- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- 1-136-673/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05821-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- U. S.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir/ar fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui – nepilnametei dukrai), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. vasario 2 dieną apie 19.00 valandą, S. S., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei – nepilnametei dukrai U. S., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinės pusės smilkinį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kaktoje, bei vieną kartą spjovė į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai U. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2017 m. vasario 2 dieną apie 19.00 valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, konflikto metu vieną kartą delnu sudavė savo dukrai U. S. į dešinės pusės smilkinį, dėl ko dukrai galėjo skaudėti, bei vieną kartą spjovė į veidą. Gailisi, dukros atsiprašė, jie susitaikė, prašo bylą nutraukti.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji U. S. (1 tomas b. l. 33-34, 41) parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) ir iki 2017-02-06 gyveno kartu su savo tėčiu S. S. (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone. Mama kartu negyveno, mama ją paliko likimo valiai, kai jai buvo 10 metų ir išsikraustė su jos broliu. Namas, kuriame ji gyvena, dviejų galų. Viename namo gale gyveno ji su tėčiu, o kitame namo gale gyvena jos močiutė - tėčio mama. Prieš metus laiko tarp jos ir močiutės prasidėjo nesutarimai, tačiau močiutė jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. 2017-02-02 apie 18 valandą, ji grįžo į namus iš savo draugo M. L., o tėvui pasakė, kad grįžo iš mokyklos. Tėtis, išsiaiškinęs, kad ji meluoja, pradėjo ant jos rėkti, visaip ją vadinti, tame tarpe ir „padla“. Į konfliktą įsijungė ir močiutė. Tėvas liepė jai atrakinti telefoną, kad pažiūrėtų su kuo ji bendrauja, paskaitytų jos žinutes. Ji pasakė, kad tai yra jos asmeniniai duomenys ir ji neprivalo jų rodyti, telefono tėvui nedavė. Tėvas paėmė iš jos telefoną ir norėjo sudaužyti, tačiau ir močiutė prašė to nedaryti, kadangi telefonas nebuvo jos, jį buvo davęs jos draugas M.. Tada tėvas vieną kartą delnu sudavė jai į dešinės pusės skruostą, vieną kartą spjovė į veidą ir pavartojęs necenzūrinius žodžius išėjo. Viskas vyko močiutės akivaizdoje. Smūgio sudavimo metu ji jautė fizinį skausmą, dėl to verkė. Išėjus močiutė klausė, kodėl ji neatrakino tėvui telefono, tampė ją už plaukų. Jai dėl močiutės veiksmo neskaudėjo, močiutei pretenzijų neturi, yra jai dėkinga, nes ji ją augino nuo mažų dienų. Močiutė iš jos atėmė ir šaliką bei batus, kuriuos buvo nupirkusi draugo mama ir be batų liepė eiti namo. Tėvas su močiute uždraudė jai naudotis telefonu ir kompiuteriu, tėvas į židinį įmetė jos kvepalus, lūpų dažą, dvi žvakes. Tuo tą vakarą viskas ir baigėsi, daugiau smurto prieš ją nenaudojo. Kitą dieną iš močiutės atgavo telefoną, batus ir šaliką. Žino, kad močiutė skambino jos draugo mamai ir ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. 2017-02-06 atvykusi į mokyklą ji viską papasakojo mokytojai V. P.. Mano, kad tėtis ant jos pyksta, nes ji turi draugą, o jis šiai draugystei prieštarauja. Tėvas įvykio metu buvo blaivus. Šiuo metu nei su tėvu, nei su močiute nebendrauja, tėvas jai neskambina. Mama gyventi pas save jos nekvietė, nors vieną kartą po įvykio ir skambino. Ji pasirinko gyventi pas globėją. ....>
Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 tomas b. l. 45-49) nukentėjusioji U. S. parodė vietą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, kur namo virtuvėje prie šaldytuvo jos tėvas S. S. vieną kartą delnu sudavė jai į dešinės pusės skruostą ir vieną kartą spjovė į veidą.
Iš teismo medicinos specialisto išvados (1 tomas b. l. 54) matyti, kad U. S. konstatuota kraujosruva kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, jis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad sužalojimas yra kaktos dešinėje pusėje, pereinant į dešinio antakio sritį.
Liudytoja V. P. (1 tomas b. l. 15-21) parodė, kad 2017-02-06 prieš 8 val., pas ją į kabinetą atėjusi (duomenys neskelbtini) mokinė U. S. pasakė, kad ją namuose 2017-02-02 mušė tėtis. Ji pastebėjo, kad ant U. dešinio smilkinio yra pageltusi „mėlynė“. Apie tai ji iš karto informavo mokyklos direktorių, VTAS.
Liudytoja V. A. (1 tomas b. l. 69-70) parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir turi auklėjamąją klasę, kurioje moksi U. S.. 2017 m. vasario mėnesį mokykloje buvo paskelbtas karantinas, todėl į mokyklą eiti nereikėjo. 2017-02-02 iš mokyklos socialinės pedagogės sužinojo, kad į mokyklą skambino kažkokia moteris, klausė kaip surasti mokinę U. S., kuri važiuodama autobuse gal rado jos piniginę. Ji bandė prisiskambinti U., o kadangi jos telefonas buvo išjungtas, paskambino tėčiui. Iš U. tėčio sužinojo, kad U. išvykusi į mokyklą. 2017-02-06 apie 11 val., ji sužinojo, kad į mokyklą yra iškviesta policija, vaikų „teisės“, nes U. pasakė, kad buvo sumušta tėčio. Ji pati matė U. dešinės pusės smilkinyje gelsvos spalvos „mėlynę“. Smulkiau U. neklausinėjo, ji viską papasakojo policijos pareigūnams.
Liudytoja J. D. (1 tomas b. l. 118) parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. Jų mokykloje U. S. mokosi nuo 9 klasės ir anksčiau jokių problemų su ja nėra buvę. Kai U. buvo mažesnė, ji ateidavo pas ją pasikalbėti. Paskutinį kartą U. pas ją buvo atėjusi 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje, kuomet prašė paskolinti spalvinimo priemonių. Ji pasipasakojo, kad namuose nesutaria su močiute ir su tėčiu, nes jie prieštarauja jos draugystei su draugu. 2017-02-06 apie 08 val., atėjusi į darbą iš kolegių sužinojo, kad savaitgalį U. buvo sumušta tėčio. Ji pas U. prie smilkinio matė gelsvos spalvos „mėlynę“. U. pati sakė, kad suvokianti ką daro ir tai ne pirmas kartas, kai ją muša tėvas. Anksčiau apie naudojamą smurtą U. nėra pasakojusi, jos sumuštos nėra mačiusi.
Liudytoja A. M. (1 tomas b. l. 76-77) parodė, kad U. S. yra jos klasiokė. Apie tai, kad U. buvo sumušta tėčio nežinojo, tačiau 2017 m. vasario mėnesį sutikusi U. K. paklausė, kodėl ji gyvena Kėdainių mieste ir ji atsakė, kad ją sumušė tėtis. Smulkesnių aplinkybių U. nepasakojo, nors iš ankstesnių jos pasakojimų suprato, kad ir anksčiau tėtis galėjo ją mušti. Ant U. kūno nėra mačiusi jokių sužalojimų.
Liudytoja J. S. (1 tomas b. l. 83-84) parodė, kad ji gyvena Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini). Jos dviejų galų ir viename namo gale gyvena ji, o kitame - jos sūnus S. S. su dukra U.. Ji su U. sutardavo gerai, mergaitė jai viską pasipasakodavo, tačiau santykiai pablogėjo, kai U. susirado draugą. Tada U. pradėjo meluoti, ją įžeidinėti, prasidėjo pykčiai. Apie tai, kad mokykloje vasario mėnesį buvo paskelbtas karantinas, ji nežinojo, todėl 2017 m. vasario 2 d. U. pasakė vykstanti į mokyklą. Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad jam skambinusi auklėtoja, kuri jam pasakė, kad mokykloje karantinas ir pamokos nevyksta. Po to ji, U. ir sūnus visi trys kalbėjosi apie U. elgesį. Pokalbio metu niekas jokio smurto nevartojo, niekas U. neapspjovė. Kodėl U. apkaltino tėvą, ji nežino.
Liudytoja J. B. (1 tomas b. l. 88-89) parodė, kad U. yra jos dukra, kuri gyveno kartu su tėvu S. S.. Dukra nenorėjo gyventi su ja. 2017 m. vasario mėnesį iš socialinės darbuotojos ji sužinojo, kad S. S. U. atžvilgiu galimai panaudojo smurtą. Susiradusi U. telefoną jai paskambino. U. su ja kalbėjo labai šaltai. Paklausta, kas atsitiko, pasakė, kad ją sumušė tėvas už tai, kad ji neatrakino mobilaus ryšio telefono.
Liudytoja E. L. (1 tomas b. l. 104-105) parodė, kad ji yra M. L. mama ir jai yra žinoma, kad sūnus draugauja su U. S.. Kai sūnus pradėjo bendrauti su U., ji jai yra sakiusi, kad jos tėvas jai liepia dirbti įvairius sunkius ūkio darbus. Ji dėl to norėjo pasikalbėti su U. tėvu, bet U. tam prieštaravo. 2017 m. vasario 6 d., ji sužinojo, kad U. sumušė tėvas. Iš kur sužinojo - nepamena. Ji matė „mėlynę“ ant U. veido dešinėje veido pusėje prie antakio. Nenorėdama skaudinti ji U. daugiau apie įvykį neklausinėjo.
Liudytojas M. L. (1 tomas b. l. 111) parodė, kad su U. S. jis bendrauja apie metus laiko, o pažįstami yra kur kas seniau. Jam pradėjus bendrauti su U., tam prieštaravo jos tėvas, todėl pas ją į namus jis nenorėjo vykti, nes ten buvo nepageidaujamas. Dar anksčiau, prieš du metus, tikslaus laiko nurodyti negali, U. tėtis, sužinojęs, kad U. nebuvo mokykloje, o buvo su juo, jai vieną kartą trenkė per veidą, o jį išvarė iš namų. Nuo to karto jis pas U. į namus nevažiuoja. 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas karantinas, todėl U. nereikėjo eiti į mokyklą. Ji nieko nesakydama savo tėčiui visą savaitę atvykdavo pas jį į namus. 2017-02-02 tėvas apie tai sužinojo, dėl to labai ant jos supyko. Jis bijojo, kad tėvas U. nesumuštų, nes su U. negalėjo susisiekti telefonu. 2017-02-04 jam pavyko susisiekti su U., kuri jam pasiguodė, kad tėvas jai vieną kartą sudavė per veidą, neduoda jai valgyti. Ji pati minėjo, kad pirmadienį nuvykusi į mokyklą viską papasakos savo auklėtojai. 2017-02-06 U. nuvykusi į mokyklą viską papasakojo savo auklėtojai ir socialinei darbuotojai. Kai tą dieną jis su U. susitiko, dešinėje pusėje ant smilkinio matė mėlynę. U. sakė, kad jai sudavė tėvas.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2017 m. vasario 2 dieną apie 19.00 valandą, S. S., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei – nepilnametei dukrai U. S., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinės pusės smilkinį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kaktoje, bei vieną kartą spjovė į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai U. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi nukentėjusioji yra kaltinamojo dukra (2 tomas, b. l. 45), jie laikytini artimaisiais giminaičiais ir šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo dukros atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus artimojo giminaičio ir šeimos nario – dukros atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis –tėvas, smurtavo jos atžvilgiu. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir apklaustų netiesioginių liudytojų parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs privalėjo ir galėjo savo veiksmus valdyti, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl S. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl prašymo kaltinamajam taikyti BK 38 str. Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui pateikė susitaikymo protokolą (2 tomas, b. l. 95), kuriame prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str. - nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius. Prokuroras prašymui neprieštaravo.
Teismo pozicija. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, į kaltininko asmenybę – praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, į panaudoto fizinio smurto turinį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai tvirtinti, kad nusikaltimas buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, teismas daro išvadą, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonės.
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-02-06 iki 2017-02-07 (2 tomas, b. l. 9, 12). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 38), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 12,76 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, S. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui ir šeimos nariui – dukrai), ir baudžiamąją bylą S. S. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo S. S. 12,76 Eur (dvylikos eurų 76 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas pašto išlaidoms - 5660).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).