Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-454-278/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-21
Bylos Nr.
2A-454-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė (pran.)
Ieškovas
J. Ž.
Atsakovas
V. P., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-454-278/2008

Teisėja Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija:(S)78.2.1; 121.15; 121.18PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovei J. Ž., jos atstovui adv. Č.Petroniui,atsakovo atstovei adv. I.Čiukšytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui V. P., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovės ir šalių atstovų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-06-01 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis su atsakovu V. P. dėl sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės, o civilinė byla nutraukta. Nurodė, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes augina dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), todėl yra vaiko auginimo atostogose, be to, studijuoja ir už mokslą moka po 1750Lt. Nurodė, jog atsakovas gera valia išlaikymo sūnui A. neteikia, yra skolingas 7637,23Lt, nors dirba užsienyje, gauna stabilias pajamas ir jos yra žymiai didesnės negu uždirbančio asmens pajamos Lietuvoje. Be to, nurodė, kad augant sūnui, padidėjo išlaidos, susijusios su įvairiais jo poreikiais ir sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1000Lt, iš jų apie 350Lt maistui, 100Lt žaislams, knygoms, ugdymo priemonėms, 150Lt drabužiams ir avalynei, mokyklinėms priemonėms, 100Lt vaistams, vitaminams, kitoms mokamoms sveikatos priežiūros paslaugoms, 50Lt laisvalaikiui, 200Lt vaiko tinkamo būsto išlaikymui. Taip pat nurodė, kad sūnui reikalinga papildoma matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų pagalba, kuri kas mėnesį kainuoja apie 200Lt. Prašė teismą pakeisti 2005m. birželio 1d. nutartimi iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. P. sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 500Lt iki sūnaus pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas darė išvadą, jog ieškovės materialinė padėtis yra pablogėjusi, nes J. Ž. augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukra, yra motinystės atostogose, gauna 149,50Lt dydžio pašalpą ir vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis yra vyro V. Ž. gaunamas darbo užmokestis, t.y., apie 2500Lt per mėnesį. Teismas nurodė, kad atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, o įvertinęs, kad vaiko išlaikymui išlaidos padidėjo ir jam išleidžiama per mėnesį apie 1000Lt konstatavo, jog prašymas pakeiti išlaikymo dydį yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant iš jo sūnaus A. P. išlaikymui po 250Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, kad teismas neišsiaiškino jo galimybes mokėti sūnaus išlaikymui po 500Lt, todėl netinkamai pritaikė CK 3.192 str. 2 ir 3 dalis. Teigia, kad jo turtinė padėtis, teismo posėdyje, nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais, be to, jis neturi nuolatinio darbo, o gavęs pajamų, dalį jų siunčia sūnaus išlaikymui, pagal galimybes perka jam rūbų, žaislų. Mano, kad ieškovės nurodyta suma skirtina sūnaus, gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui yra per daug didelė, o kad vaikui reikalinga papildoma mokytojų pagalba, duomenų nepateikta. Mano, jog aplinkybė, kad ieškovei ištekėjus ir gimus antram vaikui pablogėjo jos turtinė padėtis, nesudaro pagrindo ženkliai keisti išlaikymo dydį, nes antrąja šeima priklauso rūpintis jos sutuoktiniui. Teigia, kad ieškovės išlaidos už studijas, nėra susijusios su sūnaus išlaikymo dydžiu. Be to, nurodo, jog jis negavo procesinių dokumentų, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, nurodyti savo turtinės padėties ir pareikšti abejones dėl išmokos dydžio pagrįstumo, nes apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo paskelbta tik miesto ir Respublikiniuose laikraščiuose, o šių laikraščių, gyvendamas Airijoje jis negauna, todėl nebuvo tinkamai informuotas apie nagrinėjamą bylą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnis numato tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Kadangi tėvų galimybės teikti išlaikymą bei vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo sumažinant ar padidinant išlaikymo dydį. Spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu, jų padidėjimu. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-06-01 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovas V. P. įsipareigojo sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200Lt iki vaiko pilnametystės. Prašydama pakeisti išlaikymo dydį, ieškovė teismui nurodė, kad jos materialinė padėtis šiuo metu yra pablogėjusi, nes ji nedirba, augina mažametį vaiką, sūnaus poreikiai ženkliai padidėjo, o atsakovas dirba Airijoje ir turi galimybę skirti sūnaus išlaikymui po 500Lt kas mėnesį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nepilnamečio A. P. poreikiai padidėjo, nes šią išvadą leidžia daryti ta aplinkybė, jog A. P. šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, todėl jam reikalingi ne tik didesni ir brangesni nei esant mažamečiui drabužiai bei apavas, bet ir mokyklinės priemonės, didesnės lėšos maistui, pramogoms, t.y., būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos yra ženkliai didesnės nei išlaikymo priteisimo metu. Be to, šiuo metu yra padidėjusios ir kainos už komunalines paslaugas, kuriomis naudojasi ir A. P.. Iš ieškovės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad nepilnamečiui A. P. yra reikalingos papildomos lietuvių kalbos, matematikos pamokos, už kurias moka ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog A. P. išlaikymui būtinos išlaidos yra padidėjusios. Nustatant reikalingo išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, yra nurodęs, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad A. P. yra 10 metų amžiaus, kolegija daro išvadą, kad apelianto teiginys, jog teismo nustatyta 1000Lt išlaikymo A. P. suma kas mėnesį yra pernelyg didelė, yra pagrįsta, nes padidintų vaiko poreikių nenustatyta ir 800Lt išlaikymo suma, tokio amžiaus vaikui yra pakankama. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, o šeimą išlaiko ieškovės vyras V. Ž., nes J. Ž. gaunamos pajamos yra tik 149,50Lt. Tuo tarpu V. P. išlaikymo sūnui neteikia ir jo įsiskolinimas 2008 05 01 dienai buvo 7637,23Lt (b.l.12-22, 44-45). Kadangi šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis sūnumi, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas, tuo tarpu atsakovas iš esmės yra nusišalinęs nuo prievolės išlaikyti vaiką vykdymo. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės materialinė padėtis taip pat yra pasikeitusi. Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas privalo nustatyti visas išlaikymą teikiančio asmens gaunamas pajamas, turimas santaupas ir turtą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie jo gaunamas pajamas ieškovė teismui nepateikė (b.l.34). Apeliantas iš dalies pripažįsta, kad vaiko poreikiai padidėjo, tačiau nurodo, kad kas mėnesį mokėti išlaikymą sūnui po 500Lt neturi galimybių. Šie teiginiai vertintini kritiškai. Nors atsakovas teigia, kad dirbdamas Airijoje nuolatinio darbo ir pastovių pajamų neturi, tačiau nustatant jo turtinę padėtį būtina vertinti ne tik V. P. turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių jis ėmėsi priemonių, kad gautų pajamas, atitinkančias jo amžių bei profesines galimybes, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dėl amžiaus, sveikatos, negalėjimo gauti geriau apmokamo darbo ir kt.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. V. P. nurodo, jog jis gavęs pajamų, dalį jų siunčia sūnaus išlaikymui, pagal galimybes perka sūnui rūbų, žaislų. Tačiau šių teiginių atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, o esamas įsiskolinimas patvirtina, kad V. P. neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo savo sūnui, nors yra atsakingas už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Be to, V. P. nepateikė jokių įrodymų apie gaunamą darbo užmokestį ir nepaneigė ieškovės nurodytų bei visiems žinomų aplinkybių apie didesnius nei Lietuvoje užsienyje dirbančių asmenų darbo užmokesčio dydžius. Kadangi nuo 2007m. liepos 1d. Airijoje nustatytas nacionalinės minimalios algos tarifas yra 8,65 euro per valandą, todėl darytina išvada, kad atsakovo minimali mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 1450 eurų arba daugiau nei 5000Lt kas mėnesį. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad atsakovas turi galimybę kas mėnesį teikti sūnui didesnį išlaikymą nei ieškovė, kuri šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės šeimą, o tuo pačiu ir atsakovo sūnų, išlaiko ieškovės sutuoktinis, tačiau aplinkybė, kad ieškovė turi kitą šeimą neatleidžia apelianto nuo pareigos teikti išlaikymą savo sūnui, todėl V. P. teiginiai, kad J. Ž. šeimą turi išlaikyti jos sutuoktinis ir ieškovės nurodytos aplinkybės (jos nedarbas, buvimas motinystės atostogose) nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį, vertintini kritiškai ir atmestini. Tai, jog ieškovė mokosi Panevėžio kolegijoje, kurioje mokslas yra mokamas, rodo, jog ieškovė ne tik nori įsigyti specialybę, tačiau siekia ateityje gauti pastovų ir gerai apmokamą darbą, iš kurio gaunamų lėšų dalis būtų skiriama ir šalių vaikui išlaikyti.

Nors V. P. nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie teismo posėdį ir todėl jis negalėjo pateikti savo atsiliepimo į ieškinį bei įrodymų apie turtinę padėtį, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo motina G. R. atsisakė priimti V. P. siunčiamus procesinius dokumentus, todėl nesant duomenų apie apelianto gyvenamąją vietą pagrįstai apie bylos nagrinėjimą buvo skelbiama spaudoje (b.l.31, CPK 130str.1d.). Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas bendrauja su motina, todėl apie J. Ž. pareikštą ieškinį jis galėjo būti informuotas. Dėl paminėto, aplinkybė, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu nesudaro pagrindo pripažinti, kad byla buvo išnagrinėta nepranešus atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, o sprendimas yra nepagrįstas. Duomenis apie savo turtinę padėtį V. P. turėjo teisę pateikti ir kartu su apeliaciniu skundu, tačiau jokių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

Aukščiau paminėtų duomenų pagrindu kolegija konstatuoja, kad atsakovo V. P. materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl pasikeitus vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai, apeliantas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą sūnui.

Dėl paminėtų motyvų naikinti ir keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė