- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-780-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. B., L. B.
- Trečiasis asmuo
- AB „Rytų skirstomieji tinklai“
- Atsakovas
- J. O., I. O.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-780-115/2008
Teisėja Dalia Zeniauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 45.5; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2008 m. rugsėjo 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-130-494/2008 pagal ieškovų L. B. ir D. B. ieškinį atsakovams J. O. , I. O. , trečiajam asmeniui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl įpareigojimo sumokėti skolą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai L. B. ir D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė įpareigoti atsakovus J. O. ir I. O. įvykdyti 2007-03-06 pasirašytos pirkimo - pardavimo sutarties 4.4 punkto sąlygą, kad atsakovai sumokėtų įsiskolinimą, nurodytą 2007-06-29 AB „Rytų skirstomieji tinklai Nr. 20331-2007-2155 rašte minėtai institucijai. Ieškinyje nurodė, kad 2007-03-06 su atsakovais J. O. ir I. O. sudarė pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią iš atsakovų įsigijo 0,0700 ha bendro ploto žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Po sklypo įsigijimo, ieškovai 2007-05-11 kreipėsi į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl elektros galios padidinimo, tačiau 2007-05-29 atvykę AB „Rytų skirstomieji tinklai“ darbuotojai, apžiūrėję elektros skaitiklį, konstatavo, kad yra susidariusi didelė skola už elektros vartojimą. Atsakovai, aukščiau minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 ir 4.5 punktuose patvirtino ir garantavo, kad visi su turtu susiję mokesčiai, mokesčiai už turto eksploatavimą, susidarę iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo yra sumokėti. 2007-07-09 ieškovai iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“ gavo įspėjimą sumokėti 3857,70 Lt įsiskolinimą, kurio nesumokėjus ieškovams bus atjunktas elektros energijos tiekimas. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovai tinkamai neįvykdė 2007-03-06 pirkimo - pardavimo sutarties 4.4 ir 4.5 punktų, todėl susidariusį įsiskolinimą AB „Rytų skirstomieji tinklai“ privalo sumokėti atsakovai.
Atsiliepimas
Atsakovai J. O. ir I. O. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovai pasirašydami 2007-03-06 turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovams jokių pretenzijų neturėjo, su perkamo turto technine būkle buvo susipažinę. Ieškovams perduodant objektą buvo perduota ir atsiskaitymo knygelė, iš kurios ieškovai galėjo nustatyti, kad elektros suvartojimas deklaruojamas netinkamai. Neatitinka tikrovės ieškovų teiginys, kad trečiojo asmens pateikti ir kiti dokumentai patvirtina, jog turtas buvo parduotas su 3857,70 Lt skola. Būtent ieškovams valdant įsigytą turtą 2007-06-08 buvo nustatyta, jog pažeistos metrologinės patikros plombos, dėl ko buvo atliktas sunaudotos elektros energijos perskaičiavimas už vienerius metus. Ieškovų pateiktas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2008-01-28 raštas Nr. 20331-108, kuriame vadovaujamasi Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 81-83 p.p., patvirtina ieškovų pretenzijų nepagrįstumą.
Tretysis asmuo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. 1998-05-04 Žaliojo kelio 2-oji g., Nr. 25, Vilnius buvo įrengtas penkių rodmenų elektros energijos apskaitos prietaisas Nr. 2263426, tipas CO-U446. 2007-05-29 patikrinus minėto apskaitos prietaiso rodmenis, užfiksuoti parodymai buvo 12983, taigi skirtumas tarp apmokėto ir faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio lygus 11686 kilovatvalandėms, kas sudaro 3857,70 Lt. Ieškovų prašoma priteisti skola, susidariusi 1998-05-04 – 2007-05-29, nėra padengta. Nurodė, jog vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patv. 2005-10-07 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350) 81, 82, 83 punktais, tretysis asmuo pagrįstai nukreipė reikalavimą dėl skolos ieškovų atžvilgiu, bei neprivalėjo aiškintis ieškovų, kaip pirkėjų, ir atsakovų, kaip pardavėjų, tarpusavio santykių-pareigų įvykdymo. 2007-03-06 pirkimo - pardavimo sutarties 4.4, 4.5 punktuose nurodytų pareigų ieškovų atžvilgiu atsakovai neįvykdė, neapmokėjo iki sutarties pasirašymo ir iki galutinio atsiskaitymo įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją trečiajam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-23 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš D. B. ir L. B. 20,30 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog prašoma priteisti 3857,70 Lt skola susidarė būtent atsakovams nuosavybės teise valdant sodo pastatą, kurį 2007-03-06 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai perleido ieškovams. Priešingai, 3857,70 Lt skola susidariusi dėl klaidingo skaitiklio rodmenų deklaravimo 1997-04-21 – 2006-11-23 laikotarpyje, kai atsakovai dar nebuvo sodo pastato, Žaliojo kelio 2 – oji g. 25, SB Žaliasis kelelis 32 skl., savininkais. Bylos medžiaga nustatyta, kad sklypas 1997-04-21 - 2006-11-23 laikotarpyje nuosavybės teise priklausė keliems savininkams, t.y. B. M. , A. K. , J. S. , J. O. (pastarajam nuo 2007-02-08 iki 2007-03-06). 2008-01-22 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ rašte teismui nurodyta, kad nei J. O. , I. O. pirkdami, nei J. S. parduodama, o vėliau ieškovai D. B. , L. B. pirkdami, o J. O. , I. O. parduodami nekilnojamąjį turtą, Žaliojo kelio 2-oji g. 25, Vilnius, nesikreipė į AB „Rytų skirstomuosius tinklus“ dėl elektros skaitiklio rodmenų suderinimo. Laikotarpiu 1998-05-05 buvo sudaryta vienintelė elektros energijos tiekimo - vartojimo sutartis su J. S. , kuri nuo 1998-05-05 iki 2007-02-08 buvo sodo pastato savininkė, su atsakovais sutartis dėl elektros energijos tiekimo nebuvo sudaryta. Teismas pažymėjo, kad ieškovams įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo perduota ir atsiskaitymo už elektros energiją knygelė, tačiau ieškovams nekilo jokių abejonių dėl mokėjimų už elektros energiją, ieškovai nepareiškė jokių pretenzijų atsakovams (LR CK 1.5 str., 6.193 str.). Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (patv. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350) 80 p., už tiekėjo pateiktos elektros energijos ir operatoriaus suteiktų elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų, už reaktyviosios energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas, pagal 83 p. – jei su visuomeniniu tiekėju ir(ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir(ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. 2007-11-21 su ieškovais sudaryta Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, kurios 30 p. nustatyta, jog sutarties šalių tarpusavio santykiai, nenumatyti šioje sutartyje, reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymais, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis bei kitais teisės aktais. Kadangi ieškovai kitu pagrindu ir dalyku ieškinio nereiškė, nesutiko, jog yra netinkami ieškovai, trečiojo asmens atstovas nesutiko įsitraukti į procesą, todėl teismas ieškinį atmetė (LR CPK 43 str. 1d., 45, 46 str.).
Šalies argumentai
Ieškovai D. B. ir L. B. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad teismui buvo pateikti visi įrodymai, jog nekilnojamas turtas jiems buvo parduotas su egzistuojančia skola už elektros energiją. Pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį buvo pažeistas sąžiningumo principas, kadangi apie skolos buvimą jiems tuo metu nebuvo žinoma. Teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą sumokėti visus mokesčius prieš turtą perleidžiant ieškovams ir paaiškėjus įsiskolinimams juos sumokėti. Ieškovai pažymi, kad pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį jiems nebuvo perduota atsiskaitymo knygelė, todėl jie negalėjo susipažinti su joje užfiksuotais rodmenimis. Be to, sutartyje net nėra įrašyta, kad atsakovai perduoda elektros skaitiklį su jame esančiais rodmenimis. Ieškovai nurodo, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes išimtinai sutartį analizavo tik atsakovų naudai. Teismas sprendime vadovavosi LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymo Nr. 4-350 80 p., tačiau neatsižvelgė į tai, jog tų pačių taisyklių 81 p. įtvirtinta nuostata, kad turto savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn, privalo nutraukti sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją bei visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už pateiktą elektros energiją bei jos persiuntimo ir kitas su tuos susijusias paslaugas, už reaktyviąją energiją. Iki objekto perėjimo nuosavybės teise kitam asmeniui už elektros vartojimą yra atsakingas elektros vartotojas arba buvęs savininkas. Atsižvelgiant į tai, ieškovai laiko, jog atsakovai privalėjo kreiptis į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir deklaruoti duomenis bei atsiskaityti, nes tai jų pareiga. Nors pirmos instancijos teismas nustatė, kad skola už elektros energiją susidarė būtent nuo 1997-04-21 iki 2006-11-23, t.y. laikotarpiu, kai sodo sklypas ieškovams nepriklausė nuosavybės teise, tačiau ieškinį vis tiek nepagrįstai atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovai J. O. ir I. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Pasirašydami pirkimo – pardavimo sutartį ieškovai konstatavo, kad pardavėjams neturi jokių pretenzijų, jų apsisprendimas pirkti sklypą buvo laisvas, be to, jie galėjo susipažinti su objekto technine būkle. Pažymėtina, kad su turtu ieškovams buvo perduota ir atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelė, todėl laikytina, jog ieškovai turėjo visas galimybes sutikrinti apskaitos prietaiso parodymus su apmokėjimais. Atsakovai pažymi, kad tretysis asmuo savo raštu patvirtino, jog negalima nustatyti, kada susidarė įsiskolinimas už elektros suvartojimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jų reikalavimas vykdant pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas įpareigoti atsakovus padengti elektros tinklams įsiskolinimą, buvusį parduodant sodo namelį. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog prašoma priteisti 3857,70 Lt skola susidarė būtent atsakovams nuosavybės teise valdant sodo pastatą, kurį 2007-03-06 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido ieškovams. Teismas taip pat nurodė, kad skola susidarė dėl klaidingo skaitiklio rodmenų deklaravimo laikotarpyje, kai atsakovai dar nebuvo sodo pastato savininkais, kadangi sklypas 1997-04-21 - 2006-11-23 laikotarpyje nuosavybės teise priklausė keliems savininkams (B. M. , A. K. , J. S. ,). J. O. jį valdė tik nuo 2007-02-08 iki 2007-03-06, su atsakovais nebuvo sudaryta elektros energijos vartojimo sutartis, o nepriemoka nustatyta jau po sodo pastato perleidimo ieškovams, kurie turto įsigijimo metu jokių pretenzijų atsakovams neturėjo, nors jiems buvo perduota atsikaitymo knygelė. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350, 80p. už tiekėjo pateiktos elektros energijos ir operatoriaus suteiktų elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų, už reaktyviosios energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas, o pagal 83 p. – jei su visuomeniniu tiekėju ir(ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir(ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. 2007-11-21 su ieškovais sudaryta Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, kurios 30 p. nustatyta, jog sutarties šalių tarpusavio santykiai, nenumatyti šioje sutartyje, reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymais, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis bei kitais teisės aktais. Kadangi ieškovai kitu pagrindu ir dalyku ieškinio nereiškė, nesutiko, jog yra netinkami ieškovai, o trečiojo asmens atstovas nesutiko įsitraukti į procesą, todėl teismas ieškinį atmetė (LR CPK 43 str. 1d., 45, 46 str.). Tačiau kolegija su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais nesutinka, kadangi ginčas šioje byloje yra kilęs dėl sutartyje numatytos prievolės įvykdymo (skolos padengimo), nustačius neteisingą elektros skaitiklio duomenų deklaravimą. Byloje esanti medžiaga rodo, kad laikotarpyje nuo 1998-05-04, t.y. nuo penkių rodmenų elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo iki jo rodmenų patikrinimo 2007-05-29, užfiksuojant 12983 kwh parodymus, buvo nustatytas 11686 kwh skirtumas tarp apmokėto (1297kwh) ir faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio(12983kwh-1297kwh), kas sudaro 3857,70 Lt.(b.l.74-78, 105-118, 126). Paskutinis mokėjimas už suvartotą elektros energiją yra atliktas 2006-11-23(b.l. 118). Tai rodo, kad tapę sodo pastato savininkais atsakovai neatliko jokių mokėjimų taip pat. Nustatyta, kad suvartotos elektros energijos skirtumas faktiškai susidarė buvusiems sodo savininkams fiksuojant tik 4 skaičių rodmenis ir taip 10 kartų sumažinant suvartotą elektros energijos kiekį. Atsakovams sodo pastatas priklausė tik kelis mėnesius, tačiau jie už suvartotą elektros energiją neatsiskaitinėjo, o parduodami šį turtą sutarties 4.4p. patvirtino, kad visi mokesčiai, susiję su parduodamu turtu, yra sumokėti, o taip pat įsipareigojo, jog paaiškėjus mokesčių įsiskolinimui ir pirkėjui ar atitinkamai institucijai pareikalavus, jie skolą apmokės. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovų reikalavimas įvykdyti įsipareigojimą (padengti nustatytą įsiskolinimą) yra pagrįstas, nes sumokėti skolą pareikalavo elektros tinklai galiojančių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių pagrindu iš esamo turto savininko(ieškovų). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai taip pat elgėsi nerūpestingai, nes pirkdami nekilnojamąjį turtą nefiksavo ir netikrino elektros skaitiklio parodymų bei atsiskaitymo, ir iki patikrinimo patys neatsiskaitinėjo už suvartotą elektros energiją. Dėl šios aplinkybės faktiškai nėra aišku kiek elektros energijos suvartojo patys ieškovai, todėl kolegija mano, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5str.), atsakovai įpareigotini padengti tik 50 procentų nustatyto įsiskolinimo. Pažymėtina ir tai, kad nors tretysis asmuo ir pareikalavo apmokėti visą skolą, tačiau faktiškai 9 metus netikrino vartotojų nurodyto suvartoto elektros energijos kiekio, elektros skaitiklio parodymų, neįstojo į bylą su savarankiškais reikalavimais ir tuo pačiu elgėsi nerūpestingai bei aplaidžiai.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas (CPK 326str.1d.2p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-130-494/2008 ir priimti naują.
Įpareigoti atsakovus J. O. ir I. O. įvykdyti 2007-03-06 pasirašytos pirkimo - pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus raj.1 notarų biuro notarės L. Šilierienės (registro Nr.1-1225) 4.4 punkto sąlygą ir sumokėti 50 procentų įsiskolinimo AB “Rytų skirstomieji tinklai“, iš 3857,70Lt. sumos, nurodytos 2007-06-29 AB „Rytų skirstomieji tinklai 2007-06-29 rašte Nr. 20331-2007-2155. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų J. O. ir I. O. po 29,0Lt. ieškovams (L. B. ir D. B. ) bylinėjimosi išlaidų pirmoje teismo instancijoje.
Priteisti iš ieškovų L. B. , D. B. ir atsakovų J. O. , I. O. po 5,08Lt. valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovų J. O. ir I. O. po 29,0Lt. ieškovams (L. B. ir D. B. ) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.