Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos L. M., kuri atstovauja pagal įstatymą ir nepilnamečius vaikus M. M. ir M. M., atstovui advokatui Z. B.,

nedalyvaujant pareiškėjai L. M., suinteresuotiems asmenims M. M. ir M. M., suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M., kuri atstovauja pagal įstatymą nepilnamečius vaikus M. M. ir M. M., pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. M., M. M., valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėja dėl svarbių priežasčių (onkologinės ligos) negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. L. M. yra atstovaujama atstovo advokato ir esant suinteresuotų asmenų prašymams, byla išnagrinėta teismo posėdyje pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims, suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis, 443 straipsnio 3, 5 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad I. M., kurio deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Po palikėjo I. M. mirties notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos, palikimas nėra priimtas (b. l. 12). Testamentų registre nėra įregistruotų I. M. palikimo priėmimo faktų (b. l. 13). (duomenys neskelbtini) buvo registruota I. M. ir L. M. (b. l. 4) (ikisantuokinė pavardė – J.) santuoka (b. l. 5). Santuokoje sutuoktiniams gimė vaikai: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 8, 9). Santuokoje L. M. įgijo 0,1498 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą L. M. nuosavybe (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14, 16 – 17, 20). I. M. vardu VĮ Regitra registruota transporto priemonė „BMW X3“, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 19). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių rajone pažymėjo, jog L. M. šeima dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma (b. l. 10).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

10. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

12. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

13. Pareiškėja L. M. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po sutuoktinio mirties, tačiau faktiškai palikimą priėmė, tai yra rūpinosi nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, likusiu po palikėjo mirties. Tai, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą po sutuoktinio I. M. mirties faktiškai pradėdama valdyti priėmė jo palikimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo duoti paaiškinimai. Suinteresuoti asmenys M. M. ir M. M. prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo neišreiškė. Nesant ir valstybės institucijų, administruojančių valstybės paveldimą turtą, prieštaravimų, pripažintina, jog pareiškėja iš karto po I. M. mirties faktiškai pradėdama valdyti palikėjui priklausantį turtą, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.13 straipsnis). Dėl to visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir vertinant jų visumą yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 175, 176, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo procedūrų atlikimui.

Dėl termino palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo.

15. CK 5.57 straipsnio 1 dalimi šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų plikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

16. Po tėvo ir sutuoktinio I. M. mirties įstatyminiais įpėdiniais tapo nepilnamečiai M. M., M. M. ir pareiškėja L. M., jau pilnamečiai M. M., M. M. Per 3 mėnesius į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nei pareiškėja, nei pilnamečiai vaikai nesikreipė. O nepilnamečiai vaikai nesikreipė, nes nebuvo kas juos atstovautų, o jie patys negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių, dėl ko buvo praleistas terminas palikimui priimti. Darytina išvada, kad pareiškėja praleido terminą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo dėl objektyvių priežasčių – dėl onkologinės ligos ir įstatymų nežinojimo, o nepilnamečiai vaikai savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisių. Terminas palikimui priimti praleistas mažiau nei vieneri metai ir šios priežastys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytinos svarbiomis, todėl terminas palikimui priimti pareiškėjai nepilnamečių vaikų vardu atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).

Dėl teismo leidimo išdavimo.

17. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai ir jų atstovas pagal įstatymą yra motina L. M. (CPK 38 straipsnis). CK 3.188 straipsnyje įtvirtinta nuostatą kad be išankstinio teismo leidimo atstovai pagal įstatymą neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, todėl nepilnamečių vaikų motina L. M. privalo gauti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

18. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjos L. M. prašymas dėl teismo leidimo nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. vardu priimti palikimą po jų tėvo I. M. mirties, laikytinas pagrįstas ir tenkintinas, nes pareiškėja yra jų įstatyminė atstovė. Ji teismui pateikė rašytinius įrodymus dėl ko yra reikalingus teismo leidimas. Todėl nesant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių rajone prieštaravimo, prašymas išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu tenkintinas. Nors nėra duomenų apie palikėjo I. M. kreditorius, tačiau užtikrinant nepilnamečių vaikų teises ir interesus, palikimas priimtinas pagal apyrašą.

19. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje iš pareiškėjos nepriteistinos, nes jai 2021-09-02 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu (b. l. 21 – 22) suteikta 100 proc. valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 582 straipsnio 7, 11 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė likusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pripažinti, kad pareiškėja L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleido terminą priimti palikimą, kuris atsirado po sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti įstatymų nustatytą terminą priimti palikimui nepilnamečių vaikų vardu.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti jų tėvo I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal turto apyrašą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo procedūrų atlikimui.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.