Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-20 · Administracinė byla Nr. I2-2252-983/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
I2-2252-983/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02214-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-2252-983/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02214-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas M. P., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), 25 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).

Paaiškina, jog 2018 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba rengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT), tačiau pareiškėjo teigimu, ji jam pagal sutartį nebuvo suteikta, dėl ko buvo praleistas nustatytas kreipimosi į EŽTT terminas. Teigia, jog į Tarnybą kreipėsi reikalaudamas paaiškinti dėl kokių priežasčių nebuvo parengta peticija, tačiau iki skundo pateikimo teismui dienos negavo jokio atsakovės atsakymo. Pareiškėjo teigimu, jis dėl tokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nervinį stresą.

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8-11).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Tarnyba pareiškėjui nesuteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teigia, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.

Cituodama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalį ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. IR-148, II skyriaus 9 punktą nurodo, jog Tarnyba visus jai keliamus uždavinius ir funkcijas atliko tinkamai, t. y. organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą, 2018 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-3836-20227 (toliau – Sprendimas) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad paskirtas advokatas M. P. neparengė peticijos EŽTT, atsakovės atstovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas Sprendimo rezoliucinės dalies 6.4 punktu buvo informuotas, kad turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu. Pažymi, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos sprendime nurodytoje byloje, taip pat pareiškėjui pateikus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje ir Tarnybai sudarius sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje su šiuo advokatu. Be to, advokatas gali būti pakeistas Tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Tarnyba nurodo, jog pareiškėjas prašymo dėl advokato pakeitimo jai nepateikė, nusiskundimų dėl advokato veiklos kokybės nereiškė.

Teigia, jog sprendimo, kuriuo suteikiama antrinė teisinė pagalba, pagrindu, tolimesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp advokato ir pareiškėjo, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba ir šiame procese Tarnyba nedalyvauja. Tarnyba, neturėdama informacijos apie pareiškėjo nusiskundimus, jokių veiksmų imtis negalėjo, nes tam neturėjo pagrindo. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas suprato, jog iki apskundimo termino pabaigos liko nedaug laiko ir gali netekti galimybės apginti savo teises, tačiau apie susidariusią situaciją Tarnybos laiku neinformavo.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovė pažymi, jog pareiškėjo skundą gavo 2019 m. gegužės 5 d. Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo skundu, 2019 m. gegužės 13 d. raštu, registracijos Nr. (2.2)NO-2-2951, kreipėsi į advokatą M. P., prašydama per 7 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos, pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Tarnybos sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-3836-20227 ir paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tačiau advokatas nepateikė Tarnybai jokių duomenų, jog negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui, taip pat, advokatas per nustatytą terminą nepateikė paaiškinimo, dėl kokių priežasčių neparengė peticijos EŽTT, o pareiškėjui pateikus skundą peticijos parengimo terminas jau buvo suėjęs.

Apibendrindama atsiliepimo argumentus, Tarnyba laikosi pozicijos, kad ji veikė įstatymų nustatytose ribose, laiku suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, t. y. paskyrė advokatą teikti antrinę teisinę pagalba parengiant peticiją EŽTT, neturėdama duomenų apie advokato galimai netinkamų paslaugų kokybę, imtis veiksmų Tarnyba pagrindo neturėjo ir neprivalėjo. Tuo tarpu dėl advokato galimai netinkamų paslaugų pažymi, kad advokatą M. P. ir Tarnybą sieja ne pavaldumo ar atstovavimo, bet sutartiniai santykiai. Advokatas M. P. nėra Tarnybos darbuotojas ar karjeros valstybės tarnautojas, neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir neatstovauja Tarnybos interesų, todėl advokato M. P. atlikti veiksmai, iš kurių galėtų būti kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami su šia institucija. Dėl advokato M. P. galimai netinkamų paslaugų kokybės Tarnyba negali būti atsakinga. Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala pareiškėjui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės atstovės atsiliepimo argumentais, teismui pateikė atsikirtimą, kuriuo prašo Tarnybos atsiliepimą atmesti. Taip pat pabrėžia, jog į Tarnybą dėl advokato pakeitimo nesikreipė dėl to, kad likus porai dienų iki peticijos pateikimo, pareiškėjui advokatas M. P. žadėjo parengti prašomą dokumentą telefoninio pokalbio metu, o pareikalavus Tarnybos pasiaiškinti dėl to, kodėl nėra teikiama antrinė teisinė pagalba, atsakovas raštu atsakė praėjus antrinės teisinės pagalbos suteikimo terminui (b. l. 49-52).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas M. P. (toliau – Advokatas) su pareiškėjo skundu nesutinka, nurodo, kad jis yra nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas jame išdėstytų argumentų pagrindu (b. l. 123-126).

Nurodo, kad buvo pareiškėjo atstovas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Paaiškina, kad pareiškėjas kreipėsi (skambino) į Advokatą dėl peticijos parengimo EŽTT, tačiau Advokatas ne kartą išaiškino pareiškėjui, kad nemato pagrindų kreiptis į EŽTT ir iš esmės atsisakė rengti skundą, tačiau pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kuri Sprendimu pareiškėjui suteikė antrinę teisinę pagalbą rengiant peticiją EŽTT paskirdama Advokatą. Po šio sprendimo Advokatas susitiko su pareiškėju, dar kartą paaiškino savo poziciją dėl peticijos rengimo EŽTT bei pasiūlė pareiškėjui geriau elgtis, rašyti mažiau skundų ir pasistengti atitikti lygtinio paleidimo sąlygas, kas bus daug prasmingiau ir rezultatyviau bei sutarė, kad peticijos EŽTT neteiks.

Teigia, kad pareiškėjui pateikus skundą Tarnybai, Advokato ir pareiškėjo bendravimas nutrūko.

Nurodo, kad į jį kreipėsi pareiškėjo giminaitis, prašydamas atstovauti pareiškėją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimais bei nurodydamas, kad pareiškėjas jokių pretenzijų Advokatui neturi. 2020 m. sausio 21 d. Advokatas susitiko su pareiškėju bei sutarė, kad Advokatas atstovaus pareiškėjo interesus nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą. Pareiškėjas atsiėmė skundą, teiktą Tarnybai, kuris buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos advokatūrai, o Lietuvos advokatūros Advokatų taryba, 2020 m. sausio 22 d. gavusi pareiškėjo 2020 m. sausio 21 d. prašymą, kuriuo pastarasis informavo, kad jokių pretenzijų Advokato atžvilgiu neturi ir prašo skundą palikti nenagrinėtą, 2020 m. kovo 25 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo 2019 m. balandžio 29 d. skundo nagrinėjimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su trečiojo suinteresuoto asmens Advokato atsiliepimo argumentais, teismui pateikė atsikirtimą, kuriame nurodo, kad atsiliepimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas bei klaidinantis teismą, kadangi Lietuvos advokatūroje buvo atnaujintas pareiškėjo skundo nagrinėjimas dėl Advokato profesinės veiklos bei Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2020 m. gruodžio 14 d. yra priėmusi sprendimą dėl Advokato profesinės veiklos vertinimo, kuris šiuo metu yra apskųstas. Pažymi, kad Advokatas atsiliepime pateikė tikrovės neatitinkančius faktus apie telefoninius pokalbius, susitikimus, pareiškėjo prašymus bei abiejų šalių priimtus sprendimus dėl peticijos parengimo EŽTT, taip pat neatstovavo pareiškėjo interesų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nors šiuo klausimu tiek pareiškėjas, tiek jo šeimos nariai bandė telefonu susiekti su Advokatu, tačiau nepavyko.

Lietuvos advokatūra 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 327 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo teismą, kad Lietuvos advokatūroje 2019 m. birželio 20 d. buvo gautas Tarnybos kreipimasis ir pareiškėjo skundas dėl Advokato profesinės veiklos. Pareiškėjas skundą grindė Advokato nesuteikta antrine teisine pagalba pareiškėjui parengiant pastarojo interesais peticiją EŽTT. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba (toliau – Advokatų taryba), gavusi pareiškėjo 2020 m. sausio 22 d. atsisakymą nuo skundo, 2020 m. kovo 25 d. sprendimu „Nutraukti skundo nagrinėjimą advokato M. P. atžvilgiu“ pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukė. Lietuvos advokatūroje 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas kitas pareiškėjo skundas dėl Advokato profesinės veiklos. Šį skundą pareiškėjas grindė aplinkybe, kad Advokatas nesuteikė pareiškėjui teisinių paslaugų, ginčijant pareiškėjui nepalankų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį. Advokatų taryba 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui M. P.“, kuriuo nusprendė nekelti Advokatui drausmės bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Tarnybos 25 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Tarnybos 25 000 eurų neturtinės žalos motyvuodamas tuo, kad prarado teisę toliau ginti savo teises EŽTT. Žalą pareiškėjas kildina iš Tarnybos neteiktos ar Advokato netinkamai teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė.

Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010). Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga parengiant peticiją EŽTT baudžiamojoje byloje (b. l. 13-17).

Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3836-20227 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b. l. 36-37). Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Tarnybą, reikalaudamas paaiškinti, kodėl jam nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskirtas advokatas M. P. teisinės pagalbos nesuteikė, t. y. neparengė peticijos EŽTT. Tarnyba, 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į Advokatą, prašydama pateikti Tarnybai informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pareiškėjui, tačiau Advokatas atsakymo Tarnybai nepateikė. Tarnyba 2019 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato M. P. veiklos kokybės vertinimo (b. l. 42-43).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba jam nesuteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Pažymi, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nors pareiškėjas ir neišreiškė nuomonės dėl konkretaus advokato paskyrimo, Tarnyba antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą M. P., su kuriuo Tarnyba yra sudariusi Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį. Tarnybos funkcijos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad Tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, Tarnybos teisė nutraukti sutartį, jeigu advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą, ir kitos sąlygos. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 II skyriaus 9 punktu. Todėl teigti, jog Tarnyba netinkamai atliko savo funkcijas, nėra pagrindo. Bylos medžiaga patvirtinta, jog Tarnyba tinkamai organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmė Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau pareiškėjas laiku Tarnybos neinformavo apie Advokato neteikiamą pagalbą ir/ar advokato pakeitimą.

Pareiškėjas teigia, jog advokatas M. P. žadėjo, bet nesuteikė teisinės pagalbos.

Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP arba Įstatymas) įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Kaip teisingai savo atsiliepime pažymi atsakovės atstovė, pareiškėjas ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 6.4 punktu buvo informuotas, kad turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu. Pareiškėjas Tarnybai prašymo dėl Advokato pakeitimo nepateikė, nusiskundimų dėl advokato veiklos kokybės nereiškė, neinformavo Tarnybos, kad liko nedaug laiko ir pareiškėjas gali netekti galimybės apginti savo teises EŽTT. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog sprendimo, kuriuo suteikiama antrinė teisinė pagalba pagrindu, tolimesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp advokato ir pareiškėjo, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba ir šiame procese Tarnyba nedalyvauja. Akivaizdu, kad neturėdama pareiškėjo nusiskundimų Advokato darbu, Tarnyba negalėjo imtis jokių veiksmų. Iš pareiškėjo skundo argumentų nekyla abejonių, jog pareiškėjas pats suprasdamas, kad peticijos EŽTT pateikimo laikas baigiasi, neinformavo apie tai Tarnybos, tad laikyti, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, pagrindo nėra.

Pareiškėjas tvirtina, jog Tarnybai pateikė skundą, kuriuo reikalavo pasiaiškinti dėl kokių priežasčių pareiškėjui nesuteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau atsakovės atstovė į pareiškėjo reikalavimą neatsakė.

Kaip matyti iš bylos rašytinės medžiagos, Tarnyba pareiškėjo skundą gavo 2019 m. gegužės 5 d. Tarnyba 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į advokatą M. P., prašydama per 7 darbo dienas, nuo rašto gavimo dienos, pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą ir paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad su advokatu sudarytos antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties (toliau - Sutartis) 3.2.2 p. yra numatyta Tarnybos teisė nagrinėjant asmenų skundus, pareiškimus dėl advokato teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos, reikalauti advokato paaiškinimų dėl skunde, pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat reikalauti iš advokato pateikti Tarnybai informaciją, reikalingą skundui, pareiškimui ištirti. Ši Tarnybos teisė būtų neįgyvendinama be tinkamo antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimo. Minėta Tarnybos teisė, įtvirtinta Sutarties 3.2.2. punkte, reiškia ir advokato pareigą pateikti Tarnybai informaciją, reikalingą skundui ištirti, siekiant išvengti nepagrįsto delsimo tiek Tarnybos, tiek ir pačių asmenų atžvilgiu. Taip pat, tokios situacijos sąlygoja Tarnybą imtis veiksmų: pakeisti advokatą kitu advokatu ir kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl veiklos kokybės vertinimo, nors advokatui yra sudarytos visos galimybės pateikti objektyvią informaciją aplinkybių tyrimui ir įvertinimui, vengiant papildomų priemonių ir veiklos kokybės vertinimo procedūros inicijavimo Lietuvos advokatūroje.

Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnyje nurodyta, kad advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu. Advokatas neturi priimti pavedimo, kai žino, kad negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jo atlikti dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo ar kitų priežasčių. Jei pavedimui atlikti kliudančios priežastys paaiškėjo priėmus pavedimą, advokatas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatas M. P. nepateikė Tarnybai duomenų, patvirtinančių, jog negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Taip pat Advokatas per nustatytą terminą nepateikė paaiškinimo, dėl kokių priežasčių neparengė peticijos EŽTT, o pareiškėjui 2019 m. balandžio 29 d. pateikus skundą, peticijos parengimo terminas (2019 m. balandžio 25 d.) jau buvo suėjęs, todėl Tarnyba neturėjo galimybės paskirti kitą advokatą, kuris parengtų peticiją EŽTT. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo 2019 m. balandžio 29 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl Advokato nesuteiktos pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos parengiant peticiją EŽTT ir galimai Advokatui pažeidus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, kreipėsi į Advokatą prašydama paaiškinti susiklosčiusią situaciją, o negavusi paaiškinimų, kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl Advokato veiklos kokybės vertinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir Tarnybai atlikus visus veiksmus, susijusius su Tarnybos pareigomis, konstatuoti nagrinėjamu atveju Tarnybos neteisėtus veiksmus, teismo nuomone, nėra pagrindo.

Pareiškėjas, pateikdamas atsikirtimą į trečiojo suinteresuoto asmens Advokato atsiliepimą nurodo, kad Advokatas atsiliepime pateikė tikrovės neatitinkančius faktus apie telefoninius pokalbius, susitikimus, pareiškėjo prašymus bei abiejų pusių priimtus sprendimus dėl peticijos parengimo EŽTT, taip pat neatstovavo pareiškėjo interesų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. skundu kreipėsi į Tarnybą dėl Advokato nesuteiktos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui parengiant pastarojo interesais peticiją EŽTT, kuris Tarnybos 2019 m. birželio 20 d. raštu buvo persiųstas Lietuvos advokatūrai. Pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos advokatūrai pateikė atsisakymą nuo šio skundo. Advokatų taryba 2020 m. kovo 25 d. sprendimu „Nutraukti skundo nagrinėjimą advokato M. P. atžvilgiu“ pareiškėjo skundo dėl Advokato nesuteiktos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui parengiant pastarojo interesais peticiją EŽTT nagrinėjimą nutraukė. Lietuvos advokatūroje 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas kitas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė atnaujinti Advokatų tarybos 2020 m. kovo 25 d. sprendimu nutrauktą jo 2019 m. balandžio 29 d. skundo nagrinėjimą ir spręsti klausimą dėl Advokato profesinės veiklos, t. y. pareiškėjui nesuteiktų teisinių paslaugų, ginčijant pareiškėjui nepalankų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį. Advokatų taryba, nustačiusi, kad pareiškėjas ir Advokatas nebuvo sudarę rašytinio susitarimo dėl Advokato teisinių paslaugų teikimo, o aplinkybė, kad pareiškėjui nepavyko susisiekti su Advokatu, per se nereiškia Advokato veiklos ar etikos reikalavimų pažeidimų, 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui M. P.“, kuriuo nusprendė nekelti Advokatui drausmės bylos.

Atsižvelgiant į tai, kad Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 „Dėl advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo skelbimo“, nenumato galimybės atnaujinti skundo nagrinėjimą po to, kai Advokatų taryba skundo nagrinėjimą nutraukė, bei į tai, kad Advokatų taryba, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo kelti Advokatui drausmės bylą, teismo vertinimu, pareiškėjas, 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos advokatūrai pateikdamas atsisakymą nuo 2019 m. balandžio 29 d. skundo, patvirtino neturintis jokių pretenzijų Advokato atžvilgiu, taip pat atsisakė pretenzijų ir Tarnybos atžvilgiu, o pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 8 d. skundas yra dėl teisinių paslaugų, ginčijant pareiškėjui nepalankų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį, kurios nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, todėl teismas apie jas nepasisako.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Advokatų tarybos priimtus sprendimus, nustatė, kad Tarnyba veikė įstatymų nustatytuose ribose: organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmė Sprendimą, 2019 m. gegužės 5 d. gavusi pareiškėjo 2019 m. balandžio 29 d. skundą, nedelsdama kreipėsi į Advokatą dėl paaiškinimų pateikimo, 2019 m. birželio 20 d. raštu į Lietuvos advokatūrą dėl Advokato veiklos kokybės vertinimo. Be to, teismo nuomone, pareiškėjui nepateikus Tarnybai nusiskundimų dėl Advokato veiklos kokybės, prašymo dėl advokato pakeitimo, Tarnyba neturėjo informacijos, kad antrinė teisinė pagalba dėl peticijos EŽTT parengimo, pareiškėjui neteikiama ar teikiama netinkamai, todėl konstatuotina, jog Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala pareiškėjui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo neturtinei žalai atlyginti objektyviais įrodymais, todėl įvertinus CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytus teisiškai reikšmingus kriterijus ir bylos medžiagą, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė