Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant advokatei Reginai Derkintytei, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Jurkevičiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų N. R. ir D. S. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro D. Aleknos 2010-09-01 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-09-01 Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas pareiškėjų N. R. ir D. S. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai yra UAB „ (duomenys neskelbtini) ”, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), akcininkai, jiems priklauso po 25 proc. bendrovės akcijų. Pareiškėjai prašė pradėti ikiteisminį tyrimą I. B. pagal BK 183 str. 2 d., nes I. B., būdama atsakinga už bendrovės akcijų apskaitą, 2010-07-28 raštu nurodė, kad jos pačios pareiškėjams išduoti akcijų sertifikatai yra negaliojantys ir nesuteikia pareiškėjams jokių teisių. Tokiu būdu pareiškėjai dėl galimos I. B. nusikalstamos veikos neturi galimybės naudotis bendrovės akcijų suteikiamomis turtinėmis bei neturtinėmis teisėmis. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras D. Alekna 2010-09-01 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjai šį nutarimą apskundė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-09-17 nutartimi pareiškėjų skundą tenkino bei panaikino prokuroro nutarimą ir perdavė N. R. ir D. S. pareiškimą nagrinėti pakartotinai. Nutartyje nurodoma, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog prokuroras tinkamai nustatė teisinių santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, prigimtį, tačiau nepagrįstai nurodė, jog nėra jokių duomenų, dėl kurių šie santykiai galėtų peraugti į baudžiamuosius. Pradedant 2007 m., baigiant 2010-04-30, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės I. B. pateiktuose prieduose prie visuotinių akcininkų susirinkimo protokolų nurodyta, kad I. B. priklauso 300 akcijų, kas sudaro 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, N. R. ir D. S. priklauso po 150 akcijų, kas sudaro po 25 procentus bendrovės įstatinio kapitalo. 2010-07-28 išsiųstame pranešime pareiškėjams I. B. nurodė, kad N. R., D. S., po to, kai 2004-04-09 pasirašyta 300 akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, neapmokėjo perleistų akcijų sutartyje bei įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Bendrovė per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo termino pabaigos teisėtai perleido akcijas kitų asmenų nuosavybėn.

Nutartyje taip pat teigiama, kad iš byloje esančių akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad 2004-04-09 I. B., dalyvaujant S. B., pardavė N. R. ir D. S. po 150 vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 100 Lt nominalios vertės, už 15 000 Lt, kuriuos iš pirkėjų gavo šios sutarties pasirašymo dieną. Pirkėjai po 15 000 Lt sumokėjo šios sutarties pasirašymo metu. I. B., pasirašiusi minėtas pirkimo - pardavimo sutartis, tvirtindama, kad už minėtas akcijas nebuvo atsiskaityta, perleido, kaip pati nurodė, bendrovės akcijas kitų asmenų nuosavybėn. Pareiškėjų išdėstyti faktai suteikia pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto pasisavinimo. Nutartyje pažymėta, kad tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas iš esmės nesuvaržo niekieno teisių, nesukelia jokių kitų neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai net ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus yra tikėtina, jog procesas turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas, o nepagrįstas, išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių, ikiteisminio tyrimo nepradėjimas ar jo nutraukimas, nes tokiu atveju neįvykdoma Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.

Skunde pažymėta, jog teismui, nagrinėjančiam civilinį ginčą, nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, įstatymo leidėjas suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes (CPK 300 str.). Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms - kaltininko subjektyviesiems požymiams, apgaulės elementams, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. N. R. ir D. S. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių akcijų apmokėjimą, be to, nėra duomenų apie pasikeitusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus Juridinių asmenų registre. Taip pat nėra duomenų, kad akcijų pirkėjai N. R. ir D. S. būtų suklaidinti dėl I. B. ketinimų, t. y. jiems buvo pateikti suklastoti dokumentai ar netikri duomenys dėl sutarties sąlygų ar sutarties šalies. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų bankrutavusi, neturi turto ar kitokių pajamų ir piktybiškai vengia grąžinti N. R. ir D. S. nuosavybės teise priklausantį turtą. Todėl negalima teigti, kad N. R. ir D. S. negalėjo realizuoti savo teisės ir atsiimti savo turto iš bendrovės ir tokiu būdu buvo pažeistos jų teisės, kurių jie negalėjo apginti civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, kai teismas panaikino atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė perduoti N. R. ir D. S. pareiškimą nagrinėti pakartotinai, dirbtinai perkeliamas civilinių sutartinių santykių reguliavimas į baudžiamąjį procesą, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. B. turi būti pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjų N. R. ir D. S. nurodyti faktai yra pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto pasisavinimo.

Tiek prokuroro nutarime, tiek nutartyje konstatuojama, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Aukštesnės instancijos teismas mano, kad pagal pareiškėjų pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šie teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius. Kaip matyti iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės bei įmonės akcininkės I. B. ir pareiškėjų kilo ginčas dėl to, ar N. R. bei D. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Pareiškėjai, kreipdamiesi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pateikė 2004-04-09 šalių pasirašytas akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurių 3 p. nurodoma, kad pirkėjai (N. R. ir D. S.) kiekvienas perka bendrovės akcijas po 15000 Lt, kuriuos pardavėjui (I. B.) sumokėjo šios sutarties pasirašymo metu. Tačiau, kaip matyti iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” vadovės I. B. 2010-07-21 bei 2010-07-28 raštų pareiškėjams, I. B. teigia, jog pagal 2004-04-09 sudarytas akcijų pirkimo – pardavimo sutartis N. R. ir D. S. nėra sumokėję, todėl negali būti laikomi įmonės akcininkais. Taigi tarp šalių kilo ginčas, ar buvo įvykdytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių nuostatos, ar sutartys galioja ir ar pareiškėjams perėjo nuosavybės teisė į UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijas. Akivaizdu, jog šie klausimai yra civilinės, o ne baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas ir, kaip teisingai nurodoma prokuroro skunde, pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o baudžiamosios teisės normos turi būti pasitelkiamos tik kraštutiniais atvejais.

Aukštesnės instancijos teismui pareiškėjų atstovė advokatė pateikė dokumentus (Juridinių asmenų registro išrašas, vizitinių kortelių kopija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas D. S. dėl akcininkų susirinkimo), kurie, pasak jos, leidžia manyti, jog I. B. siekia perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas savo sūnui. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, nemano, jog jie patvirtina advokatės teiginius apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimą. Pateiktame juridinių asmenų registro 2010-10-01 išraše nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2010-05-10, duomenys, ir iš tikrųjų pastarosios įmonės vadovu bei akcininku nurodytas A. B., kuris gal ir yra I. B. sūnus, tačiau išraše pateikta informacija neatskleidžia jokių teisiškai reikšmingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, apeliacinės instancijos teisme advokatė nurodė, kad I. B. sūnus atidarė naują įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kai sužinojo, kad pareiškėjai nori parduoti turimas akcijas, o kalba apie akcijų pardavimą prasidėjo birželio mėnesį. Tačiau, tokie advokatės teiginiai prieštarauja tame pačiame 2010-10-01 Juridinių asmenų registro išraše pateiktai informacijai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios matyti, kad prašymas laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą pavadinimą pačiam Registrui pateiktas 2010-04-21 (14.2. p.), steigimo aktas ir įstatai Registrui pateikti 2010-05-05 (14.3., 14.4. p.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2010-05-10. Tai reiškia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo veiksmų buvo imtasi dar iki tol, kai pasak, advokatės buvo pradėta kalbėti, jog pareiškėjai nori parduoti jiems priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

Aukštesnės instancijos teismui pateiktų vizitinių kortelių kopijos tik parodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo tuo pačiu adresu, tačiau ši aplinkybė pati savaime niekaip nepatvirtina advokatės teiginių apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimą kitiems asmenims. Pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-15 pranešimas D. S. dėl akcininkų susirinkimo gali būti reikšmingas ginče dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nuosavybės, tačiau šis ginčas, kaip minėta yra civilinės teisės dalykas. Taigi advokatės aukštesnės instancijos teismui pateikti rašytiniai dokumentai nesuteikia pagrindo manyti, jog I. B. stengiasi perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ar turtą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ taip pat matyti, jog pareiškėjai jau yra kreipęsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams I. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-10 ir 2010-10-04 nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių areštavo I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už beveik 100 000 Lt. Taigi šiuo metu jau yra apsunkintas disponavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu. Be to, I. B. jau yra kreipusis į teismą ir dėl akcijų pirkimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, vadinasi civiline tvarka bus aiškinamasi ir dėl akcijų nuosavybės. Prokuratūros skunde teisingai pažymėta, jog teismui, nagrinėjant civilinį ginčą, nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose gali būti tam tikros nusikalstamos veikos požymių, apie nustatytas aplinkybes gali būti informuojamas prokuroras (CPK 300 str.). Taigi, jeigu nagrinėjant civilines bylas paaiškėtų naujos aplinkybės, jog I. B. galėjo padaryti BK specialiojoje dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas turės kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau šiuo metu pagal pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir jų pateiktus rašytinius duomenis nėra pagrindo manyti, jog tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai yra peraugę į baudžiamuosius, todėl ikiteisminio tyrimo teisėja nepagrįstai panaikino prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-09-17 nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų N. R. ir D. S. skundą dėl 2010 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarties atmesti.

Nutartis neskundžiama.