Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-21 · Civilinė byla Nr. e2S-2077-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
e2S-2077-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02176-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2077-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02176-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-7358-728/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kongera“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pranešimu Nr. S-8803 „Dėl rangos darbų sutarties Nr. 03-64(23.07) nutraukimo“ įformintą vienašalį 2017 m. vasario 9 d. rangos darbų sutarties Nr. 03-64 (23.07) nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo.Šalys sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui ją tvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.Teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatyta:

Žemesnės instancijos teismas

„2.1. Ieškovė atsisako visų ieškinio reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje, inter alia, pripažinti negaliojančiu 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pranešimu Nr. S-8803 „Dėl rangos darbų sutarties Nr. 03-64 (23 07) nutraukimo“ įformintą vienašalį 2017 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutarties Nr. 03-64 (23.07) nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

2.2. Atsakovė patvirtina, kad 2017 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutartis Nr. 03-64 (23.07) buvo nutraukta ne dėl esminio šios sutarties pažeidimo, ir užtikrina, kad nesikreips dėl ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Šiame punkte nurodytas atsakovės patvirtinimas yra susijęs tik su 2017 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutarties Nr. 03-64 (23.07) nutraukimo pagrindu, tačiau nėra atsakovės pripažinimas, kad ieškovė tinkamai vykdė 2017 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutartį Nr. 03-64 (23.07) ir/arba atsakovės raštų ir pranešimų ieškovei dėl netinkamo sutarties vykdymo visiško ar dalinio negaliojimo arba atšaukimo.

2.3. Ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei iš viso 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo.

2.4. Ieškovė nereikalauja ir ateityje nereikalaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės.

3.1. Šalys pareiškia, kad, įsigaliojus nutarčiai patvirtinti šią Taikos sutartį, tarp jų kilęs teisminis ginčas civilinėje byloje bus visiškai ir galutinai išspręstas.

3.2. Šalys susitaria ir prašo teismo šią Taikos sutartį patvirtinti, civilinę bylą nutraukti, o prašymą išspręsti rašytinio proceso tvarka ir pareiškia, kad šalims yra žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės, inter alia, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 293, 294 straipsniuose. Taikos sutarties sąlygos išreiškia tikrąją jos šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešam interesui. Šalys išreiškia savo supratimą, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu.

3.3. Šalys susitaria, kad prašymą dėl šalių pasirašytos Taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos dalies nutraukimo teismui pateiks atsakovė.

3.4. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad, sudarydamos šią Taikos sutartį, jos nepažeidžia jokių savo įsipareigojimų trečiųjų asmenų (inter alia, kreditorių) atžvilgiu, asmenys, pasirašantys šią Taikos sutartį, turi visus teisės aktų ir šalių nustatyta tvarka tam tikslui išduotus įgaliojimus ir patvirtinimus.

3.5. Taikos sutartis sudaryta ant 2 (dviejų) lapų 2 (dviem) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, vienas egzempliorių atsakovei, ir vienas – ieškovei.

3.6. Taikos sutartis šalių pasirašyta ir jų suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti šalių valią ir ketinimus, priimta ir pasirašyta“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Kongera“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nesutinka su Taikos sutarties 2.2 punkto sąlyga „Šiame punkte nurodytas atsakovės patvirtinimas yra susijęs tik su 2017 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutarties Nr. 03-64 (23.07) nutraukimo pagrindu, tačiau nėra atsakovės pripažinimas, kad ieškovė tinkamai vykdė 2017 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutartį Nr. 03-64 (23.07) ir/arba atsakovės raštų ir pranešimų ieškovei dėl netinkamo sutarties vykdymo visiško ar dalinio negaliojimo arba atšaukimo“, kuri, anot apeliantės, iš esmės reiškia apeliantės sutikimą su atsakovės tvirtinimu, kad apeliantė netinkamai vykdė 2017 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutartį.Atsakovė elgiasi nesąžiningai papildžiusi Taikos sutarties 2.2 punktą sąlyga, kurios nebuvo pirminiame atsakovės siūlytame taikos sutarties projekte. Apeliantė buvo suklaidinta atsakovės dėl painios formuoluotės, todėl nesutinka su tokiomis taikos sutarties sąlygomis. Atsakovė, papildžiusi Taikos sutarties 2.2 punktą antru sakiniu, savo pakeitimo niekaip neargumentavo, ir tik vėliau, kai taikos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta, ieškovė sužinojo iš trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovo apie 2018 m. vasario 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ užvestą žalos bylą pagal 2017 m. vasario 13 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą.Atsakovė tokia Taikos sutarties 2.2 punkto formuluote, kuri tekste pateikta labai klaidinančiai ir painiai, galimai ketino suklaidinti apeliantę ir taip siekia pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu pagal laidavimo draudimo raštą, norėdama pareikalauti nuostolių atlyginimo. Derinant taikos sutarties sąlygas ir atsakovės iniciatyva atsiradus šiai formuluotei, atsakovė nuslėpė faktą, kad ginčo rangos sutarties įvykdymo užtikrinimui yra pasirašytas draudimo raštas bei užvesta žalos byla. Žinodama minėtą aplinkybę, apeliantė nebūtų sutikusi ginčą byloje baigti taikos sutartimi tokiomis sąlygomis. Tikėtina, kad atsakovė, pasinaudodama Taikos sutarties 2.2 punkto formuluote, apeliantei pripažinus faktą, kad ginčo sutartis buvo vykdoma netinkamai, sieks nuostolių atlyginimo.Ginčijama Taikos sutarties 2.2 punkto antro sakinio formuluotė surašyta painiai, siekiant suklaidinti apeliantę ir dėl to apeliantės buvo neteisingai suprasta. Vertinant priešingai, galima manyti, kad apeliantė, sutikdama su tokia sąlyga, pati veikė prieš savo interesus. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliantė nenurodė jokių argumentų dėl sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, o remiasi išimtinai savo paties subjektyviu taikos sutarties vertinimu, savo veiksmų pasirašant sutartį vertinimu, tariamu savo suklydimu, valios pakitimu (persigalvojimu dėl taikos sutarties sąlygų priimtinumo).Šalims derantis dėl taikos sutarties sudarymo ir sąlygų šalims atstovavo profesionalūs teisininkai. Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad „Taikos sutartis šalių pasirašyta ir jų suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti šalių valią ir ketinimus, priimta ir pasirašyta“.Po Taikos sutarties pasirašymo apeliantė pradėjo reikalauti naujų Taikos sutartyje nenumatytų sąlygų, susijusių su pretenzijų neturėjimu ir reikalavimų nereiškimu. Tačiau toks naujų reikalavimų kėlimas po Taikos sutarties pasirašymo akivaizdžiai prieštarauja sutarčių privalomumo principui ir vertintinas kaip siekis vilkinti procesą bei priversti atsakovę apeliantės naudai pakeisti jau sudarytos, galiojančios ir privalomos Taikos sutarties sąlygas. Abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl suklydimo, tariamo sąlygų painumo ir pan. negali lemti nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo panaikinimo. Toks teisės aiškinimas iš esmės paneigtų sutarčių privalomumo principą bei sukurtų netikrumą teisiniuose santykiuose, nes sukurtų galimybę po sutarties pasirašymo bet kuriai iš šalių remtis tariamu sutarties sąlygų painumu, nesusipratimu ir pan.Kartu su atskiruoju skundu pateiktas Draudimo laidavimo raštas yra sudarytas draudėjo UAB „Kongera“ užsakymu ir iniciatyva, todėl atsakovė objektyviai negalėjo nuslėpti nuo apeliantės, kad pati apeliantė užsakė draudimo laidavimo raštą ir pateikė UAB „Vilniaus vandenys“.Šalių atstovams susirašinėjant, apeliantės atstovė pripažino, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nesikreipė į draudimo bendrovę, todėl ir negalėjo nuslėpti jokių kreipimosi aplinkybių. Taigi piktnaudžiaudama procesu apeliantė atskirajame skunde, nesąžiningai siekdama suklaidinti teismą, nutylėjo faktą, kad jai yra žinoma, jog UAB „Vilniaus vandenys“ nesikreipė į draudimo bendrovę.Priešingai negu deklaratyviai teigia apeliantė, atsakovė derybose veikė sąžiningai. Apie siūlymą papildyti Taikos sutarties 2.2 punktą atsakovės atstovas informavo apeliantę 2018 m. kovo 30 d. specialiai tam skirtu el. laišku. Pridėtame dokumente papildytas tekstas buvo pažymėtas geltonu žymėjimu, taip jį išskiriant iš kito teksto. Taikos sutarties teksto pildymas derybų eigoje yra normali ir įprasta praktika. Veikdama laisva valia, atstovaujama profesionalios teisininkės apeliantė pasirinko sutikti su papildytu tekstu be jokių pakeitimų ar pastabų. Vėlesnis atsakovės kaltinimas nesąžiningumu šioje situacijoje visiškai nepagrįstas.Manipuliavimas faktinėmis aplinkybėmis reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims bylą užbaigti taikos sutartimi. Kiekvienu atveju teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalies valios trūkumai, sudarant taikos sutartį, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad buvo suklaidinta atsakovės dėl taikos sutarties 2.2 punkto sąlygos, kurią suprato neteisingai, todėl nesutinka užbaigti ginčą tokia taikos sutartimi.Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jos ginčijama taikos sutarties sąlyga suformuluota painiai ir dėl to apeliantė galėjo klaidingai ją suprasti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos taikos sutarties sąlygos lingvistinė formuluotė nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliantė galėjo ją suprasti kitaip, nei ji faktiškai yra suformuluota. Be to, pačioje taikos sutartyje šalys patvirtino, kad taikos sutarties sąlygos išreiškia tikrąją jos šalių valią (taikos sutarties 3.2 punktas); kad taikos sutartis šalių pasirašyta ir jų suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti šalių valią ir ketinimus, priimta ir pasirašyta (taikos sutarties 3.6 punktas).Antra, atsakovės pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė apie siūlymą papildyti taikos sutartį informavo apeliantę specialiai tam skirtu elektroniniu laišku, kuriame papildomai akcentavo ir paryškino atliktą taikos sutarties projekto papildymą. Apeliantė papildytą taikos sutarties projektą pasirašė, o atsižvelgiant į tai, kad derybose dėl taikos sutarties sudarymo apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė galėjo netinkamai suprasti pasirašomos taikos sutarties (atskirų jos sąlygų) teisines pasekmes.Trečia, apeliantės argumentai, kad atsakovė, šalims derinant taikos sutarties sąlygas, nuslėpė nuo apeliantės faktą, kad ginčo rangos sutarties įvykdymo užtikrinimui yra pasirašytas draudimo raštas, yra aiškiai nepagrįsti, nes, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, kartu su atskiruoju skundu pateiktame 2017 m. vasario 13 d. atlikimo laidavimo draudimo rašte draudėju yra nurodyta pati apeliantė, todėl atsakovė objektyviai negalėjo nuslėpti nuo apeliantės tokio draudimo rašto buvimo fakto. Apeliantės argumentai, kad atsakovė nuslėpė nuo jos pagal minėtą raštą pradėtą žalos bylą, atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė buvus jos valios trūkumų, pasirašant teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį, o vėlesnis nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo pasikeitimas nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingas.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymo priteisti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, nes, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Nagrinėjamu gi atveju atsakovė (jos atstovas) pripažįsta, kad jai suteiktų teisinių paslaugų atsakovė nėra apmokėjusi.Teismas taip pat netenkina atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes pakankamo pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą piniginę sankciją teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė