- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-166/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- G. O.
- Ieškovas
- UAB „Baldų rojus“
- Advokatai
- Martynas Pečiulis
- Kategorijos
- 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1316-44/2005 pagal ieškovo UAB „Baldų rojus“ ieškinį atsakovui G. O. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Baldų rojus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. O. , kuriuo prašė priteisti 28 974,06 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001 m. spalio 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą pirkimų vadybininko pareigoms. 2002 m. sausio 15 d. atsakovas buvo perkeltas į projektų vadovo pareigas, o 2002 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas produktų grupės vadovu. Sudarydamos darbo sutartį, šalys prie jos pasirašė priedą, kuriuo atsakovas įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu ir vienerius metus po sutarties nutraukimo nekurti tokios veiklos profilio bendrovės, nedirbti tokio pat ar panašaus darbo konkuruojančioje arba tokios pat veiklos bendrovėje, neatskleisti bendrovės komercinių paslapčių, nurodytų atskirame sąraše, nepranešti jų konkurentams arba tokios pat veiklos bendrovėms. UAB „Baldų rojus“ generalinio direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 13 buvo patvirtintas naujas ieškovo komercinių paslapčių sąrašas. Komercine paslaptimi buvo pripažinta sutarčių su Lietuvos ir užsienio prekių ir paslaugų tiekėjais ypatumai, sąlygos, mokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai bei vykdymas, prekybiniai antkainiai, sutartinės kainų nuolaidos, prekių ir paslaugų savikaina, kainų nustatymo metodika ir kt. Su šiuo sąrašu atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai. UAB „Baldų rojus“ generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 27 atsakovas, kaip produktų grupės vadovas, paskirtas atsakingas už bendradarbiavimą su baldus gaminančia Rusijos įmone „Angstrem-Arredo“, konkrečiai imant už prekių ir jų grupių asortimento portfelio, kainų, pardavimų, rėmimo politikos formavimą, asortimento valdymo strategiją ir analizę. 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 21KK atsakovas vienos savaitės trukmei mokymo tikslais buvo komandiruotas į Rusiją pas minėtą baldų gamintoją. 2003 m. spalio 21 d. G. O. buvo atleistas iš darbo savo noru. 2004 m. ženkliai smuko UAB „Baldų rojus“ baldų, gaminamų įmonės „Angstrem-Arredo“, pardavimų kiekis. Ieškovas sužinojo, jog iš esmės identiškais baldais (skiriasi tik jų pavadinimai), bet kur kas mažesnėmis kainomis, pradėjo prekiauti UAB „Sidabrinis delfinas“, įsteigta 2004 m. vasario 10 d., kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra atsakovas G. O. . Tokiu būdu atsakovas, kad gautų asmeninės naudos, nesąžiningai, neteisėtai panaudojo bendrovės „Baldų rojus“ komercinę paslaptį: įmonės „Angstrem-Arredo“ baldų savikainą ir apyvartą, UAB „Baldų rojus“ taikomo prekybinio antkainio dydį, bendrovės „Baldų rojus“ ir komercinio partnerio „Angstrem-Arredo“ bendradarbiavimo sąlygas, mokėjimo gamintojui sąlygas. Tinkamas prekių asortimento formavimas, jo struktūra ir proporcijos yra vieni iš esminių sėkmingos prekybos baldais faktorių. Surinkti ir susisteminti šią informaciją ieškovas kasmet skiria didelius finansinius išteklius. 2003 m. vasario - spalio mėnesiais ieškovas pardavė 198 vnt. įmonės „Angstrem-Arredo“ svetainės baldų programos „Prestižas“ modulių (analogiškų atsakovo parduodamam baldų „Klasika“ moduliui) ir gavo 53 568,03 Lt pelno. Tuo tarpu 2004 m. vasario–spalio mėnesiais ieškovas pardavė 80 vnt. bendrovės „Angstrem-Arredo“ produkcijos ir gavo 24 593,97 Lt pelno. Pelno skirtumas - 28 974,06 - Lt sudaro ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos lėmė atsakovo veiksmai tuo laikotarpiu, kada galiojo atsakovo darbo sutartyje nustatytas draudimas atskleisti komercinę paslaptį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. O. ieškovo UAB „Baldų rojus“ naudai 28 104,83 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 560,04 Lt bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 39 Lt išlaidas, advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovo taip pat priteisė 48,06 Lt, iš ieškovo 1,49 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių pasirašytas 2001 m. spalio 11 d. priedas prie darbo sutarties ta apimtimi, kiek tai yra susiję su konkurencijos draudimu kurti tokios pat veiklos profilio bendrovę, dirbti tokį patį ar panašų darbą konkuruojančioje/tokios pat veiklos įmonėje, neatitinka Prekybos įstatymo 12 straipsnio antrosios dalies imperatyvių nuostatų ir ex officio konstatavo, kad ši susitarimo dalis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento.
Teismas taip pat nurodė, kad komercinė paslaptis yra informacija (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešą informaciją), kuriai šį statusą sprendimu suteikia bendrovės valdyba (jei bendrovėje valdyba nesudaroma, jos funkcijas, teises ir atsakomybę perima administracijos vadovas). Todėl UAB „Baldų rojus“ generalinis direktorius turėjo teisę tvirtinti komercinių paslapčių sąrašą. Informacija, sudaranti UAB „Baldų rojus“ komercinių paslapčių sąrašą, tiesiogiai susijusi su šios bendrovės ūkinės-finansinės veiklos organizavimu, siekiant gauti pelną, su dalykine reputacija, kontaktiniais ryšiais, komercine rizika, todėl pagrįstai traktuotina komercine paslaptimi. Atsakovas nepaisė draudimo atskleisti (naudoti) ieškovo komercinę paslaptį laiko aspektu. Praėjus tik vienerių metų nuo darbo sutarties nutraukimo ketvirčiui, atsakovas įsteigė UAB „Sidabrinis delfinas“. Teismas konstatavo, kad savo privatų verslą atsakovas organizavo atsižvelgdamas į informaciją, sudarančią UAB „Baldų rojus“ komercinę paslaptį, t. y. svetainės baldų sistemos „Prestižas“ asortimentą, paklausą, savikainą, konstrukciją, sudedamųjų dalių matmenis, kompoziciją, gamybos proceso ypatumus. Ši informacija suteikė galimybę įvertinti privataus verslo rentabilumą ir rizikos koeficientą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 11 d. iki 2004 m. spalio 22 d. neteisėtai naudojosi ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija savo privačioje veikloje, pažeisdamas 2001 m. spalio 11 d. priedo prie darbo sutarties sąlygą vienerius metus po darbo teisinių santykių su ieškovu pasibaigimo neatskleisti UAB „Baldų rojus“ komercinių paslapčių, apibrėžtų 1997 m. balandžio 14 d., 2003 m. kovo 27 d. UAB „Baldų rojus“ komercinių paslapčių sąrašuose, bei imperatyvią Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ketvirtosios dalies normą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovo intelektualaus indėlio gauti pelną panaudojimas atsakovo privačioje veikloje ieškovui sukėlė nuostolius negautų pajamų forma. Negautų pajamų ar negauto grynojo pelno dydis yra apskaičiuojamas iš pažeidėjo gautų pajamų minusuojant turėtas išlaidas (objektyvusis metodas). Atsakovui atsisakius pateikti rašytinius įrodymus, padedančius apskaičiuoti konkrečią pinigų sumą, kuria nepagrįstai pasipelnė UAB „Sidabrinis delfinas“ ieškovo sąskaita, ieškovo negautoms pajamoms apskaičiuoti gali būti taikomas subjektyvusis metodas, kuris grindžiamas skirtumu tarp nukentėjusiojo pelno, kuris gautas iki teisės pažeidimo ir atitinkamu laikotarpiu po jo padarymo. Teismas pažymėjo, kad 2003 m. vien firmos „Angstrem-Arredo“ baldų prekyba sudarė beveik pusę viso ieškovo prekybinės veikos pelno. Iš lentelių apie UAB „Baldų rojus“ bendrovės „Angstrem-Arredo“ produkcijos pardavimą matyti, kad 2003 m. vasario - spalio mėnesiais (atsakovo darbo ieškovo įmonėje laikotarpis) ieškovas uždirbo 53 568,02 Lt pelno, o 2004 m. vasario - spalio mėnesiais (laikotarpis nuo įmonės „Sidabrinis delfinas“ įsteigimo iki vienerių metų po atsakovo atleidimo iš darbo pabaigos) ieškovas uždirbo 24 593,97 Lt pelno. 2005 m. birželio 1 d. nepriklausomo auditoriaus išvadoje teigiama, kad ieškovo pateiktoje informacijoje apie įmonės finansinius rodiklius bei apyvartą nėra esminių klaidų, reikšmingų informacijos iškraipymui. Be to, šiuos duomenis patvirtina išsamūs buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 28 974,05 Lt nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo administracinių kaštų bei bendrojo pelno santykis 2003 m. lygus 0,03, ieškovui atlygintinos žalos dydį teismas sumažino iki 28 104,83 Lt.
Dėl priežastinio ryšio egzistavimo tarp ieškovo pajamų sumažėjimo ir atsakovo veiksmų teismas pripažino, jog atsakovo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau, įvertinęs faktinių aplinkybių ir priežasčių visumą, teismas nurodė esant pakankamą nelegalių atsakovo veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių ryšį. Be to, teismas, atsižvelgęs į priežastinio ryšio įrodinėjimo sudėtingumą, padarė išvadą, kad nustatant negautas pajamas ir jų dydį, užtenka nustatyti bent mažiausią tikėtiną ryšį, jog ieškovas būtų gavęs pajamas, kokių prašo priteisti, jei nebūtų buvę atlikti neteisėti atsakovo veiksmai.
Šalies argumentai
Atsakovas G. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Komercine paslaptimi gali būti pripažinta tik konkreti informacija, turinti šiuos požymius: faktinis arba potencialus vertingumas informacijos savininkui; slaptumas ir protingos savininko pastangos išsaugoti informacijos slaptumą. Informacija, neturinti visų šių požymių, negali būti laikoma komercine paslaptimi, neatsižvelgiant į tai, ar šalys šią informaciją yra įvardijusios kaip komercinę paslaptį. Ieškovo nurodoma komercinė paslaptis (prekių savikaina, prekybinio antkainio dydis, sutarčių sąlygos) neatitinka komercinės paslapties požymių, nes ši informacija žinoma tretiesiems asmenims arba gali būti laisvai prieinama, be to, ši informacija yra bevertė komerciniu požiūriu. Ieškovas nurodė pernelyg abstrakčią informaciją, tariamai sudarančią jo komercinės paslapties turinį, t. y. kainos ir sutarčių sąlygas. Tačiau tik konkreti, o ne rūšiniais požymiais apibrėžta informacija gali būti komercinės paslapties atskleidimo dalykas. Ieškovas yra mažmeninės baldų prekybos įmonė, o UAB „Sidarbinis delfinas“ užsiima baldų gamyba ir didmenine prekyba. Tokio pobūdžio bendrovių veikla yra absoliučiai skirtinga. Tuo tarpu vertingumas, kaip komercinės paslapties savybė, paprastai pasireiškia konkrečioje ekonominės veiklos srityje. Be to, nėra įrodyta aplinkybė, kad UAB „Sidabrinis delfinas“ gaminami baldai yra identiški bendrovės „Angstrem-Arredo“ produkcijai. Šie gaminiai skiriasi savo išvaizda, pvz., aukščiu, techninėmis charakteristikomis.
2) Teismas, nurodydamas, kad užtenka nustatyti bent mažiausią tikėtiną ryšį, jog ieškovas būtų gavęs pajamas, kokių prašo priteisti, jei nebūtų atlikti neteisėti atsakovo veiksmai, padarė šiurkščią materialinės teisės normos taikymo klaidą. Mažiausio tikėtino ryšio teorija nežinoma civilinėje teisėje. Ši teismo sukurta teorija nepagrįstai išplečia civilinės atsakomybės taikymo ribas. Ginčo teisinių santykių atveju priežastinio ryšio nėra. Apeliantas teigia, kad ieškovo pajamos iš konkrečios produkcijos pardavimo sumažėjo ne dėl jo veiksmų, bet dėl kitų priežasčių, t. y.: dėl prekybos baldais struktūriniuose padaliniuose nutraukimo; dėl konkurentų, kurie panašaus pobūdžio baldais prekiauja mažesnėmis nei UAB „Baldų rojus“ kainomis, veiksmų; dėl ieškovo finansinių nesklandumų su bendrove „Angstrem-Arredo“, dėl kurių sumažėjo prekių pirkimų ir pardavimų apimtys; dėl bendrovės „Angstrem-Arredo“ prekių ekspozicijos sumažėjimo ieškovo prekybos vietoje bei dėl prekybos šios bendrovės baldais nuostolingumo, paskatinusio ieškovą nutraukti prekybą šiais baldais.
3) Pajamų sąvoka, vartojama CK 6.249 straipsnio pirmojoje dalyje, negali būti tapatinama su pajamų sąvoka, vartojama viešojoje teisėje, pvz., Pelno mokesčio įstatyme. Šiuo atveju pajamų sąvoka artima pelno sąvokai, vartojamai Pelno mokesčio įstatyme. Todėl iš pardavimo pajamų turėtų būti atimta ne tik produkcijos savikaina, bet ir administraciniai kaštai, proporcingai uždirbtoms pajamoms. Žala yra civilinės teisės kategorija. Auditorius neturi nei specialių žinių, nei kompetencijos vertinti žalos dydį. Todėl 2005 m. sausio 7 d. auditoriaus išvada laikytina niekine. Apeliantas nurodo, kad teismas iš esmės sutiko su pozicija, kad iš pajamų turi būti atmetami administraciniai kaštai, tačiau šie kaštai apskaičiuoti neteisingai. Tai patvirtina nepriklausomo auditoriaus peržvalga, atlikta 2006 m. sausio 9 d., kurioje nurodyta, jog UAB „Baldų rojus“ administracinių kaštų ir bendrojo pelno santykis 2003 m. būtų lygus 0,97, tuo tarpu teismo sprendime nurodytas 0,03. Toks apskaičiavimas neatitinka finansinių rodiklių skaičiavimo metodikos. Be to, sprendime nurodytas neteisingas motyvas, kad vien firmos “Angstrem-Arredo“ baldų prekyba sudaro beveik pusę viso ieškovo prekybinės veiklos pelno. Nepriklausomo auditoriaus peržvalgoje nurodyta, jog firmos „Angstrem-Arredo“ bendrojo pelno lyginamasis svoris nuo viso UAB „Baldų rojus“ bendrojo pelno sudaro 1,48 proc.
4) Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovo prašymu buvo nušalintas teisėjas Š. Račkauskas. Ginčijamą sprendimą priėmusios teisėjos D. Gasiūnienės darbo vieta yra tame pačiame kabinete kaip ir nušalinto teisėjo. Dėl šios aplinkybės galėjo būti pažeistas teismo nepriklausomumo ir teismo pasitarimo slaptumo principas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Baldų rojus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentai, jog UAB „Baldų rojus“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintame komercinių paslapčių sąraše esanti informacija neatitinka komercinės paslapties požymių, yra nepagrįsti. Tiek CK 1.116 straipsnio pirmosios dalies, tiek Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos kiekvienai įmonei suteikia teisę savo nuožiūra nustatyti, kokia informacija yra laikoma įmonės komercine paslaptimi, ir tik tiesiogiai įstatyme numatytos informacijos, turinčios viešos informacijos statusą, įmonė negali priskirti prie savo komercinių paslapčių. Apelianto teiginiai, jog kai kuri UAB „Baldų rojus“ komercinę paslaptį sudaranti informacija žinoma tretiesiems asmenims arba gali būti jiems laisvai prieinama, yra klaidingi. Trečiasis asmuo, susisiekęs su gamintoju, negalės gauti informacijos, kokią kainą už konkrečią produkciją gamintojui moka UAB „Baldų rojus“, kokios yra šalių atsiskaitymo sąlygos ir kiti įsipareigojimai. Nežinodamas tokios informacijos, trečiasis asmuo negalės nustatyti prekybinio antkainio bei kainų nustatymo metodikos. Taip pat nepagrįsti teiginiai, jog ieškovo komercinę paslaptį sudaranti informacija bendrovei „Sidabrinis delfinas“, kaip baldų gamybos įmonei, yra bevertė komerciniu požiūriu. Visų pirma, bylos duomenys patvirtina intensyvią bendrovės „Sidabrinis delfinas“ veiklą, susijusią su baldų sistemos „Klasika“ moduliais. Antra, vien ta aplinkybė, jog netrukus po darbo santykių pasibaigimo atsakovo įkurta įmonė pradėjo prekiauti produkcija, identiška „Angstrem-Arredo“ baldams, įrodo, kad prekybos tokiais baldais verslą pradedantis apeliantas laikė perspektyvia, pelninga ir minimaliai rizikinga veikla. Trečia, „Angstrem-Arredo“ baldai buvo išskirtiniai baldai – jais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje prekiavo tik UAB „Baldų rojus“. Tuo tarpu apelianto nurodomų gamintojų baldų vartotojai galėjo nusipirkti ir daugelyje kitų baldų prekybos centrų. Ketvirta, „Angstrem-Arredo“ produkcijai vidutiniškai buvo taikomas 35 proc. antkainis. Tai didesnis nei vidutinis antkainis prekybos baldais versle, todėl apelianto teiginiai apie prekybos šiais baldais nuostolingumą yra atmestini. Penkta, tai, jog prekyba svetainės baldų „Klasika“ moduliais iš tiesų buvo sėkminga, įrodo apelianto elgesys, nes jis kategoriškai atsisakė pateikti informaciją, kiek svetainės baldų modulių pardavė 2004 metais. Skunde nurodomas argumentas, kad nėra įrodyta, jog UAB „Sidabrinis delfinas“ gaminami baldai yra identiški bendrovės „Angstrem-Arredo“ produkcijai, atmestinas, kadangi šios aplinkybės apeliantas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio antroji dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti tokiomis aplinkybėmis.
Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, nepadarė nei materialinės, nei procesinės teisės normų pažeidimo. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad ieškovo pajamos sumažėjo ne dėl apelianto, o dėl kitų pastarojo nurodomų priežasčių. Nei viena iš jo nurodytų priežasčių objektyviai negalėjo vienaip ar kitaip lemti UAB „Baldų rojus“ pajamų iš „Angstrem-Arredo“ baldų pardavimo sumažėjimo. Dėl žalos dydžio ieškovas nurodo, kad teismas, nustatinėdamas priteistinų nuostolių dydį, iš ieškovo prašomos priteisti sumos atėmė tam tikrą tiesiogiai susijusių išlaidų – administracinių kaštų dydį ir tokiu būdu sumažino atlygintinos žalos dydį. Taigi, teismas atsižvelgė į apelianto nurodomus argumentus. Atsakovas, teigdamas, jog auditorius neturi nei specialių žinių, nei kompetencijos vertinti žalos dydį, todėl jo išvada laikytina niekine, kartu su apeliaciniu skundu pateikė nepriklausomo auditoriaus peržvalgos ataskaitą, kurioje kritikuojamas teismo pasirinktas žalos skaičiavimo būdas ir išreiškiama nuostata, koks žalos dydis turėtų būti. Tokiu atveju apelianto pateikta auditoriaus išvada taip pat laikytina niekine. Priešingu atveju apelianto pateiktą nepriklausomo auditoriaus peržvalgos ataskaitą privalu vertinti kartu su byloje esančia 2005 m. sausio 7 d. nepriklausomo auditoriaus išvada, kurios procesiniu požiūriu yra lygiavertės. Apeliantas skunde nurodė, kad galėjo būti pažeistas teismo nepriklausomumo ir pasitarimo slaptumo principas, nes nušalinto teisėjo Š. Račkausko ir sprendimą priėmusios teisėjos D. Gasiūnienės darbo vieta yra tame pačiame kabinete. Tačiau ši aplinkybė G. O. ir jo atstovui buvo žinoma nuo Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties paskelbimo dienos ir turėdami dvejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo, galėjo pareikšti jai nušalinimą, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Sprendžiant ar ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, kolegijos nuomone, svarbu yra tai, kad atsakovas netrukus po to, kai nutraukė su ieškovu darbo santykius, įkūrė savo verslą bei pradėjo gaminti ir prekiauti baldais ,,Klasika“, kurie, kaip yra nustatyta byloje, iš esmės yra tapatūs ieškovo prekiaujamiems baldams „Angstrem-Arredo“. Tokia išvada daroma todėl, kad baldų „Angstrem-Arredo“ pardavimas bei bendradarbiavimas su šių baldų gamintoju buvo priskirti atsakovo kompetencijai, jam dirbant pas ieškovą (t. 1, b. l. 5, 6, 14–16, 63). Akivaizdu, kad asmeniui, atstovaujančiam vienam iš verslo partnerių jo santykiuose su kita šalimi, neišvengiamai tampa žinomos šių ūkinių-komercinių santykių aplinkybės, kurios sudaro vienos iš šalių (arba jų abiejų) komercines paslaptis, ir šios informacijos, priešingai negu bando teigti apeliantas, negalima sužinoti iš reklaminių leidinių, įmonės finansinės atskaitomybės, lankantis baldų salonuose ir pan. Prie tokių komercinių paslapčių priskirtina informacija išvardyta ieškovo patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo 22-26 punktuose (t. 1, b. l. 11, 12).
Šia prasme atsakovo teigimas, kad ieškovo sudarytame komercinių paslapčių sąraše nurodyta informacija neatitinka komercinės paslapties požymių, nėra pagrįstas, nes ieškovo patvirtintame sąraše įvardyta informacija nėra lengvai prieinama tretiesiems asmenims, yra vertinga bei saugoma jos savininko.
Tuo tarpu ar atsakovas pasinaudojo jam tapusia žinoma ieškovo komercine paslaptimi, liudija nagrinėjamų įvykių seka bei atsakovo veiksmų kryptingumas. Atsakovas 2003 m. gegužės mėn. buvo paskirtas produktų grupės vadovu, atsakingu už darbą su baldų „Angstrem-Arredo“ gamintoju, tų pačių metų birželį buvo komandiruotas pas šių baldų gamintoją apmokymams, spalio mėnesio pabaigoje nutraukė darbo santykius su ieškovu, o jau 2004 m. vasario mėn. buvo įkūręs savo verslą bei pradėjo baldų ,,Klasika“, analogiškų baldams „Angstrem-Arredo“, gamybą ir pardavimą. Šių aplinkybių visuma, jų sutapimas negali būti priskirtos prie atsitiktinai susiklosčiusių. Priešingai, šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad pradėdamas savo verslą bei prekiaudamas baldais ,,Klasika“ žymiai mažesne negu ieškovo kaina, atsakovas pažeidė sąžiningos konkurencijos principus (Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d.).
Kalbant apie šios išvados pagrįstumą pastebėtina ir tai, kad nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme atsakovas baldų ,,Klasika“ ir „Angstrem-Arredo“ tapatumo fakto neginčijo (t. 1, b. l. 153). Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad šie baldai nėra identiški, nesvarstomas (CPK 306 str. 2 d.).
Pagrįstai konstatavęs nesąžiningos konkurencijos faktą, pirmosios instancijos teismas įgijo pagrindą spręsti ieškovo patirtų nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimo klausimą.
Tokią išvadą teismas padarė, kolegijos nuomone, pagrįstai nustatęs esant priežastinį ryšį tarp ieškovo pajamų sumažėjimo ir atsakovo veiksmų. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė byloje esančių įrodymų pagrindu, kuriuos vertindamas teismas laikėsi CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių bei grindė faktinių aplinkybių dėl priežastinio ryšio bei nuostolių dydžio egzistavimo tikėtinumo taisykle. Įvertinęs įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo patirtų nuostolių iš esmės negalėjo lemti kiti atsakovo nurodyti veiksniai (prekybos Kaune ir Klaipėdoje perdavimas ieškovo partneriams UAB ,,Baldeksita“ ir UAB ,,OWL Klaipėda“, trumpalaikiai finansinių operacijų nesklandumai atliekant muitinės formalumus, kitų konkurentų veiksmai ir pan.). Apeliacinio skundo argumentai šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nenuneigia. Be to, pastebėtina ir tai, kad dauguma šių atsakovo nurodytų veiksnių įvyko dar 2003 m., kai tuo tarpu atsakovo nesąžiningos konkurencijos laikotarpis tęsėsi nuo 2004 m. vasario iki 2004 m. spalio mėn., t. y. laiku, kai ieškovo baldų „Angstrem-Arredo“ pardavimas žymiai sumažėjo.
Pasisakydamas dėl nuostolių dydžio teismas, be kita ko, vadovavosi byloje pateikta 2005 m. birželio 1 d. nepriklausomo auditoriaus išvada, atlikta ieškovo finansinės apskaitos dokumentų, kurie pripažinti teisingais, išsamiais bei patikimais, pagrindu. Šia prasme pastebėtina, kad apeliaciniame skunde dėl šios auditoriaus išvados nepasisakoma, bet kritikuojama 2005 m. sausio 7 d. auditoriaus išvada, kuri tarp įrodymų, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, paminėta nebuvo.
Nesutikdamas su teismo išvadomis atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė auditorių peržvalgos ataskaitą bei nuomonę. Tačiau sprendžiant apie šių dokumentų įrodomąją reikšmę turėtina omenyje, kad abu jie surašyti įvertinus žymiai mažesnį bylai reikšmingų duomenų ratą (ką iš esmės pripažįsta ir pats auditorius (t. 2, b. l. 136)), dėl ko negali būti vertinami kaip pakankami bei patikimi įrodymai, paneigiantys skundžiamo sprendimo išvadų pagrįstumą. Be to, atsakovas, pateikdamas teismui šiuos auditorių dokumentus, yra nenuoseklus, nes savo apeliaciniame skunde vertindamas pirmosios instancijos teisme pateiktą auditoriaus išvadą nurodė, kad žala yra civilinės teisės kategorija, o auditorius neturi nei specialių žinių, nei kompetencijos vertinant žalos dydį (t. 2, b. l. 34). Šia prasme pastebėtina, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme prašymo dėl atitinkamos ekspertizės paskyrimo nepateikė (CPK 178, 212 str.).
Apelianto nuomone, sprendimas naikintinas dar ir dėl to, kad ieškovas jokios žalos nepatyrė, priešingai – 2003 m. jo pelnas buvo 18 893 Lt, o 2004 m. – net 379 087 Lt. Toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto nurodyta 379 087 Lt suma sudaro ne ieškovo pelną, o parodo keturių įmonių - ieškovo, UAB ,,Baldeksita“, UAB ,,OWL Klaipėda“ ir UAB ,,BRG“ grynąjį pelną, įtvirtintą konsoliduotoje atskaitomybėje. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovo nuostoliai sietini tik su ieškovo pelno sumažėjimu parduodant įmonės „Angstrem-Arredo“ konkrečią produkciją.
Sprendžiant apie pirmosios instancijos teismo priteistų nuostolių dydį svarbu yra ir tai, kad pagal CK 6.249 straipsnio antrąją dalį (šiuo teisiniu pagrindu grindžiamas ieškinys), jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditorių reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas atsisakė pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti jo iš prekybos baldais ,,Klasika“ gautą naudą (t. 1, b. l. 154, 161).
Iš esmės tokią pat teisinę poziciją dėl įrodymų pateikimo atsakovas užėmė ir apeliacinės instancijos teisme. Tokia išvada daroma todėl, kad vertinti atsakovo rašytinį paaiškinimą dėl gauto pelno dydžio, kuris nėra paremtas jokiais finansinės atskaitomybės dokumentais, kaip patikimą bei pakankamą įrodymą šiam faktui nustatyti negalima (t. 2, b. l. 75, CPK 185 str. 1 d.). Todėl darytina išvada, kad byloje liko neįrodyta, kad atsakovo gauta iš nesąžiningos konkurencijos nauda yra mažesnė negu teismo ieškovo naudai priteistas nuostolių dydis.
Teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir apeliacinio skundo abstraktūs samprotavimai dėl galimo teismo nepriklausomumo bei pasitarimo slaptumo principų pažeidimo.
Dėl pasakyto naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinos dokumentų įteikimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilnius apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. O. (a/k XXXXXXXXXXX) valstybei 9 (devyni) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu.