Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko), teisėjų Stasio Lemežio, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo I. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajai pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje nr. 1-3717-827/2018 kaltinama tuo, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir suvaržė žmogaus veiksmų laisvę, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu trenkė ranka motinai I. M. J. į nosį, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai I. M. J. fizinį skausmą, ir atlikusi smurtinius veiksmus, panaudodama psichinę prievartą I. K. grasindama I. M. J. uždaryti į psichiatrinę ligoninę, reikalavo nukentėjusiosios susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, t. y. nesikreipti pagalbos, ir vėliau I. M. Juodkaitę užrakino vonios kambaryje. Šiais savo veiksmais I. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 148 straipsnio 1 dalyje.

Be toji kaltinama sukėlusi fizinį skausmą, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.00 val. kieme prie namo, esančio Minties g. 32, Vilniuje, priėjo prie A. K. ir rankoje laikytu rankšluosčiu jai sudavė vieną smūgį perjos abiejų rankų žastikaulius, po ko sudavė vieną smūgį per abiejų rankų alkūnkaulių sritį, tuomet ji sudavė ir A. K. mažametei dukteriai A. G. vieną smūgį rankšluosčiu perjos galvą ir vieną smūgį perjos abiejų rankų plaštakas ir abi alkūnes, tuomet A. K. patraukus dukterį nuo I. K., pastaroji sudavė vieną smūgį rankšluosčiu A. K. į krūtinės sritį ir abiejų rankų plaštakas ir abiejų rankų riešus, taip pat sudavė rankšluosčio galais kairę veido pusę, po ko dar sudavė du smūgius į kairę ranką ties peties sritimi ir žastikauliu, sukeldama fizinį skausmą A. K. ir jos dukteriai A. G.. Šiais savo veiksmais I. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat I. K. kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su sutuoktiniu V. K., nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu ji trenkė kumščiu savo motinai I. M. J. ne mažiau 2-3 smūgių į krūtinės sritį ir pastarajai parkritus ant grindų, V. K. abiejų rankų delnais spaudė nukentėjusiosios I. M. Juodkaitės krūtinės sritį, šiais veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, tuo metu I. K., tęsdama nusikalstamą veiką, spardė kojomis nukentėjusiąją I. M. Juodkaitę į įvairias kūno vietas, daugiausiai į kojas, suduodama ne mažiau 4-5 smūgius, padarydama poodines kraujosruvas kairiame žande, dešiniajame petyje ir žaste, dešinėje šlaunyje, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais I. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą ir grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, būdama agresyvi, atėjusi į kambarį ir pagrasinusi motinai I. M. J. sakydama „mes tave sutvarkysime“, spyrė I. M. J. į dešinės kojos šlaunį, sudavė kumščiu į kairį skruostą, vieną smūgį į kairę krūtinės pusę, sukeldama nukentėjusiajai I. M. J. fizinį skausmą, sudavė rankomis ne mažiau kaip 3 smūgius į kairiąją ranką, šiais savo veiksmais padarydama poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. M. Juodkaitės sveikatą, ir sukėlė realų pagrindą I. M. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais I. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. 9.50 vai. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 12.08 val. (t. 1, b. l. 39,63). 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimais I. K. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. l, b. l. 165, 167). Kaltinamoji I. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta 2018 m. rugsėjo 28 d. 16.55 val. (t. l, b. l. 119). 2018 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi I. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 mėnesio terminui, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (t. l, b. l. 190-191) 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos B. B. nutartimi I. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesio laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 30 (t. l, b. l. 173-176). Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Ingos Štuopienės 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi I. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesio laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 30 d. (t. 3, b. l. 30-33).

Teismo posėdyje kaltinamosios gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. K. skundas atmestinas.

Kardomųjų priemonių paskirtis numatyta BPK 119 str., kuriame nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

Pagal BPK 121 str. 2 d., kardomoji priemonė, o ypač suėmimas, gali būti skiriama ar pratęsiamas suėmimo terminas, tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką bei kad yra pakankamai didelė tikimybė, jog jis gali būti dėl to pripažintas kaltu. Susipažinusi su bylos medžiaga kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad I. K. galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Kaltinamajai I. K. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 d. numatytiems pagrindams, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Nustatydamas BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 3 d. numatytus pagrindus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. K. yra kaltinama 7 nesunkių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių už 6 nuskalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nors I. K. nėra teista, kaip teisingai pažymi teismas, 2017 metais jos atžvilgiu dvi baudžiamosios bylos buvo nutrauktos ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinama padarė būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį per 1 metus. Kaltinamoji yra ištekėjusi, tačiau niekur nedirba, jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo su nukentėjusiąją I. M. J., kurios atžvilgiu ir buvo daromos nusikalstamos veikos, todėl teismas turėjo pagrindą manyti, jog kaltinamoji nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, dėl ko gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Nustatydamas BPK 122 str. 3 d. numatytą pagrindą, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. K. anksčiau jau buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, kurios draudė lankytis nukentėjusiosios šioje byloje gyvenamojoje vietoje, tačiau kaltinamoji vis vien ne kartą ten lankėsi ir dėl jos veiksmų prieš nukentėjusiąją tų apsilankymų metu I. K. yra pareikšti kaltinimai nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą manyti, jog būdama laisvėje kaltinamoji imsis veiksmų, siekdama paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, t. y. trukdyti procesui.

Kaltinamosios I. K. skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti jai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad sunde nurodyti argumentai apylinkės teismui buvo žinomi ir, apygardos teismo nuomone, įvertinti teisingai.

Esant aukščiau aptartiems kardomosios priemonės – suėmimo pagrindams, o taip pat sąlygoms, t. y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d., 8 d.), kaltinamosios I. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamosios I. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.