- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-83-71/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02470-2011-9
NUTARTIS
2012 m. vasario 15 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. B. ieškiniu ir patikslintais ieškiniais kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 10000,00 Lt neturtinę žalą (1-3, 28-29,61-64 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad 2010 m. liepos 7 d. 7.00 val. buvo pagrobtas ieškovui priklausantis automobilis Toyota Matrix, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio įvykio Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00233-10. Ieškovas 2010 m. liepos 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl automobilio pagrobimu sunkiai sutrikdytos R. B. sveikatos, tačiau ieškovo nuomone, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pareigūnai neatliko veiksmų, užkertančių kelią turtinei ir neturtinei žalai atsirasti ar padidėti, o būtent: nebuvo užfiksuotas fizinio skausmo sukėlimo faktas, kas užkerta ieškovui kelią įstatymų nustatyta tvarka kvalifikuotai ir pagrįstai reikalauti iš automobilio pagrobėjų neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškovas dėl tokių pareigūnų veiksmų patyrė neturtinės žalos, kurios atlyginimo prievolė iš automobilio pagrobėjų pereina atsakovui – Lietuvos valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo sveikata buvo sutrikdyta dėl to, kad nebuvo pateiktas atsakymas į jo pareiškimą. Atstovas pripažįsta, kad policijos komisariato pareigūnai padarė formalaus pobūdžio nusižengimą, raštu neatsakydami ieškovui į jo pareiškimą, tačiau nėra jokių įrodymų, kad ieškovui dėl to buvo sutrikdyta sveikata. Byloje pateikti dokumentai rodo, kad ieškovas yra neįgalus, tačiau neįgalumas jam buvo nustatytas dar iki automobilio pagrobimo. Ieškovas į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė.
Atsakovas Lietuvos valstybė atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nurodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti, nes ieškovui pareigūnų veiksmais neturtinė žala nebuvo padaryta. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų ir pripažino, kad fizinį skausmą jam sukėlė būtent pagrobėjai, pagrobdami ieškovui priklausantį automobilį. Tai, kad nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ieškovo 2010-07-26 d. pareiškimo, neatima ieškovui teisės reikšti baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio ir reikalauti iš automobilio pagrobėjo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo R. B. ieškinį atmetė (120-123 b. l.).
Teismas nustatė, kad 2010 m. liepos 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. B. priklausančio automobilio “Toyota Matrix”, 2004 metų laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 40-1-00233-10 l. 2). 2010 m. liepos 19 d. nutarimu R. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 40-1-00233-10 l. 21). 2011 m. vasario 25 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 40-1-00233-10 l. 65) ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes automobilį pagrobę asmenys nenustatyti, automobilis nerastas.
2010 m. liepos 26 d. pareiškimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 40-1-00233-10 l. 22), pateiktu Šiaulių apskrities VPK, R. B. prašė pradėti tyrimą dėl sunkiai sutrikdytos ir pakenktos sveikatos, nurodydamas, kad dėl automobilio pagrobimo jam atsinaujino rankos ir klubo sąnario skausmai, kurie kasdien stiprėja. Šis pareiškimas buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau išspręstas nebuvo, atsakymas R. B. nebuvo išsiųstas. 2010 m. rugsėjo 14 d. R. B. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai pateikė prašymą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 40-1-00233-10 l. 50) pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti bylos tyrėją vykdyti būtiniausius paieškos veiksmus ir nutraukti daromą žalą kitam asmeniui, o 2010 m. spalio 26 d. pateikė pareiškimą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 40-1-00233-10 l. 52), kuriame nurodė, kad nepradėta baudžiamoji byla ir neatlikta pirminė sveikatos priežiūros ekspertizė, siekiant įvertinti pakenkimo sveikatai laipsnį. 2010 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. P. išsiuntė atsakymą R. B. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 40-1-00233-10 l. 51), kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 141 str. (BK XVIII skyrius) įtvirtintos teisės normos galioja bei yra taikomos tik tuo atveju, kai asmeniui tiesiogiai atitinkama XVIII skyriuje įtvirtinta nusikalstama veika yra padaroma žala sveikatai, ko pasėkoje skiriama atitinkama užduotis atlikti sveikatos sužalojimų pobūdį, mastą. Be to, nukentėjusiajam R. B. buvo išaiškinta teisė ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 40-1-233-10 reikšti civilinį ieškinį patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ikiteisminio tyrimo įstaiga neišsprendė, kaip tai numato BPK normos, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau ir nebuvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiajam nebuvo išsiųstas nutarimo nuorašas ir nebuvo išaiškinta nukentėjusiojo teisė ir tvarka nutarimą apskųsti. Todėl teismas laikė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdant jiems pavestas pareigas. Tačiau tokį pažeidimą teismas laikė formaliu, nes tyrimas siekiant nustatyti galimus įtariamus automobilio pagrobimu asmenis, surasti pagrobtą automobilį buvo atliekamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 40-1-00233-10, o tokius asmenis nustačius ir esant duomenų apie kitą galimai R. B. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, ši nusikalstama veika ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, būtų nurodyti pranešime apie įtarimą (BPK 187 str.). Todėl teismas sprendė, kad tokiu ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, kontroliavusio ikiteisminį tyrimą (BPK 170 str.), neveikimu nukentėjusiajam R. B. galimybė pareikšti ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nebuvo užkirsta, nes iki šiol automobilio pagrobimu įtariami asmenys nebuvo nustatyti.
Vadovaudamasis byloje esančia medžiaga teismas laikė, kad galimybė įtvirtinti dokumentuose ieškovo sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį (jei sveikata buvo sutrikdyta) nebuvo užkirsta, nes ieškovas turėjo galimybę dėl sveikatos sutrikdymo kreiptis į gydymo įstaigas, kur medicininiuose dokumentuose būtų užfiksuoti objektyvūs ieškovo sveikatos tyrimo duomenys. Todėl teismas pažymėjo, kad ieškovas, pateikęs ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui objektyvius duomenis apie jam padarytą sveikatos sutrikdymą, gali ir dabar prašyti paskirti užduotį nustatyti ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo pobūdį, mastą (BPK 205 str.).
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas jo patirtą fizinį skausmą sieja su pagrobėjų veiksmais, bet ne su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neveikimu. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas laikė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp pareigūnų neveikimo, sprendžiant ieškovo pateiktą prašymą ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ir jo dėl fizinio skausmo jam sukėlimo patirtos neturtinės žalos. Dėl ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio teismas nepasisakė, nes konstatavo, kad ieškovo dėl jam sukelto fizinio skausmo patirta neturtinė žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su pareigūnų ar prokuroro veiksmais.
Išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų deliktinės civilinės atsakomybės taikymui, todėl jo ieškinį atmetė.
Teismas nepriteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti (138-142 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad 2010 m. liepos 7 d. buvo pavogtas jam priklausantis automobilis “Toyota Matrix” ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teigia, kad šio automobilio pagalba galėjo apsirūpinti buitimi ir tausoti sveikatą. Padidėjus ir atsinaujinus rankos ir klubo sąnario skausmams ieškovas 2010 m. liepos 26 d. kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių apskrities VPK pradėti tyrimą dėl sunkiai sutrikdytos ir pakenktos sveikatos. Tačiau nebuvo atlikti veiksmai užkertantys kelią materialinei ir neturtinei žalai atsirasti. Tokiu būdu Šiaulių apskrities VPK ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra šiurkščiai ir netinkamai atliko savo pareigas, atėmė įstatymo nustatyta tvarka kvalifikuotai ir pagrįstai reikalauti iš automobilio pagrobėjų neturtinės žalos atlyginimo.
2. Apeliantas teigia, kad įrodė visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos valstybė atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą. Teigia, kad teismas teisingai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (146-147 b. l.)
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos valstybė atstovaujama LR Generalinės prokuratūros prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą. (149-151 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių motyvų pagrindžiančių šį prašymą nepateikė. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (LR CPK 322 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl reikalavimo pagrįstumo
Apelianto argumentas, kad Šiaulių apskrities VPK ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra šiurkščiai ir netinkamai atlikdami savo pareigas, atėmė ieškovui teisę įstatymo nustatyta tvarka kvalifikuotai ir pagrįstai reikalauti iš automobilio pagrobėjų neturtinės žalos atlyginimo, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. liepos 26 d. apelianto pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ikiteisminio tyrimo įstaigoje nebuvo išspręstas, kaip tai numato Baudžiamojo proceso kodekso normos, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir nebuvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiajam nebuvo išsiųstas nutarimo nuorašas ir nebuvo išaiškinta nukentėjusiojo teisė ir tvarka nutarimą apskųsti, ir laikė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdant jiems pavestas pareigas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, kontroliavusių ikiteisminį tyrimą, neveikimu ieškovui R. B. galimybė pareikšti ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nebuvo užkirsta, nes iki šiol automobilio pagrobimu įtariami asmenys nenustatyti ir nepradėjus tyrimo dėl galimai sutrikdytos ieškovo sveikatos ir nepaskyrus atitinkamos užduoties nustatyti sveikatos sužalojimų pobūdį, mastą, tai yra, neužfiksavus realaus fizinio skausmo masto, neužkirsta galimybė ieškovui reikalauti iš automobilio pagrobėjų neturtinės žalos dėl fizinio skausmo sukėlimo atlyginimo, todėl ieškovas turėjo ir turi galimybę dėl sveikatos sutrikdymo kreiptis į gydymo įstaigas, kur medicininiuose dokumentuose būtų užfiksuoti objektyvūs ieškovo sveikatos tyrimo duomenys, o šiuos duomenis pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui apie padarytą sveikatos sutrikdymą ir prašyti paskirti užduotį nustatyti ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo pobūdį, mastą.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį pagrįstai nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros atliktų procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime ieškovo atžvilgio neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismui, nenustačius ginčo atveju būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų pareigūnų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp ieškovui padarytos žalos buvimo fakto, teismo išvada apie ieškinio nepagrįstumą laikytina pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė vieno iš būtinų civilinei atsakomybei reikalingų sąlygų priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neveikimo bei atsiradusios žalos.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad yra įrodęs visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė vieno iš būtinų civilinei atsakomybei reikalingų sąlygų, priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neveikimo bei atsiradusios žalos. Ieškovas R. B. nepateikė jokių duomenų, kad fizinis skausmas jam buvo sukeltas, t.y. klubo ir peties sąnarių skausmai atsirado, būtent dėl nepriimto procesinio sprendimo pagal jo 2010 m. liepos 26 d. pareiškimą. Priešingai, civilinės bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas patvirtino, kad fizinis skausmas jam buvo sukeltas pagrobus transporto priemonę, nes netekus susisiekimo priemonės reikėjo daugiau vaikščioti, dėl ko atsinaujino rankos ir klubo sąnario skausmai, t.y. patirtą fizinį skausmą ieškovas sieja su transporto priemonės pagrobėjų veiksmais, o ne su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neveikimu. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodžius vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.