Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Reginos Majauskienes, teiseju: Aruno Paštuolio, Romualdo Linceviciaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Laimai Grebliunienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiuui, gynejui advokatui. Georgijui Zavtrakovui, išteisintajam V. R., nukentejusiam A. D., nukentejusio atstovui D. S., teismo posedyje išnagrinejusi Kauno mietso apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. L. bei nukentejusiojo A. D. apeliacinius skundus del 2006 m. kovo 28 d. Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžio, kuriuo V. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.., neirodžius, kad jis padare veika, turincia šio nusikaltimo požymiu.

Kolegija, išnagrinejusi skundus, išklausiusi pranešejos pranešimo, proceso dalyviu nuomoniu,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m spalio 16 d. apie 3.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, kilusiu muštyniu su G. M., J. Š. ir A. D. metu, tamsoje šaudamas iš 6 mm kalibro revolverio „Alfa 620“ Nr. (duomenys neskelbtini) devynis šuvius ir iš ju dviem šuviais pataikes A. D. i galva, padares šautine žaizda pakaušyje, galvos smegenu sukretima, šautine žaizda ir svetimkuni kaires akies akiduobeje su apakimu kairiaja akimi, sunkiai sutrikde pastarojo sveikata.

Prokuroro teigimu, teismas taip pat netinkamai ivertino ir trasologines-balistines ekspertizes išvada, kuria konstatuota, kad i galva pataikiusioje kulkoje nera rikošeto požymiu. Nukentejusysis konflikte nedalyvavo, stovejo nuošalyje, o pataikymas kulkomis i galva, paneigia išteisintojo parodymus apie šaudyma i kojas ar rankas. Išteisintasis pripažino, kad jam pradejus šaudyti, nukentejusysis stovejo kaireje puseje, vadinasi jis mate i ka šauna. Nuteistojo parodymai, kad lazda ji puole ir A. D., patvirtina, kad jis šaude ir i D. bei irodo išteisintojo kalte tycia sužalojus A. D., todel teismo išvada, jog pasekmes kilo kazuso pasekoje, taip pat nepagrista. Neveike jis ir butinosios ginties salygomis, nes realios gresmes jam nebuvo, todel teismas pažeide BK 15 str. 2 d., 28 str. ir 135 str. 1 d. reikalavimus.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagristai atmete pirmuju liudytoju – G. M. bei J. Š. parodymus, nes šie liudytojai nuosekliai teige, kad jie buvo mušami ir sužaloti atvykeliu.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentejusiojo A. D. skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis naikinamas ir byla gražinama prokurorui del netinkamai surašyto kaltinamojo akto.

BPK 219 str. ipareigoja prokurora, surašytame kaltinamajame akte aprašant inkriminuojama nusikalstama veika, nurodyti nusikalstamos veikos padarymo vieta, laika, budus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

Pagal BK 135 str. 1 d. atsako tik tas, kas sužalojo ar susargdino žmogu, jeigu del to nukentejes asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, neštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkancia liga, realiai gresiancia gyvybei ar stipriai sutrikdancia žmogaus psichika arba prarado didele dali profesinio ar bendro darbingumo arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentejusio kunas.

Apeliantai teisus, teigdami, kad V. R. inkriminuotas nusikaltimas gali buti padaromas tik tycia. Butent todel tycia turi atsispindeti ir surašytame kaltinajame akte. Gi, nei iš V. R. suformuluoto kaltinimo, kad jis, muštyniu, kilusiu su nukentejusiuoju A. D. bei liudytojais G. M. ir J. Š. metu, iššaudamas iš 6 mm kalibro revolverio 9 šuvius ir iš ju 2 šuviais pataikydamas A. D. i galva, ko pasekoje A. D. išsivyste kaires akies aklumas ir šis neteko daugiau nei 30 procentu bendro darbingumo, sunkiai sutrikde jam sveikata, nei iš viso kaltinamojo akto turinio, kuri sudaro vien tik visu faktiniu duomenu aprašymas, negalima suprasti, kodel prokuroro pozicija butent tokia, kuriais kaltinamajame akte aprašytais duomenimis ir kodel prokuroras grindžia pareikšta kaltinima, kuo remdamasis prokuroras konstatavo išteisintojo V. R. ir nukentejusio A. D. dalyvavima muštynese, kurie išteisintojo V. R. veiksmai rodo tycios jo atliktuose veiksmuose buvima ir kodel, todel padarytos teismo išvados, kad kaltinimo surašymas, nurodant faktiniais duomenimis nepatvirtintas aplinkybes bei nenurodžius inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviosios puses pažeidžia BPK 219 str. reikalavimus, yra pagristos.

Nagrinejant byla, tikrinant ir vertinant pateiktus faktinius duomenis, teismai ipareigoti patikrinti bei ivertinti kaltinamajame akte suformuluoto kaltimimo teisinguma, teisetuma ir pagristuma. Šiuo konkreciu atveju, kaltinamojo akto surašymui keliamu reikalavimu nesilaikymo pasekoje, teismai, net ir atlike jo kompetencijai nepriskiamas pareigas, tarpe visu kaltinamajame akte nurodytu faktiniu duomenu, ieškant, analizuojant bei spejant, kuriais iš ju kaltinimas galetu gristi V. R. pareikšta kaltinima, yra nepajegus nustatyti tiesa byloje bei priimti teiseta ir pagrista o nuosprendi.

Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad, kelios valandos iki inkriminuojamo ivykio, išteisintasis V. R. buvo užpultas, mušamas bei nustumtas i upeli ir laikomas jame už koju, neleidžiant jam iš jo išlipti, apsvaigusiu nuo alkoholio šios bylos liudytoju G. M. ir J. Š., kurie reikalavo iš jo pinigu, degtines, o, nedavus ju, G. M. grasino ji pagrobsias ir parduosias, bei tycia sulauže V. R. motoroleri (motorolerio sužalojimai patvirtinti 2005 m. gruodžio 14 d. apžiuros protokolu b.l. 43-46). V. R., bijodamas prarasti užpuoliku aplaužyta motoroleri, išsikviete pagalba jo parsivežimui i namus, taciau, tie patys mediniais pagaliais ginkluoti G. M. ir J. Š. sumuše ir jo prašymu atvažiavusius parvežti nevažiuojanti motoroleri liudytojus R. M. bei V. K.. Taip manyti leidžia šie faktiniai duomenys:

Liudytojo V. K. parodymai rodo, kad, keliant i mašina V. R. motoroleri, prie ju priejo nukentejusysis A. D. ir liudytojai G. M. bei J. Š.. G. M. liepe jiems iškrauti ir palikti motoroleri. Nepaklusus jo reikalavimui, pagaliais ginkluoti G. M. ir J. Š. eme juos mušti. Jis, gaves pagaliu per alkune ir pamates, kad R. M. veidas apsipyles krauju, išsigandes pabego. Šie jo parodymai bylos faktiniais duomenimis, nepaneigti.

Liudytojo R. M. parodymai rodo, kad, jiems keliant i mašina V. R. motoroleri, prie ju priejo neblaivus nukentejusysis A. D. ir liudytojai G. M. bei J. Š.. Jis, nenoredamas veltis i konflikta, apsibabines, pavede toliau ir paliko G. M. bei J. Š.. Taciau netrukus, lazdomis ginkluotu G. M. ir J. Š. buvo pasivytas ir mušamas lazda per galva bei rankas, kuriomis dengesi nuo smugiu. Šio liudytojo parodymai bylos faktiniais duomenimis taip pat nepaneigti. Juos iš dalies patvirtina specialisto išvados aktas, kuriuo R. M. konstatuotas ne mažiau, kaip 7 trauminiais poveikiais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas del kaktos, ausies kaušelio, plaštaku bei dilbiu sužalojimo.

V. R. teigimu, jis, smurto vartojimo prieš R. M. ir V. K., nemate, nes tuo metu prie upelio ieškojo motorolerio užvedimo rakteliu, kuriuos pamete prieš tai buvusio jo užpuolimo metu. Jam grižus nuo upelio, girti G. M. ir J. Š., ji užpuole, stumde, tampe, supleše striukes užtrauktuka, grasino, kad visi cia atvažiave kaimieciai gavo ir gaus per galva. Kartu su jais buvo ir nukentejusysis A. D., taciau jis stovejo atokiau ir prieš ji smurto nevartojo, o po kurio laiko kažkur prapuole. Pamates G. M. ir J. Š. rankose lazdas, suprato, kad bus jomis mušamas, tad ištrukes, bego, o jie vijosi. Suprates, kad pabegti nepavyks, jis išsitrauke iš kišenes su savimi tureta ginkla, pagrasino šausias ir du kartus iššove i ora. Taciau abu užpuolikai nenurimo, jie tapo dar agresyvesni ir koliodamiesi eme ji supti. Jis, bijodamas juos per arti prisileisti bei noredamas išgasdinti, traukdamasis, ginkla nukreipes i žeme, šaude. Iššaudes visus šovinius, bego toliau, o šie ji vijosi. Atsigrežes, spejo pamatyti virš galvos iškelta lazda, užsidenge ranka ir ismuko i krumus. Užpuolikams pasišalinus, jis, nuejes prie automobilio, rado sužalota R. M.. Sodinant sužalota R. M. i automobili, užpuolikai su lazdomis rankose, vel pasirode, tad jis, isodines sužalota R. M. i automobili ir skubiai uždares duris, nubego kviesti policija. Šie V. R. parodymai nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinejimo teisme metu, taip pat paneigti.

Liudytojas R. M. parode, kad, V. R. isodintas i automobili, jis, automobiliu bande pabegti nuo užpuoliku, taciau, išvažiavus i gatve, šie užtvere jam kelia. Jis, vengdamas užvažiavimo ant ju, pasukes i šalikele, atsitrenke i tvora ir sustojo, o G. M. ir J. Š. su lazdomis dauže automobili. Tokius pat parodymus dave ir liudytoja I. M., tuo metu taip pat sedejusi automobilyje. Ju parodymai faktiniais bylos duomenimis taip pat nepaneigti. Daikto apžiuros protokolas patvirtina, kad R. M. automobilio priekinis stiklas buvo suskilinejes, variklio dangtis ilenktas bei padaryti ir kiti jo automobilio apgadinimai.

Iš minetu liudytoju parodymu seka, kad ivykio nakti, apsvaige nuo alkoholio liudytojai G. M. ir J. Š. buvo agresyvus. Pradžioje jie prikibo prie V. R., elgesi chuliganiškai, vartojo jo atžvilgiu smurta, nustume nuo šlaito, o šiam ikritus i upeli, laikydami už koju, neleido iš jo išlipti, reikalavo pinigu, degtines, tycia dauže ir lauže svetima turta – V. R. motoroleri. Veliau jie kibo ir provokavo konflikta, elgesi chuliganiškai, smugiuodami lazdomis sumuše liudytojus V. K. ir R. M. bei tycia daužydami pagaliais, žalojo svetima turta - R. M. automobili. Taip pat jie pakartotinai užpuole nuo upelio sugrižusi V. R., elgesi chuliganiškai stumde ir tampe, grasino bei vijosi ji, o prisivije, laikydami rankose lazdas, gresmingai ji supo.

Kolegija mano, kad teismas pagristai patikejo minetais liudytoju R. M., I. M., V. K. bei išteisintojo V. R. parodymais. Minetu asmenu parodymai šioje dalyje yra nuoseklus ir pastovus. Juos taip pat patvirtina ir faktiniai duomenys ( motorolerio bei automobilio apžiuru protokolai, specialisto išvada apie R. M. padaryta sužalojima, liudytojos R. R. parodymai apie motorolerio rakteliu ieškojima upelyje).

Taciau to negalima pasakyti apie liudytoju G. M. ir J. Š. parodymus, kuriu jokie faktiniai duomenys, nepatvirtina. V. R. motoroleri pasistates buvo prie R. R. namu. Prie ju V. R. buvo užpultas ir nustumtas i upeli. Prie ju jis kita diena ieškojo ir rado pamestus motorolerio raktelius. Nuo ju, R. M. bei V. K. paeme motoroleri ir ikrove ji i R. M. automobili. Prie ju buvo sumušti R. M., V. K. bei antra karta užpultas V. R.. Negincytina, kad G. M. ir J. Š. bei nukentejusysis A. D., ta nakti svaigiuosius gerimus vartojo kitoje vietoje, t.y. G. M. tevo sodyboje, todel G. M. ir J. Š. apdaužyti V. R. motoroleri, nustumti V. R. i upeli, užpulti ir sumušti atvažiavusius R. M., V. K. bei pakartotinai užpulti V. R., galejo tik ateje i R. R. tevu kiema. Butent taip ir tvirtina išteisintasis V. R. bei liudytojai R. M., V. K., I. M..

Prokuroro ir nukentejusio A. D. skundu teiginiai, jog teismas be pagrindo atmete teisingus liudytoju G. M. ir J. Š. parodymus, nepagristi. Liudytoju G. M., J. Š. teiginiai, jog juos ta nakti du kartus buvo užpuole, muše bei sparde atvažiave 4, 5, ar 7 nepažistami jiems asmenys, bei, kad nuo ju jie tik gynesi lazdomis, bylos faktiniais duomenimis nepatvirtinti. Nepastovus yra ir šiu liudytoju parodymai apie jiems neva padarytus sužalojimus. Apklaustas liudytoju tuoj pat po ivykio, t.y. 2005 m. spalio 18 d., G. M. teige ivykio metu nenukentejes ir pas teismo med. eksperta vykti atsisake (b.l. 58-59). J. Š. tuoj pat po ivykio apklaustas nebuvo. Apklausiamas beveik po menesio nuo ivykio, t.y. 2005 m. lapkricio 9 d., G. M. jau teige buves nestipriai sužalotas, t.y. turejes keleta melyniu (b.l. 60-61). Analogiškus parodymus, teigdamas, buves nestipriai sužalotas, t.y. kad turejes kelias melynes, ta pacia diena teige ir liudytojas J. Š. (b.l. 72-73). Duodamas parodymus apylinkes teismo posedyje, t.y. 2005 m. sausio 25 d., G. M. nurode, jog jam buvo išmuštas dantis (b.l. 141), o J. Š., kad po šuvio jis pajuto karšti veide, bei, kad po to jo veide buvo šašas. G. M. kolegijos posedyje taip pat teige netekes danties(b.l. 207), o J. Š. - , kad po šuvio pajuto karšti žande (b.l. 208). Taciau nei pas viena iš ju, ju nurodomi muštyniu ar šuviu padaryti sužalojimai nekostatuoti ir nei vienas iš ju negali paaiškinti parodymu kitimo priežasties. Todel pagrindo liudytoju G. M. ir J. Š. parodymai vertintini kritiškai.

BK 28 str. 1 d. suteikia asmeniui teise i butinaja ginti. Šia teise asmuo gali pasinaudoti neatsižvelgdamas i tai, ar jis galejo išvengti kesinimosi arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis ar valdžios institucijas. Istatymas leidžia ginti tik istatymo ar kitais norminiais aktais saugomas asmens teises, visuomenes ar valstybes interesus ir tik nuo tokio kesinimosi, kuris atitinka baudžiamojo istatymo numatytos veikos požymius, kai kesinamasi i asmens gyvybe, sveikata, lytine laisve, nuosavybe, busta ar kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus.

G. M. ir J. Š. veiksmai buvo neteiseti. Jie, sugrižusi nuo upelio V. R. stumde, tase ir grasino, o jam ištrukus, vijosi ir, laikydami rankose pagalius, supdami, agresyviai artejo prie jo. Visa tai rode, kad gresme V. R. sveikatai ar net ir gyvybei, buvo ne tik akivaizdi, bet ir reali. Vadinasi, V. R. turejo teise neprisileisti G. M. bei J. Š. arciau ir nuo ju kesinimosi i jo sveikata ar gyvybe, gintis. V. R. šaudymas turetu ginklu i žeme ir tokiu budu trukdymas užpuolikams prie jo priarteti, rodo, kad tokia V. R. gynyba pilnai atitiko kesinimosi i jo sveikata ar net gyvybe, pobudi ir pavojinguma bei buvo teiseta. Apeliantai teisus, teigdami, kad tokia V. R. veika nera ir negali buti laikoma butinaja gintimi, nes butinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Taciau, šio teiseto gynimosi nuo akivaizdaus, realaus ir pavojingo užpuolimo metu nei vienam iš užpuoliku, baudžiamuosiuose istatymuose numatyta žala nepadaryta, tad teismas, pripažindamas V. R. šaudymo veiksmus butinaja gintimi, netinkamai taike baudžiamaji istatyma.

V. R., šaudymu atremdamas akivaizdu, realu ir pavojinga užpuoliku kesinimasi i jo sveikata ar net gyvybe, savo veiksmais, baudžiamuosiuose istatymuose nustatytos žalos užpuolikams, nepadare, todel jo veiksmai, gasdinant užpuolikus šaudymu ir neleidžiant jiems prie jo prisiartinti, buvo socialiai vertingi ir teiseti. Baudžiamoji atsakomybe už tokius V. R. veiksmus istatymu nenumatyta.

Prokuroro ir nukentejusio teigimu, V. R. tycia šaudant, vienai kulkai istrigus pakaušyje, o kitai kulkai istrigus kaireje akyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentejusio A. D. sveikata, nes šis, del išsivysciusio kaires akies aklumo, neteko daugiau nei 30 % bendro darbingumo.

Šie prokuroro ir nukentejusio teiginiai, deklaratyvus ir faktiniais bylos duomenimis, nepatvirtinti. Ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje dalyje atliekami nebuvo.

Iš bylos duomenu seka, kad ivykio nakti kartu su liudytojais G. M. ir J. Š., alkoholinius gerimus vartojo ir nukentejusysis A. D.. Buvo jis su kaltinamaisiais ir Rucinsku sodyboje, šiems vartojant prieš V. K. ir R. M., smurta. Buvo jis ir jiems užpuolant nuo upelio grižusi V. R.. Nukentejusio parodymai rodo, kad pasišalino jis tik tada, kai šie liudytojai lazdomis puole ir vijosi V. R..

Nukentejusiojo A. D. parodymai nepastovus ir prieštaringi. Apžiurimas gydytoju, tvirtino, kad prie namu buvo užpultas, sumuštas ir iš dujinio pistoleto jam buvo šauta i veida (b.l. 17). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigunu (b.l. 1-8, 48-49), tvirtino, kad 2005 m. spalio 15 d. 23 val., prasilenkimo su trim nepažistamais asmenimis metu gavo nuo vieno iš ju smugi i aki ir, prarado samone. Atsigaves, pajuto esas sužalotas. Kraujavo akis ir pakaušis. 2005 m. lapkricio 7 d. parodymus pakeite ir parode, ivykio diena apie 22.30 val. atejes pas švenciancius G. M. bei J. Š., išgeres 100 gr. Alkoholio, su jais lauke ruke. Tuo metu i tvora atsitrenke automobilis. Iš jo išlipo ne mažiau nei 3 vyrai ir aiškinosi su G. M.. Jis i aiškinimasi nesikišo, stovejo atokiau, maždaug už 3 – 5 metru nuo ju. Jokiu muštyniu ir lazdu G. M. bei J. Š. rankose, nemate. Pasigirdo šuviai ir jis kaireje akyje pajuto skausma. Pasilenkes, vel išgirdo šuvi, bet kito sužalojimo nepajuto (b.l.51). Duodamas parodymus teisme, patikslino, kad nemate kas ir kada i ji šove, bei nežino ar tai padaryta buvo tycia (b.l. 137-138). Kolegijos posedyje pakartojes beveik tuos pacius parodymus, parode kad V. R. mate jo silueta, nes ir jis iš 5 metru atstumo mate ju visu siluetus (b.l. 204-205). Liudytojai G. M. bei J. Š. pripažista, tureje rankose lazdas bei muše jomis per kur papuole. Jei kolegijos posedyje nukentejusio A. D. duoti parodymai, kad jis mate konflikto dalyviu siluetus, teisingi, vadinasi nukentejusysis, teigdamas, jog jis nemate ar G. M. ir J. Š. turejo rankose lazdas, vijosi V. R. bei vartojo smurta, sako netiesa ir todel jo parodymais gali buti tikima tik tiek, kiek juos patvirtina kiti faktiniai duomenys.

V. R. teigimu, jis nežino, kada, kaip ir kokiu budu jam šaudymu ginantis nuo užpuoliku, buvo kliudytas ir ar buvo kliudytas nežinia kur buves A. D.. Jis jo nemate ir i ji nešaude.

Liudytoju G. M. ir J. Š. teigimu, jie taip pat nepastebejo, kada ir kur iš ju tarpo pradingo bei kur šaudymo metu buvo nukentejusysis A. D..

V. R. neneigia, kad A. D. sužaloti galejo tik galimai nuo metalinio garažo rikošetavusi kulka.

Nukentejusysis A. D. ir prokuroras apeliaciniuose skunduose neigia metalinio garažo ivykio vietoje buvima. Prokuroras ši savo teigini grindžia tuo, kad ivykio vietos apžiuros metu nukentejusio A. D. nurodytoje vietoje jokio garažo nera. Taciau tokius prokuroro teiginius paneigia ne tik liudytojo G. M., bet ir liudytoju R. M., V. K. parodymai. Konkrecios nukentejusio A. D. stovejimo bei sužalojimo vietos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos. Ivykio vietos apžiuros protokole (b.l. 4-8) faktai, tvirtinantys, jog nukentejusysis A. D. rode konkrecias vietas ir kokias, neužfiksuoti. Prie mineto protokolo prijungtose fotografijose yra padarytos atžymos, taciau tu atžymu padaryma pagrindžianciu duomenu, minetame protokole, nera. Nenustatytos ir konkrecios vietos, kuriose šaudymo metu buvo liudytojai G. M. ir J. Š. bei apeliantas V. R., kuriose konkreciose vietose buvo užpulti ir sumušti G. M. bei V. K., kur stovejo V. R. motoroleris, kur stovejo R. M. automobilis motorolerio krovimo i ji metu, kurioje vietoje jo automobilis buvo daužomas lazdomis, vietos, kuriose buvo užpultas V. R., kur jis buvo tasomas ir stumdomas, kuria kryptimi jis ištrukes bego, kur budamas jis pradejo ir kur baige šaudyti bei kokiomis kryptimis jis šaude ir t.t..

Teismo medicinos specialisto išvados aktas rodo, kad nukentejusiojo A. D. sužalojimai galvos srityje padaryti buvo dviem trauminiais poveikiais ir skirtingomis aplinkybemis – t.y., vienu ju iš priekio buvo sužalota kaire akis, o kitu - pakaušis. Abu sužalojimai padaryti nukentejusiam esant skirtingose padetyse.

2005 m. lapkricio 11 d. specialisto išvados aktu konstatuota, kad išimta kulka yra 6 mm kalibro Floberto šovinys, mskirtas šaudyti iš 620 modelio revolveriu „ALFA“, revolveriu „KORA BRNO“, „ME-38 Magnum-6R ir kitu ginku, tad jis galejo buti iššautas ir iš V. R. pateikto ginklo, bet nustatyti, kad jis iš jo ir buvo iššautas, galimybes nera, nes ginklo vamzdžio kanalo pedsakai kulkos paviršiuje, identifikavimui netinka (b.l. 29-32). Tokia išvada leidžia daryti tik prielaida, kad galejo ji buti iššauta iš V. R. tureto pistoleto.

2006 m. vasario 20 d. ekspertizes aktu konstatuota, kad ant šios kulkos rikošeto pedsaku nera, taciau kategoriškai to teigti negalima, nes rikošeto pedsakai ant kulkos paviršiaus galejo buti sunaikinti deformuojantis kulkai pataikius jai i kaukoles kaula (b.l. 149-151). Ši išvada taip pat leidžia daryti tik prielaida, kad iššauta ji buvo iš V. R. tureto pistoleto.

Duomenys byloje rodo, kad mineta kulka išimta buvo iš nukentejusio A. D. pakaušio. Ja buvo prakirstas tik jo pakaušio paodis ir ja iš paodžio išemus, žaizda net nesiuta (b.l. 17). Duomenu, kad šia kulkai istrigus nukentejusio pakaušio paodyje, butu buvusi sunkiai sutrikdyta nukentejusio A. D. sveikata, nera.

Nukentejusiam A. D. sunkiai sutrikdyta sveikata ir jis neteko daugiau, nei 30 procentu bendro darbingumo del šautines žaizdos ir jo kaireje akyje esancio svetimkunio bei išsivysciusio tos akies aklumo (b.l. 17-18). Specialisto išvados akte užfiksuota, kad galvos smegenu kompiuterine tomograma Nr. 421 rodo, jog kaires akies akiduobes viršuneje, ties vidine akiduobes sienele žemiau kanalo yra „labai aukšto tankio svetimkunis – kulkos šešelis (0,9 cm. dydžio)“ (b.l. 17). Šioje dalyje ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami iš viso nebuvo. Akivaizdu, kad kaltinimas, netikrindamas ir nevertindamas pirminiu nukentejusio A. D. parodymu, kad ji prie namu sužalojo trys jam nepažistami asmenys, remdamasis vien tik tikymybine specialisto išvada, jog nukentejusio pakaušyje rasta kulka galejo buti iššauta ir iš V. R. tureto ginklo, neatlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmu, tiesiog preziumavo, kad ir sunkus sveikatos sutrikdymas del kaires akies šautinio sužalojimo, buvo padarytas V. R. turetu ginklu. Toks deklaratyvus konstatavimas grubiai pažeidžia ne tik asmens teises, bet ir Respublikos Konstitucijos, BPK bei kitu baudžiamuju istatymu reikalavimus, rodo nepagarba teismui ir proceso dalyviu teisems. Kartu tai rodo ir vykusio ikiteisminio tyrimo šališkuma. Duomenu, rodanciu, kad ir 0,9 cm. dydžio kulka, esanti nukentejusio akiduobeje, galejo buti naudojama ir V. R. turetame ginkle, bei, kad ji iš jo ir buvo iššauta, byloje nera. Taip pat nera ir duomenu, kad kulka, esanti nukentejusio akiduobeje yra tapati kulkai, iššimtai iš nukentejusio pakaušio. Deklaratyvaus, bylos faktiniais duomenimis nepatvirtinto kaltinimo pareiškimas, grubiai ir iš esmes pažeidžia BPK reikalavimus. Kolegija, šiuo konkreciu atveju, pati šio grubaus ikiteisminio tyrimo pareigunu padaryto pažeidimo ištaisyti negali. Šiuo konkreciu atveju ikiteisminis tyrimas turi buti daromas nuo konkreciu nukentejusio, liudytoju bei išteisintojo V. R. buvimo vietu nustatymo, ivykio vietoje vykusiu veiksmu tikrinimo, planu ir scemu, sudarymo, parodymu tikrinimo vietose, akistatu, tyrimo eksperimentu ir kitu, tyrimo eigoje iškylanciu proceso veiksmu atlikimo. Nežinodama akiduobeje esancios kulkos rušies, ginko, ginklo rušies, iš kurio toji kulka galejo buti ir buvo iššauta, taip pat nežinodama konkrecios nukentejusio A. D. buvimo vietos jo sužalojimo metu, konkreciu V. R. stovejimo vietu, jo šaudymo trajektoriju, rikošetavimo galimybiu, traukimosi krypciu ir t.t., kolegija netiri ir galimybes duoti pavedimus ikiteisminio tyrimo teisejui.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Kauno miesto apylinkes teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendi panaikinti ir byla del BPK 219 str. reikalavimu neatitinkancio akto surašymo perduoti prokurorui.