Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 21 d. gautu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus ir tokiu atveju kyla problema, kuriuo iš skirtingų, t. y. vienas kito neatitinkančių, kasacinio teismo išaiškinimų konkrečiu teisės klausimu reikia vadovautis, taip formuoti vienodą teismų praktiką. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, sutikęs su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dėl eismo įvykio egzistuoja abiejų vairuotojų kaltė ir pagrįstai iš atsakovės priteistinus nuostolius sumažino per pusę, ignoravo bylą nagrinėjusio kasacinio teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus, taip pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo suformuotų teisės aiškinimo taisyklių. Pažymima, kad teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, taip pažeidė CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, netinkamai vertino faktinį ieškovo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, taip pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio nuostatas ir šiais klausimais nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų teisės aiškinimo taisyklių analogiškose bylose. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai taikė Didžiosios Britanijos teisę ex officio, bet ne vertino jos turinį kaip ieškovo faktinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, taip pažeidė CK 1.10 straipsnio 1 dalies, CPK 176, 185, 808 straipsnių nuostatas ir neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles. Kaip pagrindu kasacijai remiamasi CPK 263 straipsnio 2 dalies pažeidimu, sprendimą grindžiant įrodymais, kurie nebuvo pateikti byloje. Ieškovas kasaciniame skunde apžvelgia kasacinio teismo praktiką byloje keliamu klausimu ir joje įžvelgia prieštaringumą, kurį vertina galinčiu turėti įtakos šalių ginčams kilti, be to, paneigiančiu galimybę teismų sprendimus prognozuoti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad praktika nevienoda ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. sausio 21 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje sumokėtą 33 (trisdešimt tris) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.