms funkcijoms vykdyti yra atmestinas ir nepagrįstas – Tarybai papildomai reglamentavus darbuotojų, turinčių prieigą prie valstybės registrų, veiksmų registravimą, pareiga ir draudimas naudotis duomenimis išimtinai darbo funkcijoms vykdyti panaikinti nebuvo.

Pareiškėja Taryboje dirbo nuo 2018 m. gegužės 21 d., viena jos funkcijų buvo nagrinėti prašymus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl administracinių paslaugų teikimo veiklų vykdymo. Pareiškėja skunde apeliuoja į VDTT 201 punkto pakeitimą, įsigaliojusį nuo 2023 m. kovo 7 d., todėl tai įrodo, kad ji puikiai išmanė jos darbe taikomų teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepaisydama, ji sąmoningai bando įteigti, kad vykdant Registrų tvarkymo procedūrą būtina naudotis valstybės tvarkomuose registruose skelbiamais duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, kad Išvados 11 punkto lentelėje nurodyti juridiniai asmenys nesikreipė į Tarybą su prašymu išduoti, pakeisti ar patikslinti leidimą vykdyti veiklą elektros energijos sektoriuje, pareiškėjai niekada nekilo pareiga ar būtinybė rinkti apie juos duomenis, todėl visi skundo argumentai dėl to, kad Komisija netinkamai vertino faktines aplinkybes bei nustatytus pažeidimus yra atmestini ir nepagrįsti. Mano, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir tinkamai jas pagrindė, todėl nėra pagrindo naikinti jos priimtą Išvadą.

Dėl netinkamo subjekto, priėmusio sprendimą dėl VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pažeidimo nurood, kad pareiškėjos teigimu, Komisija, priimdama Išvadą, kurioje konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas, viršijo savo įgaliojimus, nes tokį sprendimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau - VTEKĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013 galėjo priimti tik VTEK, todėl Išvada ir Įsakymas yra naikintini. Taryba nesutinka su pareiškėjos argumentais, nes Taryba pasinaudojo savo teise kreiptis į VTEK konsultacijos ir 2023 m. liepos 19 d. gavo VTEK nuomonę dėl pradėto tyrimo ir pareiškėjos padarytų veikų vertinimo. Taryba atkreipia dėmesį, kad VTEK, įvertinusi, kad Taryba vykdo tyrimą dėl galimo VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatų pažeidimo, nenurodė, kad Taryba neturi teisės to daryti, t. y. kad Tarybai nėra suteikta tokia teisė kaip nurodo pareiškėja skunde.

Taryba, įvertinusi Ataskaitą, atsižvelgdama į Tarnybinį pranešimą ir vadovaudamasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau - Aprašas) 5 ir 8 punktais, sudarė Komisiją, kuri, įvertinusi pareiškėjos atostogų laiką ir vadovaudamasi Aprašo 14 punktu, Tarybos pirmininkui pateikė Išvadą, o jos pagrindu ir vadovaujantis Aprašo 17.1 papunkčiu, t. y. gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, priimtas Įsakymas. Taryba paaiškina, kad vadovaujantis VTEKĮ 24 straipsnio 3 dalimi, Išvada ir Įsakymas išsiųsti VTEK 2023 m. rugsėjo 29 d.. VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad VTEK, įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų pagal šio skirsnio nuostatas atlikto tyrimo medžiagą ir abejodama dėl galimo netinkamo VPIDĮ nuostatų taikymo, per tris mėnesius nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos gali nuspręsti pati atlikti tyrimą. Taryba atkreipia dėmesį, kad VTEK, gavusi Išvadą bei Įsakymą, iki šiol nepasinaudojo šia savo teise.

Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą – nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį VTEKĮ 24 straipsnio pakeitimą, Aprašo 3 punkto nuostatas, VTEK veiksmus teikiant nuomonę tyrimo metu bei gavus Išvadą ir Įsakymą, matyti, kad pareiškėjos minima praktika, suformuota Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013 pasikeitus teisiniam reglamentavimui yra nebeaktuali. Pareiškėjos argumentai, kad sprendimą dėl VPIDĮ pažeidimo, vadovaujantis VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu, galėjo priimti tik VTEK yra atmestini kaip nepagrįsti bei neturintys teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VTEK atsiliepime nurodo, kad atsakovės vadovo 2023 m. birželio 7 d. įsakymu buvo sudaryta Komisija dėl pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ištyrimo. Komisijos Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas, viršijo pareigybės aprašyme nustatytus įgaliojimus ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovės pirmininko Įsakymu pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai skyrė nuobaudą – griežtą papeikimą.

VTEK pažymi, kad šiuo atveju neatliko pareiškėjos veikų atitikties VPIDĮ nuostatoms vertinimo. VTEK, vadovaudamasi galiojančiu VTEKĮ, nevertino ir nekvestionuoja atsakovės sprendimų, kuriais ji pripažino, kad pareiškėja pažeidė VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas. VTEK sutinka ir palaiko atsakovės argumentą, kad atsakovei, kaip pareiškėjos darbdaviui, ginčijamų veiksmų atlikimo metu aktualios VTEKĮ nuostatos suteikė teisę atlikti savarankišką tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurio dalykas, inter alia yra ir VPIDĮ nuostatų taikymas (VTEKĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pasikeitus VTEKĮ nustatytam aptariamų teisinių santykių reglamentavimui, pareiškėjos skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, nėra aktuali. VTEKĮ 24 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijos ir įstaigos, vykdydamos tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimus VPIDĮ taikymo klausimais turi teisę konstultuotis su VTEK. Atsižvelgdama į tai atsakovė 2023 m. liepos 12 d. VTEK pateikė nuasmenintą ir apibendrinto pobūdžio prašymą pateikti nuomonę dėl VPIDĮ nuostatų galimo taikymo. VTEK 2023 m. liepos 19 d. raštu atsakovei tokia pat nuasmeninta forma pateikė apibendrinto pobūdžio nuomonę dėl VPIDĮ nuostatų galimo taikymo. Pažymi, kad šiuo atveju VTEK neatliko jokio konkretaus asmens ir (ar) konkrečiai atliktų jo veiksmų teisinio vertinimo. VTEKĮ 24 straipsnio 3 dalis numato, kad institucijoje ar įstaigoje atlikto tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu nustačius VPIDĮ pažeidimą, šis sprendimas korupcijos prevencijos tikslais pateikiamas VTEK. Atsižvelgdama į tai atsakovė 2023 m. rugsėjo 29 d. raštu VTEK pateikė minimą sprendimą su jį lydinčiais dokumentais. VTEK manymu atsakovė buvo tinkamas subjektas pareiškėjos veiklą vertinti atitikties VPIDĮ nuostatoms aspektu bei jos atžvilgiu priimti atitinkamą sprendimą.