Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 5 d., apie 20:48 val., Didlaukio g. 80A, Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (VĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės epikrizė), nepilnamečio organizme rasta nepatikslintų narkotinių medžiagų, tai yra jis be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines medžiagas. Tokiu būdu nepilnamečio E. P. motina M. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, E. P. 2016-02-25 paaiškinimu, VĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės E. P. epikrize, bei pačios M. L. paaiškinimu, duotu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Ji nurodė, kad apie 2016-02-05 įvykį su nepilnamečiu sūnumi E. P., gim. 2001, kalbėjosi, dėl to labai gailisi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, tarp kurių yra ir teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. L. nepilnametis sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2016-02-05, apie 20:48 val., Didlaukio g. 80A, Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai yra jis vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Tokia jo veika neabejotinai prieštarauja moralės normoms. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokia veika atitinka ir ATPK 44 straipsnio 2 dalyje (Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) aprašyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau jis pats administracinėn atsakomybėn negali būti patrauktas, nes nėra tinkamas šio pažeidimo subjektas – nėra sulaukęs 16 metų. Taigi nustatytas E. P. elgesys yra priešingas ir teisės normų reikalavimams. Tai tuo pačiu patvirtina, kad M. L. nepakankamai auklėja savo sūnų ir nepakankamai daug dėmesio skiria jo elgesiui bei jo vertinimui, nes tai pilnai neužkardino tokios jos sūnaus veikos. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 44 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę - M. L. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. L. –administracine tvarka nebausta, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau M. L. skirtina bauda, artimesnė minimaliai ATPK 44 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. L. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuota apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Esant šioms aplinkybėms byla nagrinėta M. L. nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 5 € (penkių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16055601211 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.