Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 344053 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. manymu, konkrečiu atveju dėl eismo įvykio yra kaltas dviračio vairuotojas, kadangi jis privalėjo ne važiuoti dviračiu per perėją, bet jį vestis. Pažymėjo, jog Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 66 p. nustato, kad jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms. Pasak L. P., nutarime dviračio vairuotojas įvardintas kaip važiuojanti transporto priemonė, tačiau šiuo konkrečiu atveju, dviračio vairuotojas kirsti pėsčiųjų perėją galėjo tik kaip pėsčiasis. L. P. teigimu, remiantis KET 30 p., pėsčiasis yra asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Tad, anot L. P., dviračio vairuotojui, kaip eismo dalyviui buvo privalu laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jo paties, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 p.) Be to, remiantis KET 51 p. nuostatomis, įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.

L. P. daro išvadą, jog dėl eismo įvykio yra kaltas dviračio vairuotojas, kurio kaltė pasireiškė tuo, kad jis į važiuojamąją dalį įvažiavo, o ne įžengė, kaip numato Kelių eismo taisyklės, o įvažiavęs (o ne įžengęs) į važiuojamąją kelio dalį neįvertino artėjančios transporto priemonės bei neįsitikino savo saugumu.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. P. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais (b. l. 30-32). Papildomai paaiškino, jog buvo tamsu ir ji turėjo sukti į dešinę – T. Narbuto gatvę. Tuo metu, pasak L. P., degė raudonas šviesoforo signalas, tačiau yra žalia rodyklė į dešinę, įsitikinusi, kad saugu, pradėjo sukti. Netikėtai iš šono į perėją įvažiavo dviratininkas ir įvyko susidūrimas. Sankryžoje tuo metu nebuvo kitų automobilių, tačiau, anot L. P., T. Narbuto gatvės ir Laisvės prospekto negalima laikyti gatvėmis, kuriose eismas neintensyvus. Įvykis įvyko tamsiu paros metu, o dviratininkas buvo be šviesą atspindinčios liemenės, tad, pasak L. P., ji galėjo dviratininko ir nepastebėti. Dviratininkas prieš kirsdamas perėją privalėjo įsitikinti, ar saugu, tačiau jis išėjo į perėją, nors matė riedantį automobilį.

Teismo posėdyje nukentėjusysis G. Š. prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą (b. l. 30-32). Paaiškino, jog važiavo iš Žvėryno, degė žalias šviesoforo signalas ir jis minimaliu greičiu įvažiavo į pėsčiųjų perėją, tuomet įvyko susidūrimas su automobiliu. Pasak G. Š., jis nugriuvo ant automobilio variklio dangčio. Kadangi jis važiavo iš dešinės pusės, o kelias dviejų juostų, anot G. Š., vairuotoja turėjo jį matyti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta (b. l. 26).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad dirba kelių policijoje (b. l. 30-32). Jis atvyko pagal iškvietimą, kadangi automobilis susidūrė su dviračiu. Buvo tamsus paros metas, automobilis suko į dešinę ir pėsčiųjų perėjoje užkliudė dviratininką. Dviratininkas buvo be šviesą atspindinčios liemenės, tačiau, pasak A. D., dviratininkai privalo dėvėti liemenę, jei eismas intensyvus. Tuo metu eismas nebuvo intensyvus, nes buvo vakaras, o tokių sąrašų, kuriose gatvėse yra intensyvus eismas, nėra. Pagal Kelių eismo taisykles dviratininkui nedraudžiama pervažiuoti pėsčiųjų perėjos.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad buvo iškviestas dėl įvykio (b. l. 30-32). Važiavo dviratininkas ir automobiliu važiavo moteris, kuri suko į dešinę degant žaliai šviesoforo rodyklei. D. J. teigimu, jei eismas intensyvus, dviratininkas turi vestis dviratį per perėją, bet, pasak D. J., eismas tuo metu nebuvo intensyvus, kadangi kitų automobilių nebuvo. Tamsiu paros metu dviratininkas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, tačiau, anot D. J., tai, kad dviratininkas buvo be liemenės, neįtakojo įvykio, nes sankryža buvo gerai apšviesta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog Vilniaus apskr. VPK KPV Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis D. J. 2010 m. rugsėjo 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 344053 L. P. už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 13 d. 20 val. 39 min. Laisvės pr. – Narbuto g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Lexus IS 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama kryptimi, kurią rodo rodyklė, esanti papildomoje šviesoforo sekcijoje, kartu su raudonu signalu, nedavė kelio dviratininkui važiuojančiam degant žaliam šviesoforo signalui ir su juo susidūrė, apgadintas automobilis ir dviratis, tuo L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 167 p. reikalavimus, už šį pažeidimą numatyta atsakomybė LR ATPK 127 str. 2 d. (b. l. 10, abi lapo pusės).

Vilniaus apskr. VPK KPV 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. F 344053, už administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto pažeidimo padarymą, pagal LR ATPK 127 str. 2 d. L. P. paskyrė 160 Lt baudą (b. l. 5, 11). Be kita ko, nutarime nurodyta, jog 2010 m. rugsėjo 17 d. gavus L. P. prašymą, siekiant visapusiškai, objektyviai ir pilnutinai išsiaiškinti bylos aplinkybes, buvo nuspręsta į bylos nagrinėjimą kviesti abu įvykio dalyvius, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2010 m. lapkričio 18 d. Nutarime taip pat pažymėta, kad G. Š. nurodė, jog jam degė žalias šviesoforo signalas, o automobilis „Lexus IS 200“ pilnai nesustojo prieš perėją, nors jam degė raudonas šviesoforo signalas, ir jį partrenkė. L. P. nurodė, jog dviračio vairuotojas pažeidė KET 66 p. reikalavimus. Nutarime konstatuojama, jog iš byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad dviratininkui degė žalias šviesoforo signalas, KET 167 p. nurodyta, kad vairuotojas privalo duoti kelią važiuojančioms transporto priemonėms, o sąvoka – „duoti kelią“ apibrėžta KET 3.7 p., todėl nuspręsta, jog eismo įvykis kilo dėl L. P. veikos.

2010 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apskr. VPK KPV nutarime „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 344053“ (b. l. 17) nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. F 344053 nagrinėjimą atidėti ir pratęsti bylos nagrinėjimo terminą iki 2011 m. kovo 17 d.

Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vyresnysis patrulis D. J. 2010 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 12, abi lapo pusės) nurodė tas pačias aplinkybes, kurios užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo protokole bei apie kurias pasisakė teismo posėdžio metu, t. y. kad L. P. 2010 m. rugsėjo 13 d. 20 val. 39 min. važiavo Laisvės pr. ir suko į T. Narbuto g. degant raudonam šviesoforo signalui ir papildomai žaliai rodyklei, leidžiančiai važiuoti į dešinę. Taip pat pažymėjo, jog L. P. nurodė, kad ji važiuodama pažiūrėjo, ar niekas neina per pėsčiųjų perėją ir pradėjus važiuoti prieš jos vairuojamą automobilį iš dešinės pusės atvažiavo dviratininkas, su kuriuo ji ir susidūrė.

Iš 2010 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio vietos schemos (b. l. 13, abi lapo pusės) matyti, jog T. Narbuto g. – Laisvės pr. sankryžoje, kuria važiavo L. P. ir įvyko susidūrimas su dviratininku G. Š., yra šviesoforas, kuriame ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su rodykle, nukreipta į dešinę, L. P. vairuojamas automobilis „Lexus IS 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi pėsčiųjų perėjoje, dviratis „Focus Marakas“ Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. Š. – kairioje kelio pusėje. Schemoje pažymėta, jog sugadinta dviračio „Focus Marakas“ Nr. (duomenys neskelbtini), stabdžių sistema, nesisuka užpakalinis ratas.

G. Š. 2010 m. rugsėjo 13 d. paaiškinime (b. l. 14, abi lapo pusės) nurodė tas pačias aplinkybes, kurios užfiksuotos skundžiamame Vilniaus apskr. VPK KPV nutarime, Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vyresniojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime bei nurodytos paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Be kita ko, nurodė, jog privažiavęs prie pėsčiųjų perėjos, jis sustojo ant šaligatvio ir pamatė kaip link sankryžos lėtai riedėjo vienas automobilis, kuris stabtelėjo keletą metrų iki pėsčiųjų perėjos, ir po to, jam įvažiavus į perėją, vėl automobilis ėmė riedėti. Automobilis atsitrenkė į jo kairę pusę, jam stipriai sutrenkta dešinės rankos plaštaka ir lengvai sumuštas kairės kojos kelias, kuriuos išsigydė namie, į medikus nesikreipė. Automobilis priekine dalimi ties valstybiniu numeriu trenkėsi į dviračio šoną (2010 m. lapkričio 18 d. paaiškinimo papildymas).

L. P. 2010 m. rugsėjo 13 d. paaiškinime (b. l. 15, abi lapo pusės) nurodė tas pačias aplinkybes, kurios užfiksuotos skundžiamame Vilniaus apskr. VPK KPV nutarime, Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vyresniojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime bei nurodytos paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Be kita ko, nurodė, jog ji stabtelėjo ties T. Narbuto g., ir kai ji stovėjo, niekas nėjo ir nevažiavo, todėl ji buvo įsitikinusi, kad gali važiuoti į T. Narbuto g. Tik pajudėjus iš vietos dviratininkas išniro iš tamsos jai iš dešinės pusės ir netikėtai susidūrė su juo. Važiuojant per sankryžą gatvė buvo silpnai apšviesta. Dviratininkas užkliuvo už automobilio priekinio bamperio, kurį su dviračio pedalais apgadino, apgadintas dviratis, o dviratininkui sužalojimai nepadaryti.

Kad apgadinti G. Š. vairuojamas dviratis „Focus Marakas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (nesisuka ratas) bei L. P. vairuojamas automobilis „Lexus IS 200“ (valstybinis numeris ir bamperis) pažymėta ir jų pasirašytoje įvykio schemoje (b. l. 16).

Fotolentelėje (b. l. 18) užfiksuotose nuotraukose matyti, jog sankryžoje yra pėsčiųjų perėja, kurioje įvyko eismo įvykis, įrengtas šviesoforas, kuriame ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su rodykle, nukreipta į dešinę.

LR ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą – Kelių eismo taisykles.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. LR ATPK 256 str. 1 d. ir 2 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pažymėtina, kad L. P. neginčija tos aplinkybės, jog ji 2010 m. rugsėjo 13 d. 20 val. 39 min. Laisvės pr. – Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį „Lexus IS 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama į dešinę – T. Narbuto gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui ir esant žaliai rodyklei į dešinę, ėmė sukti ir susidūrė su G. Š. vairuojamu dviračiu „Focus Marakas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kirto važiuojamąją dalį, degant žaliam šviesoforo signalui bei buvo apgadinti automobilis ir dviratis. Tačiau ji su pažeidimu nesutinka, kadangi, anot L. P., dėl eismo įvykio yra kaltas dviračio vairuotojas, kuris privalėjo ne važiuoti dviračiu per perėją, bet jį vestis, be to įsitikinti, kad eiti saugu.

Tą aplinkybę, jog L. P. 2010 m. rugsėjo 13 d. 20 val. 39 min. Laisvės pr. – Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį „Lexus IS 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama į dešinę – T. Narbuto gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui ir esant žaliai rodyklei į dešinę, ėmė sukti ir susidūrė su G. Š. vairuojamu dviračiu „Focus Marakas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kirto važiuojamąją dalį, degant žaliam šviesoforo signalui bei buvo apgadinti automobilis ir dviratis patvirtina ir nukentėjusiojo G. Š. paaiškinimai teismo posėdžio metu (b. l. 30-32) 2010 m. rugsėjo 13 d. L. P. ir G. Š. paaiškinimai (b. l. 14, 15), 2010 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija (b. l. 12, abi lapo pusės), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 13, abi lapo pusės, 16).

Kelių eismo taisyklių 66 p. numatyta, jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.

Tai, kad eismas 2010 m. rugsėjo 13 d. 20 val. 39 min. Laisvės pr. – Narbuto g., Vilniuje, nebuvo intensyvus patvirtina G. Š. paaiškinimai teismo posėdžio metu (b. l. 30-32), teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. D. ir D. J. (policijos pareigūnų) parodymai (b. l. 30-32), o taip pat ir pati L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog sankryžoje nebuvo kitų automobilių (b. l. 30-32) bei 2010 m. rugsėjo 13 d. paaiškinime nurodė, jog sankryžoje per perėją niekas nėjo ir nevažiavo.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnų A. D. ir D. J. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys bei papildantys kitą byloje surinktą medžiagą, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, todėl teismas pažymi, kad pagrindo netikėti pareigūnų teismo posėdyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra.

Kelių eismo taisyklių 70 p. numatyta, kad vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalų. Žalias skritulio formos signalas leidžia eismą (KET 78.1. p.). Byloje surinkti įrodymai patvirtiną tą faktą, jog G. Š. kirto važiuojamąją dalį degant žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam eismą.

Teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog G. Š., kirsdamas važiuojamąją dalį degant žaliam šviesoforo signalui nenulipdamas nuo dviračio, nepažeidė Kelių eismo taisyklių 66 p. bei 70 p.

Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 167 p., važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 81 p. nustatyta, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį (KET 3.7. p.).

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. P. 2010 m. rugsėjo 13 d. 20 val. 39 min. Laisvės pr. – Narbuto g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Lexus IS 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama kryptimi, kurią rodo lentelėje esanti žalia rodyklė pritvirtinta ties raudonu šviesoforo signalu, degant raudonam šviesoforo signalui, nedavė kelio dviratininkui, važiuojančiam degant žaliam šviesoforo signalui ir su juo susidūrė, buvo apgadintas automobilis ir dviratis, tuo savo veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 81 p., nes važiuodama draudžiamam šviesoforo signalui turėjo pareigą duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms bei pėstiesiems, už šį pažeidimą atsakomybė numatyta LR ATPK 127 str. 2 d.

Pastebėtina, jog, teismo vertinimu, L. P. pažeidė KET 81 p., o ne KET 167 p., t. y. ji važiavo kryptimi, kurią rodo lentelėje esanti žalia rodyklė pritvirtinta ties raudonu šviesoforo signalu, o ne kryptimi, kurią rodo rodyklė, esanti papildomoje šviesoforo sekcijoje, kaip kad nurodyta 2010 m. rugsėjo 13 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F 344053 (b. l. 10, abi lapo pusės) bei Vilniaus apskr. VPK KPV 2010 m. lapkričio 18 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 344053 (b. l. 5, 11), tačiau šis pažeidimas nėra esminis, todėl skundžiamo Vilniaus apskr. VPK KPV 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 344053 nedaro neteisėtu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista tinkamai, kaltinimo faktinės aplinkybės nekinta, teisingai nurodytas tiesiogiai administracinę atsakomybę numatantis teisės aktas (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei teisės aktas, į kurį nukreipia minėta LR ATPK norma, – Kelių eismo taisyklės, todėl teismas, vadovaudamasis LR ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, išsprendžia veikos tinkamos kvalifikacijos pagal kitą KET punktą klausimą.

Vadovaudamasis LR ATPK 297 str., teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, numatytų LR ATPK 250 str., nenustatyta.

Veikų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d. padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos LR ATPK IV skirsnyje. LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato LR ATPK 31 str. ir 32 str. Pagal LR ATPK 30² str. 1 ir 3 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

L. P. paskirta 160 Lt (vieno šimto šešiasdešimties litų) dydžio bauda (b. l. 5, 11), t. y. šiek tiek daugiau nei sankcijoje nustatytas baudos vidurkis.

Skundžiamame Vilniaus apskr. VPK KPV 2010 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. F 344053 nustatyta L. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – metų bėgyje pakartotinai padarytas KET pažeidimas (b. l. 5, 11). Iš teismui pateiktos 2010 m. gruodžio 14 d. pažymos apie asmens (L. P.) baustumą (b. l. 19-22, abi lapo pusės) matyti, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai, nes L. P. per metus buvo bausta administracine nuobauda už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (2010 m. birželio 1 d. Vilniaus apskr. VPK nutarimas), todėl ši aplinkybė laikytina atsakomybę sunkinančia (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Remiantis LR ATPK 30 str. nuostatomis, darytina išvada, kad Vilniaus apskr. VPK KPV 2010 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. F 344053 L. P. pagrįstai paskyrė 160 Lt (vieno šimto šešiasdešimties litų) dydžio baudą.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nagrinėjant administracinę bylą buvo netinkamai kvalifikuota padaryta veika, tačiau, teismo vertinimu, teisės pažeidimo padarymas yra įrodytas bylos medžiaga ir joks papildomas tyrimas yra nereikalingas, todėl teismas šį trūkumą pašalina savo iniciatyva, tinkamai kvalifikuodamas padarytą teisės pažeidimą ir skirdamas už jį nuobaudą (LR ATPK 284 str. 2 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 124 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinamas Vilniaus apskr. VPK KPV 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 344053, kuriuo L. P. už administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto pažeidimo padarymą, pagal LR ATPK 127 str. 2 d. su nuoroda į KET 167 p., paskirta 160 Lt bauda, o padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuojamas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. su nuoroda į KET 81 p. bei skiriama 160 Lt (vieno šimto šešiasdešimties litų) dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

patenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. P. – skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 344053, o padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d. su nuoroda į KET 81 p. ir paskirti 160 Lt (vieno šimto šešiasdešimties litų) dydžio baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.