Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui A.Rūkšteliui, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui M. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr.A11-7190/15(1.1.56-SM3), kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(5) str. ir nubaustas 31 euro bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės D. L. 2015 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. A11-7190/15(1.1.56-SM3) M. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2015-02-15 08:28 val., Aušros Vartų gatvė 4, Vilniuje nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį AUDI Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Tuo padarė administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(5) str. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą jam skirta 31 euro bauda.

Skundo pareiškėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors grįžus neįteiktiems teismo šaukimams apie jį buvo informuotas telefonu ir elektroniniu paštu, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

M. B. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR ATPK 124(5) str. numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus. Ši norma yra blanketinė ir būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, nustatytą už automobilių statymą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytose vietose.

Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 17.1 punkte nustatyta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

Byloje nėra ginčo, kad 2015-02-15 08:28 val., Aušros Vartų gatvė 4, Vilniuje automobilis AUDI Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas pastatytas mokamoje stovėjimo vietoje, jo vairuotojui nesumokėjus vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siunčiant trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje surinkti duomenys: 2015-02-15 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus pranešimas ir darytos nuotraukos. Byloje yra tik kilęs ginčas, kas atsakingas už šio pažeidimo padarymą.

Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas teisėtai buvo surašytas M. B., kaip transporto priemonės savininkui. LR ATPK 260(2) str. 1 d. nurodyta, kad kai šio kodekso 124(5) straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Automobilis AUDI Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas M. B. vardu. Laikantis ATPK 260(2) str. 1 d. nuostatų jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 124(5) str. numatyto teisės pažeidimo, kuris jam buvo išsiųstas registruotu paštu ir įteiktas 2015-04-03 (b.l. 8-9).

ATPK 260(2) str. 1 d. numatyta, kad jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Atitinkama nuostata yra įtvirtinta saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, kur taip pat yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą tiksliai žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti.

M. B. neigė 2015-02-15 08:28 val. vairavo automobilį AUDI Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015-04-22 rašytiniame paaiškinime (praleidus įstatymo numatytą 10 darbo dienų terminą) nurodydamas, kad panaudos pagrindais jo automobiliu naudojosi jo klientas, kuriam buvo teikiamos teisinės paslaugos, Švedijos pilietis H. H., nurodydamas tik pastarojo adresą.

M. B. paaiškinimai, kad jis jam nuosavybės teisę priklausančio automobilio 2015-02-15 nevairavo ir nepastatė mokamoje vietoje, nesumokėdamas rinkliavos, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Nors M. B. teigė, kad automobilis panaudos pagrindais buvo perduotas naudotis jo klientui, kuriam buvo teikiamos teisinės konsultacijos, kas leidžia manyti, kad jam turėjo būti žinomi tikslūs šio asmens duomenys, tačiau nenurodė minėto asmens duomenų, kaip to reikalauja įstatymas (ne tik vardo pavardės, gyvenamosios vietos, tačiau ir asmens kodo ar gimimo datos), tokiu būdu apsunkindamas protokolą surašiusiai institucijai galimybę šį asmenį identifikuoti ir patikrinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams tikslią informaciją apie konkretų transporto priemonės valdytoją tiriamo pažeidimo padarymo metu numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apskritai pateikė minimalią informaciją apie transporto priemonės valdytoją pažeidimo padarymo metu, nepridėdamas automobilio panaudos sutarties ar teisinių paslaugų sutarties, patvirtinančių, kad tikrai egzistavo jo paaiškinime nurodomos aplinkybės, kas būtų leidę pažeidimą tiriančiai institucijai kompensuoti asmens duomenų trūkumą ir priimti pagrįstą sprendimą dėl administracinės teisenos nutraukimo pareiškėjo atžvilgiu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. B. atžvilgiu yra pradėtos keturios administracinių teisės pažeidimų teisenos dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124(5) str. numatytų pažeidimų, kaip paaiškino Vilnais miesto savivaldybės atstovas, visose juose bbuvo teikiami duomenys apie panaudos pagrindu M. B. priklausantį automobilį valdžiusius užsienio valstybių piliečius nenurodant jų tikslių duomenų, kaip to reikalauja įstatymas, apsunkinant galimybę identifikuoti nurodomus asmenis, kas leidžia manyti, kad veikdamas tokiu būdu pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad M. B. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124(5) str., yra įrodytas, todėl naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr.A11-7190/15(1.1.56-SM3) nėra pagrindo. Minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

M. B. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr.A11-7190/15(1.1.56-SM3, kuriuo M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(5) str. ir nubaustas 31 euro bauda , palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.