Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotoms atstovėms Justinai Jodkienei ir Stasei Kvederienei,

naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos S. K. 2021 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėja S. K., nustačiusi, kad 2020 m. liepos 2 d. 13.30 val. patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios V. K. ir J. K., VĮ „Registrų centras“ įregistruotos kaip kitos paskirties patalpos, yra naudojamos ne pagal paskirtį (patalpose įrengti atskiri kabinetai (masažinės patalpos), kuriose teikiamos grožio, sveikatinimo paslaugos, yra tualetai, dušo kabinos, stalai, skirti procedūroms atlikti, kėdės, nedidelė virtuvėlė koridoriuje, ir patalpos naudojamos paslaugos teikti), 2021 m. sausio 13 d. nutarimu V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą.

II. Skundo argumentai

2. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad V. K. jokio pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas teigia, kad V. K. ir J. K. yra rūsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai, tačiau 2018 m. kovo 15 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šios patalpos išnuomotos UAB „J.“, kuri vėliau sudarė aštuonias subnuomos sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Visos šios subnuomos sutartys yra viešai matomos VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre. V. K. patalpų nenaudojo, nevalė, grožio salono veiklos nevykdė ir pajamų iš tokios veiklos negavo, o patalpų naudojimo teisę V. K. perdavė kitiems asmenims, dėl ko pareiškėjas prašo administracinę teiseną V. K. nutraukti (b. l. 3-5).

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

3. Teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), taigi jis gali užsiimti moksline, sportine veikla, taip pat nuomoti patalpas. Šias patalpas jis nusipirko visiškai apleistas ir jas išnuomojo UAB „J.“, kuriai vadovauja jo sutuoktinė J. K. (pastaroji yra UAB „J.“ akcininkė ir direktorė). UAB „J.“ minėtas patalpas suremontavo. Dėl minėtų patalpų remonto sutartis pasirašinėjo ir pinigus pervedinėjo jo sutuoktinė, tačiau su statytojais ir rangovais kontaktavo jis, taip pat jis domėjosi, ar kokybiškai viskas vykdoma. Su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriumi jis turėjo mažą konfliktą, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jis rašė prašymus Būsto administravimo skyriui, nes buvo įvykę daug avarijų; taip pat buvo atvejų, kad jo išnuomotos patalpos buvo liejamos visus metus ir niekas nesiėmė jokių veiksmų. Dėl jo rašomų prašymų Būsto administravimo skyrius dabar tikrina jį patį. Tai, kad jis yra patalpų savininkas, nereiškia, kad jis turi būti už tai baudžiamas. Atsakyti už pasekmes, jo manymu, turėtų subnuomininkas. UAB „J.“ patalpas yra išnuomojęs asmenims, kurie ten laiko savo daiktus. Pareigą prižiūrėti, kad patalpa būtų naudojama pagal paskirtį, turi UAB „J.“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius apžiūrėjo patalpas, tačiau nematė, kas jose vyksta, nes atėjo į tuščias patalpas ir tiesiog jam pasakė, kad jis vykdo veiklą, o jis atsakė nieko nedarantis. Socialiniame tinkle „LinkedIn“ yra nurodyta, kad jis yra UAB „J.“ vadovas, kuris yra atsakingas už komerciją, ekonominę finansinę veiklą, tačiau tai yra netiesa: kadangi jis ieškojo darbo, todėl jam reikėjo kažkaip prisistatyti. Šiuo metu teisme vyksta minėtų patalpų paskirties keitimo procesas. Jis negali nieko pasisakyti dėl nuomos sutarties 3 punkto, nes sutartis buvo daroma 2018 metais, kai jis nieko nežinojo, tačiau 2018 m. kovo 5 d. sutartis vis dar galioja. Liepos 20 d. minėtose patalpose niekas neveikė, nes tuo metu buvo karantinas.

4. Teismo posėdžio metu V. K. atstovas advokatas Kornelijus Pivoriūnas nurodė, kad tyrimas nėra išsamus, nes administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patalpose yra įrengti atskiri kabinetai, yra tualetai, dušo kabinos, stalai, kėdės, virtuvėlė. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes buvo nustatyta, jog tai yra neatitikimas paskirčiai. Savivaldybės pareigūnai daiktų buvimo faktą sulygino su vykdoma veikla, tačiau nenustatė šios veiklos požymio. Savivaldybė turėjo nustatyti ne tik daiktų buvimo faktą, bet ir pačios veiklos vykdymo faktą, klientų aptarnavimo faktą. V. K. atlieka veiksmus, siekdamas pakeisti patalpos paskirtį, bet tai nereiškia, kad tokiose patalpose negalima laikyti daiktų. V. K. nėra patalpų naudotojas, nes tas patalpas jis yra išnuomojęs kitiems asmenims ir tai yra išviešinęs, todėl to negalėjo nežinoti Savivaldybė, kuri atliko tyrimą, todėl teigti, kad V. K. patalpas ir naudoja, ir valdo, nėra jokio teisinio pagrindo. Patalpos naudojimo aplinkybių Savivaldybė netyrė, todėl nėra aišku, ar yra pats pažeidimas, nes daiktų buvimo faktas nereiškia statinio naudojimo pagal paskirtį. Šiuo konkrečiu atveju Savivaldybė nenustatė, kad būtų vykdoma veikla, būtų gaunamos pajamos, todėl, jo manymu, Savivaldybės institucija atliko neišsamų tyrimą ir traukia atsakomybėn visiškai netinkamą asmenį, dėl to jis prašo panaikinti Savivaldybės sprendimą ir prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Justina Jodkienė parodė, kad 2020 m. liepos mėnesio akte, kuris yra surašytas patikrinimo pagrindu, yra nurodyta, kad patalpose buvo rasti ne tik daiktai: kai yra įrengti konkretūs kabinetai, kurie yra pritaikyti konkrečioms veikloms vykdyti, masažo kabinetas su įrengta masažisto darbo vieta, nelieka abejonių, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Patikrinimo metu buvo nurodyta, kad patalpose rasti žmonės, kurie, ne tik tas paslaugas teikė, bet ir buvo klientai. Patalpos yra nuomojamos V. K. sutuoktinės vadovaujamai UAB „J.“ ir pagrindo tikėti, kad V. K. neturi sąsajų su UAB „J.“ ir nežino veiklos spektro, nedalyvauja UAB „J.“ veikloje, nėra. Šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1809-1064/21, kurioje V. K. su sutuoktine kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti patalpų paskirtį: ieškinyje jie nurodo, kad projektą rengęs asmuo aiškinamajame akte nurodė, jog patalpose bus vykdomos grožio procedūrų paslaugos. V. K. su sutuoktine turi tikslą naudoti tas patalpas grožio paslaugoms teikti arba šiaip paslaugoms teikti ir tas paslaugas vykdo ne jie asmeniškai, o kiti asmenys, kuriems jie tas patalpas užleidę, o veikla vykdoma neturint tam leidimų ir patvirtinimo, kad tas patalpas galima naudoti grožio paslaugoms teikti. Minėtų patalpų paskirtis yra „kita“. Pagal civilinį kodeksą patalpų subnuoma nėra galima be nuomotojo sutikimo, taigi tiek V. K., tiek (greičiausiai) ir jo sutuoktinė supranta ir puikiai žino, kokiai veiklai subnuomotojas subnuomoja tas patalpas. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra nurodyta, kad pastato naudotojas yra savininkas ar fizinis juridinis asmuo, taigi ji mano, kad administracinio nusižengimo protokolas minėtų patalpų savininkui surašytas teisingai. Protokolo surašymui nebūtina, kad V. K. pats sėdėtų ir kirptų plaukus: svarbi ta aplinkybė, kad V. K. sąmoningai siekė tas patalpas įrengti kaip patalpas, skirtas grožio procedūroms teikti. V. K., neturėdamas teisės patalpas naudoti grožio paslaugoms teikti, leido kitiems asmenims šias patalpas naudoti ne pagal paskirtį. V. K. kaip savininkas yra atsakingas už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

7. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 59 dalyje nurodyta, kad statinio paskirtis – tai viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. To paties įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje nurodyta, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

8. VĮ ,,Registrų centro” Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), priklauso V. K. ir J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, patalpų paskirtis „kita“.

9. Teismas pažymi, kad, nors VĮ ,,Registrų centras” yra įregistruotos minėtų patalpų nuomos (su UAB „J.“) ir subnuomos sutartys (su skirtingais juridiniais bei fiziniais asmenimis), tačiau nuomos sutarčių įregistravimas viešame registre per se neeliminuoja patalpos savininko atsakomybės už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį. Vertinant V. K. veiksmus būtina pažymėti, jog patalpas išnuomodamas savo sutuoktinės vadovaujamai UAB „J.“ V. K. (duomenys neskelbtini) pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3.1 punkte numatyta, kad nuomininkas (UAB „J.“) įsipareigoja patalpas naudoti prekybos ir paslaugų veiklai. Šios sutarties 2.2. punkte numatyta, jog nuomotojas V. K. įsipareigoja patalpas perduoti tinkamas 3.1. punkte nurodytai veiklai, t. y. būtent prekybos ir paslaugų veiklai, o patalpos atitinka institucijų keliamus reikalavimus. Jeigu patalpos reikalavimų neatitinka, ir minėtos institucijos apie tai praneša, nepaisant to, kad reikalavimai gali būti skirti nuomininkui, nuomotojas privalo per 10 dienų įvykdyti institucijų reikalavimus. Sutarties 2.5 punkte V. K. įsipareigojo garantuoti, kad nuomininko darbuotojai ir klientai kasdien bet kuriuo paros metu patektų į nuomojamas patalpas. Sutarties 2.6 punkte V. K. įsipareigojo sudaryti nuomininkui sąlygas vykdyti sutarties reikalavimus. Taigi iš minėtos sutarties matyti, jog V. K. nuo (duomenys neskelbtini) pasirašytinai perdavė savo patalpas, kurių paskirtis „kita“, vykdyti konkrečiai prekybos ir paslaugų veiklai, nepaisydamas aplinkybės, jog tokią veiklą nei tuo metu, nei skundžiamame nutarime nustatytu laiku tose patalpose vykdyti nebuvo galima. Teismo posėdžio metu V. K. nurodė pasirašydamas minėtą nuomos sutartį nieko nežinojęs, tačiau kaip minėta, nuomos sutartis galioja nuo 2018 metų iki šiol, ir, nors V. K. netgi inicijavo teisminį procesą dėl patalpų paskirties pakeitimo, tačiau nesiėmė net formalių veiksmų, kaip, pavyzdžiui, sutarties pakeitimas, įpareigojant nuomininką patalpas naudoti pagal paskirtį, bandant užtikrinti, kad patalpos būtų naudojamos tik pagal VĮ „Registrų centras“ oficialiai įregistruotą jų paskirtį. V. K. neneigė pats prižiūrėjęs vykdomus patalpų įrengimo darbus, rūpinęsis įrengimo kokybe, taigi teismas turi pilną pagrindą daryti išvadą, kad V. K. buvo žinoma, kokio pobūdžio veikla yra vykdoma jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir tokia veikla buvo vykdoma su jo raštiškai nuomos sutartyje išreikšta valia.

10. Nors Teismo posėdžio metu V. K. atstovas advokatas Kornelijus Pivoriūnas pabrėžė, jog savivaldybės pareigūnai daiktų buvimo faktą sulygino su vykdoma veikla ir nenustatė šios veiklos požymio, tačiau teismo posėdžio metu Justina Jodkienė parodė, kad patikrinimo metu patalpose buvo rasti žmonės, kurie, ne tik paslaugas teikė, bet ir buvo klientai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2020 m. liepos 23 d. rašte, adresuotame J. K. ir V. K., nurodyta, jog 2020 m. liepos 2 d. buvo organizuojamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirties patikrinimas, kurio metu užfiksuoti įrengti kabinetai (patalpos), kuriose teikiamos įvairios grožio, sveikatingumo paslaugos, yra tualetai, dušų kabinos, stalai (procedūroms atlikti), kėdės, koridoriuje nedidelė virtuvėlė. Be, to, į dalį patalpų patekti nepavyko, buvo atvykę galimi paslaugų klientai.

11. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. E2-1809-1064/2021, kurioje ieškovai V. K. ir J. K. prašo pripažinti jų teisę gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeisti patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų plane nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtį iš „kitos“ paskirties į „paslaugų“ paskirtį. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, jog minėtoje civilinėje byloje pareikštame 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškinyje V. K. ir J. K. nurodė, kad UAB „J.“ yra suremontavusi rūsio patalpas bei siekia vykdyti teisėtą veiklą, nuomoti patalpas grožio paslaugų teikimui. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 25 d. buvo sudaryta minėtų patalpų subnuomos sutartis su UAB „I.“, 2019 m. spalio 14 d. su V. Č., 2019 m. rugsėjo 30 d. – su A. S., 2019 m. rugsėjo 30 d. su R. A., MB „B.“, J. M., 2019 m. rugsėjo 18 d. – su J. S., 2019 m. rugsėjo 16 d – su Ž. B., o internete viešai prieinamame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Leidimų-higienos pasų sąraše nurodyta, jog viena iš patalpų subnuomininkų J. S. užsiima Grožio paslaugų veikla ir teikia ilgalaikio makiažo, kūno bei veido priežiūros paslaugas. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus pareigūnai 2020 m. liepos 2 d. 13.30 val. atlikto patikrinimo metu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tinkamai nustatė teikiamas grožio ir sveikatinimo paslaugas, vertindami tiek patalpų įrengimo pobūdį, tiek patalpose buvusius žmones. Teismas neturi pagrindo išvadai, jog minėtų patalpų savininkas V. K. nežinojo apie minėtose patalpose vykdomą veiklą – priešingai, V. K., žinodamas patalpų paskirtį, jas sutartimi išnuomojo neleistinai veiklai vykdyti, tokią savo valią išreiškė raštu, kartu su sutuoktine rūpinosi minėtų patalpų įrengimu, pateikė civilinį ieškinį teismui dėl patalpų paskirties pakeitimo ir netgi patikrinimo metu pats pasitiko bei įleido Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojus, kurie jam esant apžiūrėjo jam priklausančias patalpas, kas patvirtina, jog V. K. apie jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdomą veiklą buvo žinoma, veikla buvo vykdoma su jo žinia bei pritarimu, dėl ko teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Skundžiamu nutarimu V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta minimali 200 eurų dydžio bauda, jos mažinti nėra jokio teisinio pagrindo, taigi V. K. skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos Stasės Kvederienės 2021 m. sausio 13 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos S. K. 2021 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, panaikinimo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.