Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A-51-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00724-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.1.; 2.1.7.4, 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDis

2015 m. vasario 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu – nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2014 m. balandžio 29 d., apie 15.15 val., Taikos pr. 139, Klaipėdos m., iš UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“, pasikėsino pagrobti UAB „Palink“ priklausantį turtą – 6,99 Lt vertės stiklainį marinuotų kelmučių „Mikado“, 12,49 Lt vertės pakelį drėgno tualetinio popieriaus „K“, 6,99 Lt vertės stiklainį keptų baklažanų su daržovėmis, 0,355g 13,49 Lt vertės anakardžių riešutų branduolių, l vnt. 15,99 Lt vertės skutimosi putų „Loreal“, l vnt. 17,29 Lt vertės skutimosi želė „Nivea silver“, l vnt. 9,89 Lt vertės indų ploviklį „Probiotics“, dvi skardines įdarytų žaliųjų alyvuogių, kurių bendra vertė 6,98 Lt (vieneto vertė 3,49 Lt), 16,59 Lt vertės 0,5 litro talpos trauktinę „Trejos devynerios“, 0,516 g 11,35 Lt vertės karštai rūkytų medžioklės dešrelių, vieną 7,69 Lt vertės vytintą „Klebonišką dešrą“, 0,430 g 17,20 Lt vertės migdolų branduolių, 0,620 g 9,91 Lt vertės šviežios viščiukų broilerių filė, 1,326 kg 16,56 Lt vertės kiaulienos kumpio be kaulo, 0,392 g 10,58 Lt vertės karštai rūkytos „Panevėžio“ filė, 0,5 litro talpos 12,99 Lt vertės trauktinę „Stumbro starka“, vieną pakelį 3,69 Lt vertės cukraus „Arvi“ ir 0,326 g 5,08 Lt vertės varškės sūrį „Cento“. Tokiu būdu J. R. pasikėsino pagrobti UAB „Palink“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 201,75 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes už kasos buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Nuteistasis J. R. ir jo gynėja advokatė J. Usonytė prašo nuteistojo J. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors nuteistasis J. R. apeliaciniame skunde tam tikrais aspektais neigia savo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai J. R. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – liudytojų Ž. G., L. Š., L. P., N. K., P. R. parodymais bei byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl J. R. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis pasikėsino pagrobti iš parduotuvės „Iki“ ne tik mėsą, bet ir kitas kaltinime išvardytas prekes. Pažymėtina, kad iš pradžių nuteistasis neigė savo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti ir mėsą, kuri buvo įdėta į jo krepšį kartu su kitomis prekėmis, nurodydamas, kad šią prekę tą pačią dieną jis įsigijo kitoje parduotuvėje, t. y. „Maximoje“, tačiau tik vėliau, objektyviai nustačius, kad ši prekė yra iš parduotuvės „Iki“, J. R. prisipažino, kad už ją kasoje nesumokėjo. Tiek mėsa, tiek kitos J. R. krepšyje turėtos prekės iš karto po jo sulaikymo buvo patikrintos parduotuvės prekių skenavimo sistema, visos iš J. R. paimtos prekės nusiskenavo ir prekių skenavimo sistema pateikė 201, 75 Lt sumos kvitą. Pažymėtina ir tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nuteistasis tiek pirminės, tiek papildomos apklausos metu neneigė, jog galėjo parduotuvėje „Iki“ paimti kaltinime išvardytas prekes ir nesusimokėti už jas, tačiau nurodė, kad tiksliai neprisimena, kokias prekes pirko. Tuo tarpu J. R. priėmus baudžiamąjį įsakymą, savo prašyme surengti teisiamąjį posėdį jis jau konkrečiai nurodė įvykio aplinkybes, pažymėdamas, kad iš karto po sulaikymo parduotuvėje „Iki“ iš jo patikrinimui paimtas prekes jis pirko kitose parduotuvėse (konkrečiai nurodė jų pavadinimus ir adresus), jas nešėsi su savimi į parduotuvę „Iki“, nes joje nėra prekių saugojimo kamerų. Prekių įsigijimo čekių neturėjo, nes jų saugoti neprivalo. Kartu pažymėjo, kad šioje parduotuvėje vaizdo kameros neužfiksavo jo neteisėtų veiksmų, t. y. vaizdo įraše nesimato, kad jis visas prekes, kurios buvo paimtos iš jo po sulaikymo šioje parduotuvėje, susideda į savo rankinę, juolab, kad visose Lietuvos parduotuvėse prekės ženklinamos vienodais gamykliniais atpažinimo kodais (b. l. 66). Pažymėtina ir tai, kad J. R. priimant baudžiamąjį įsakymą jis pats nurodė, kad 2014-05-05 buvo nuėjęs į parduotuvę „Iki“, adresu Taikos pr. 139, Klaipėda, ir atsiprašė parduotuvės vadovės L. P. dėl 2014-04-29 įvykdytos vagystės, nurodydamas, kad dėl šio įvykio gailisi. Šie nuteistojo veiksmai būtų nelogiški, jeigu jis iš tiesų, kaip vėliau teigė, nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. R. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertino kritiškai, kaip pastarojo gynybos versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir, remdamasis aptartų duomenų visuma, padarė pagrįstą išvadą, jog J. R. pasikėsino iš parduotuvės „Iki“ pagrobti UAB „Palink“ priklausantį turtą, kurio vertė 201,75 Lt, tai yra nedidelės vertės svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas. Tokie J. R. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

Tačiau kolegija taip pat konstatuoja, kad J. R. prašymas, atsižvelgus į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, kurios vertė neviršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytų 5 MGL, t. y. 650 Lt, ir kvalifikuoti šią veiką kaip į administracinį teisės pažeidimą, yra pagrįstas. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio pakeitimas (2014 m. gruodžio 18 d. „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1481), kuriuo buvo pakeistas turto vertės išaiškinimas. Pagal šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalį, BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi šiuo atveju nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (390 Lt) (112,95 Eur), bet neviršija 5 MGL (650 Lt) (188, 25 Eur) sumos. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti BK 190 straipsnio redakcija yra švelnesnė ir lengvina padėtį nuteistajam, todėl turi būti taikoma J. R. padarytai nusikalstamai veikai, kuri kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, jeigu pasikėsintų pasisavinti pinigų suma neviršija 5 MGL (650 Lt) (188, 25 Eur). J. R. negali būti taikoma BK 190 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamų veikų padarymo metu ir yra griežtesnio pobūdžio, nei dabar galiojanti.

J. R. veika, atsižvelgus į pasikėsinto pagrobti turto vertę (201,75 Lt/58,43 Eur), neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, o atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėtį. Todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes J. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. sausio 14 d. iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam J. R., prašant išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

J. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.