- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-988-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00363-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. J.
- Pareiškėjas
- I. G., G. G.
- Kreditorius
- V. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. G. ir G. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., išieškotojas V. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi iš dalies tenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl pareiškėjų skundo dėl antstolio 2025 m. gruodžio 31 d. priimto patvarkymo Nr. S-25-34-56995 dėl skolos išieškojimo ir vykdomųjų bylų I. G. atžvilgiu nutraukimo.
Šalies argumentai
2. Antstolis kreipėsi į teismą su 2026 m. vasario 9 d. prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė antstolio prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teisme 2026 m. vasario 17 d. gautas išieškotojo atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė išieškotojui 7 d. terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą.
5. Teismas nustatė, kad išieškotojas procesinį dokumentą pateikė ne e. ryšių priemonėmis, todėl mokėtinas žyminis mokesti už atskirąjį skundą yra 77 Eur. Be to, nustatė, kad išieškotojas už pateiktą atskirąjį skundą žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl įpareigojo sumokėti įstatymo numatyto dydžio žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą bei pateikti teismui tai patvirtinantį rašytinį įrodymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas (išieškotojas) prašo nutartį panaikinti, jo skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnis nenumato, kad ypatingos teisenos bylose už atskirąjį skundą mokamas žyminis mokestis. Teismas iš išieškotojų nereikalavo mokėti žyminio mokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o iš išieškotojo reikalauja.
Atsiliepimas
7. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį ir tenkinti 2026 m. vasario 9 d. antstolio prašymą – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Sutinkamai su Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartimi išieškojimas iš pareiškėjos turto vykdomas teisėtai ir pagrįstai ir vykdyti išieškojimą kliūčių nėra. Todėl nėra pagrindo, kad vykdomosios bylų būtų ir toliau sustabdytos kol teismas išnagrinės skundą.
7.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl 2026 m. vasario 19 d. nutartis nepagrįsta ir naikintina. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia išieškotojo interesus atgauti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo esmės
8. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad apeliantas (išieškotojas) 2026 m. vasario 17 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties. Skundu buvo prašoma panaikinti teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį.
9. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė atskirojo skundo trūkumus – įpareigojo sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą. Apeliantas (išieškotojas) su šia nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą.
10. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi CPK 80 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose.
12. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad jei už pagrindinį procesą žyminis mokestis nemokamas, tuomet jis nemokamas ir už atskirus procesinius dokumentus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-486-943/2019, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). Minėtose nutartyse išaiškinta, kad būtų nepateisinama, jei iš byloje dalyvaujančio asmens būtų reikalaujama sumokėti žyminį mokestį už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą ar jų teismo tarpinių procesinių sprendimų peržiūrą, o už pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku byloje, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis būtų atleistas.
13. Nagrinėjamu atveju CPK 510 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, žyminis mokestis nėra mokamas nei už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, nei už atskirojo skundo dėl šių priemonių padavimą.
Dėl bylos procesinės baigties
14. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trūkumus, susijusius su įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį ir įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį pateikimu (kiek tai susiję su pareiga sumokėti žyminį mokestį, kaip tai numatyta CPK 80 straipsnio 2 dalyje), todėl išieškotojo (apelianto) atskirasis skundas yra tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis naikinama, o atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.