Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-1206/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-28
Bylos Nr.
2-1206/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1206/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. B2-1256-159/2011 pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė iškelti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Nurodė, kad 2010 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 4 860,10 Lt skolą. Atsakovas per raginime nurodytą laiką skolos nepadengė, nesiėmė jokių veiksmų skolai sumažinti arba padengti, todėl ieškovas preziumavo, kad atsakovas yra nemokus ir prašė iškelti bankroto bylą. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, areštuoti atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, taip pat uždrausti dalinti, parduoti ar kitaip skirstyti įmonės turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo užtikrinimui areštavo atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, taip pat uždrausti dalinti, parduoti ar kitaip skirstyti įmonės turtą, sustabdyti turto realizavimo ir (ar) išieškojimo veiksmus iš šio turto. Sprendė, jog teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 p.). Dėl šių priežasčių teismas, nepasisakydamas apie būsimą teismo sprendimą, sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeisti įmonės bei jos kreditorių finansiniai interesai (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti, bei skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę tik kreditorius. Teismas neatsižvelgė į tai, jog reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB (duomenys neskelbtini), galiojimas pasibaigė 2010 m. rugsėjo 1 d., todėl ieškovas nėra kreditorius atsakovui ir negalėjo kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Nurodo, jog atsakovas 2010 m. liepos 7 d. banko pavedimu sumokėjo 4 860,10 Lt įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini), tai patvirtina tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas tarp atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini). Todėl mano, jog ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

3. Teigia, jog ieškovas piktnaudžiavo proceso teisėmis, nesilaikė elgesio taisyklių, nesąžiningai ir nepagrįstai, suklaidindamas teismą, pareiškė ieškinį atsakovui. Mano, jog skundžiama nutartis priimta neteisėtai ir nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip žinoma, nagrinėjamu klausimu gausioje teismų praktikoje jau yra susiklosčiusios nuostatos, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, savo ar suinteresuoto asmens iniciatyva teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai numatytas ĮBĮ. Pagal CPK 144 straipsnį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Teisės normos, įtvirtindamos šių priemonių taikymo galimybę, taip pat nustato ir esminį taikymo apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis minėtomis bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis ir specialaus ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, įvertino ieškovo pareiškime dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo išdėstytas aplinkybes ir, siekdamas apsaugoti ieškovo interesus, areštavo apelianto nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, uždraudė dalinti, parduoti ar kitaip skirstyti įmonės turtą, sustabdė turto realizavimo ir (ar) išieškojimo veiksmus iš šio turto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik ieškinį padavusio, bet ir kitų potencialių įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal teismų praktiką, nagrinėdamas bankroto bylas, teismas privalo veikti aktyviai. Iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, jog dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui UAB (duomenys neskelbtini) teisme 2011 m. kovo 25 d. yra gautas taip pat ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ieškinio pareiškimas (civilinė byla Nr. B2-1555-159/2011). Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi civilinė byla pagal šį pareiškimą yra sujungta su nagrinėjama civiline byla (Nr. B2-1256-159/2011). Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Teismo pareiga yra užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą. Iškėlus bankroto bylą įmonei, kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto, todėl svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Siekdamas užtikrinti tokią padėtį bei sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto tuo atveju, jeigu bus iškelta bankroto byla, teismas šioje proceso stadijoje turėjo pagrindą taikyti minimas priemones.

Dėl prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu

Apeliantas UAB (duomenys neskelbtini) prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teigia, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį ir prašydamas taikyti nurodytas priemones atsakovo turtui, piktnaudžiauja procesu, nes nėra kreditorius atsakovui, kadangi šis skolą yra sumokėjęs, be to, ieškinio pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, yra pažymėjusi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja savo proceso teisėmis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas pareiškė šį ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali būti vienareikšmiai vertinama kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui pagrindė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir tokį savo prašymą motyvavo. Todėl apeliacine tvarka tikrinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą nepakanka duomenų spręsti, kad ieškovas savo proceso teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai. Iš naujų įrodymų, kuriuos apeliantas pateikė su skundu, matyti, kad atsakovas skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2553, kuris pagal banko spaudą yra įvykdytas, UAB ,(duomenys neskelbtini) sumokėjo 4 860,10 Lt, o 2010 m. gruodžio 31 d., tai yra iki paduodant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tarp atsakovo skolininko UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB ,(duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuriame konstatuota, kad skolų nėra. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi apeliacinės instancijos teismui pateikta bylos medžiaga, neturi galimybės konstatuoti, kad ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) savo ieškininį reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui grindžia būtent šia skola, kuri, pasak apelianto, yra padengta. Tokių konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstų argumentų, atskirajame skunde nenurodė ir apeliantas (CPK 178 str.).

Esant paminėtoms aplinkybėms, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas piktnaudžiauja proceso teisėmis kreipdamasis į teismą tiek dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atitinkamai nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovui baudą (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis paminėto CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos. Taigi ši nutartis neužkerta kelio apeliantui esant pakankamam pagrindui reikalauti, jog ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) būtų taikomos minimos procesinės sankcijos.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėKonstantinas Gurinas