Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šilutėje, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-05-09, 21:43 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, E. T. vairavo transporto priemonę, „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus priekinio atstumo iki priekyje stovėjusios transporto priemonės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir susidūrė su priekyje stovėjusia transporto priemone „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai. Apgadino abi transporto priemones. Taip pat vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, kol nebuvo išsiaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 221 punktų nuostatas.

Teismo posėdžio metu E. T. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykus įvykiui jis išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abi transporto priemones. Kadangi, nė ant vieno automobilio nepastebėjo žymesnių apgadinimų, kontaktas tarp automobilių buvo minimalus, o priekyje buvusio automobilio vairuotojas nepareiškė jokių pretenzijų, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo iš eismo įvykio nepranešęs policijai. Toje situacijoje nebuvo jokio bėgimo iš įvykio vietos, kadangi priekyje buvusios transporto priemonės vairuotojas sustojo, įjungė avarinį signalą, tą patį padarė ir jis. Dėl to, buvo pakankamai laiko pareikšti pretenzijas, tačiau pažiūrėjęs į sustojusio vairuotojo veidą to nematė. Įvykio metu vairavo blaivus, o alkoholį pradėjo vartoti praėjus pusvalandžiui, kai nuvyko pas draugą. Atvykus policijos pareigūnams, buto duris atidarė kitas asmuo, kuris sakė, kad „Volvo“ automobilis yra ne jo. Po to, pats atėjo į kiemą ir prisistatė. Eismo įvykio metu nemanė, kad pasišalina iš įvykio vietos, iš kito vairuotojo nesulaukęs pretenzijų tiesiog nuvažiavo. Dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailisi.

E. T. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir savo paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 6).

Liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. parodė, jog žino dėl ko yra pakviestas liudyti. Įvykio dieną dirbo su kolega S. B., kai gavo pranešimą, kad iš eismo įvykio vietos nuvažiavo automobilis. Tikrindami aplinkybes užsuko į keletą kiemų (duomenys neskelbtini) g. ir viename iš jų pastebėjo automobilį „Volvo“ su švediškais numeriais. Iš nukentėjusiojo buvo paimtas paaiškinimas ir pro langą žiūrėjusių kaimynų buvo paklausta kam priklauso ši transporto priemonė. Žmonėms nurodžius namo, esančio priešais, penktą aukštą, paskambino į buto duris. Jas atidarę žmonės į klausimą ar automobilis priklauso jiems, atsakė neigiamai. Tačiau, po kiek laiko iš minėto buto į kiemą atėjo asmuo ir pasakė, kad automobilis priklauso jam. Pastarajam buvo patikrintas neblaivumas. Iš karto asmuo nepasakė, kad vairavo automobilį, po to teigė, jog vartojo alkoholį po eismo įvykio.

Liudytojas policijos pareigūnas S. B. parodė, jog žino dėl ko yra pakviestas liudyti. Įvykio dieną gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. į automobilį „Audi“ atsitrenkė automobilis „Volvo“ ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Pranešėjui nurodžius galimą adresą, nuvyko ir pamatė stovintį „Volvo“ automobilį, kurį apžiūrėję pastebėjo ant priekinio bamperio apgadinimus. Automobilio savininką nustatė paklausę kiemo gyventojų, kurie nurodė penkto aukšto butą. Pasibeldus, duris atidaręs vaikinas (parodė į teismo posėdžių salėje esantį liudytoją A. R.) nepripažino, jog tai jo ar jo draugų automobilis. Kiek vėliau į kiemą iš minėto buto atėjo tie patys vaikinai, vienas iš jų prisipažino, kad automobilis priklauso jam, paaiškino įvykio aplinkybes. Vaikinas nurodė, jog įvykio metu atsitrenkė į kitą automobilį, buvo išlipęs, tačiau nesutarus su kitos transporto priemonės vairuotoju, išvažiavo. Nuo minėto vaikino sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas A. R. parodė, jog žino dėl ko yra pakviestas liudyti. Įvykio dieną kaip keleivis važiavo su draugu, E. T., (duomenys neskelbtini) g., kai priekyje važiavęs automobilis staigiai stabdė. Jo draugas, irgi, pradėjo stabdyti ir nežymiai lietė priekyje buvusio automobilio galą. Tada, E. T. išlipo, apžiūrėjo abu automobilius, apgadinimų nesimatė. Kadangi, priekyje buvusio automobilio vairuotojas nelipo iš automobilio, suprato, jog pretenzijų nereiškiama, dėl to jo draugas sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Įvykio metu E. T. nebuvo vartojęs alkoholio. Po įvykio, supratę, kad kito automobilio vairuotojas pretenzijų neturi, su E. T. atvyko į jo butą. Tik tada pradėjo vartoti alkoholį. Pamena, kad į jo butą pasibeldė policijos pareigūnai ir paklausė kam priklauso pilkas „Volvo“ ir ar nepabėgo iš eismo įvykio vietos. Pareigūnams atsakė, kad ne, o jam priklauso juodas „Golf“ automobilis. Uždaręs buto duris, apie tai paminėjo E. T.. Tada, su draugu nusileido į kiemą.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama atsakomybė KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Iš 2017-05-10 Klaipėdos apskrities AVPK pareigūno, S. B., tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, jog 2017-05-09, patruliuojant kartu su 2-ojo būrio specialistu, A. Ž., apie 22:24 val., iš Klaipėdos AVPK OVP budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, iš kurio vienas dalyvis pasišalino automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos valstybės). Atvykus į įvykio vietą, nerado nukentėjusio automobilio. Susisiekus su pranešėju, G. M., gim. (duomenys neskelbtini), telefonu, šis atėjo iki policijos pareigūnų. Pranešėjas paaiškino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) g. ir sustojus, norint sukti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, į jo galą atsitrenkė automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto po smūgio pamatė, kaip iš „Volvo“ automobilio išlipo vairuotojas, kuris apžiūrėjęs nukentėjusio automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį bamperį, sėdo atgal į savo automobilį „Volvo“ ir išvažiavo iš įvykio vietos. Kadangi, „Volvo“ vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, pranešėjas jį sekė savo automobilių „Audi“, bet Klaipėdoje, prie prekybos centro „Arena”, pametė „Volvo“ automobilį iš akiračio, todėl vėliau sugrįžo į namus. Paklausus pranešėjo gal galimai žino, kur tuo metu galėtų būti „Volvo“ automobilis, nurodė - (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus pagal minėtą adresą, namo kieme pastebėjome „Volvo“ automobilį, kuriam buvo apgadintas priekinis bamperis, bet vairuotojo jame nebuvo, jautėsi nuo variklio sklindanti šiluma. Paklausus (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų kam priklauso minėtas automobilis, šie pasakė, kad šeimininkas gyvena 5 aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Nuėjus prie minėto buto, duris atidarė vyriškis, kurio paklausus ar minėtas „Volvo“ automobilis jo, šis atsakė, kad ne. Tada, grįžo prie „Volvo“ automobilio ir nusprendė vežti į saugojimo aikštelę. Pildant procesinius dokumentus, iš (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo du jaunuoliai ir pasakė, kad tai jų automobilis. Vienas iš jų buvo vyriškis, kuris prieš tai atidarė buto duris. Aiškinantis, įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad automobilis priklauso ir jį vairuoja E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pastarasis paaiškino, kad eismo įvykio metu jis vairavo „Volvo“ automobilį. Patikrinus E. T. alkoholio matuokliu nustatytas 1,45 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 10-11).

Be Klaipėdos apskrities AVPK pareigūno, S. B., tarnybinio pranešimo KET pažeidimo padarymo faktas ir E. T. kaltė įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 3-4); nukentėjusio nuo eismo įvykio G. M. paaiškinimu (b. l. 5), kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir užfiksuotas policijos pareigūno tarnybiniame pranešime; E. T. paaiškinimu (b. l. 6); papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 7); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8); alkoholio matuoklio rodmenų kvitu, iš kurio matyti, jog E. T. 2017-05-09, 23:07 val., nustatytas 1,45 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 9); automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų švedų kalba kopijos (b. l. 12-13); administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 14-16); E. T. asmens duomenų išrašu (b. l. 17), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 18); kompaktine plokštele (1 vnt.) su automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio apgadinimų nuotraukomis (b. l. 20).

Nagrinėjamoje byloje surinkta ir teismo ištirta rašytinė medžiaga, liudytojų policijos pareigūnų, keleivio A. R., važiavusio kartu su E. T., parodymai, pačio E. T. administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių pripažinimas patvirtina, kad 2017-05-09, 21:43 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, E. T. vairavo transporto priemonę, „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus priekinio atstumo iki priekyje stovėjusios transporto priemonės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 punktas) ir susidūrė su priekyje stovėjusia transporto priemone „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (KET 126 punktas) bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai, kai apgadino abi transporto priemones (KET 220 punktas). Taip pat, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, kol nebuvo išsiaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės (2017-05-09, 23:07 val., nustatyta 1,45 prom.) (KET 221 punktas).

Nors E. T. teigia, jog iš eismo įvykio vietos nepasišalino piktybiškai, nes buvo įsitikinęs, kad „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nepateikė pretenzijų, tai laikytina prieštaringa versija kitiems byloje esantiems duomenims. Kaip tik, nukentėjęs nuo eismo įvykio vairuotojas, G. M., nesutikdamas su E. T. veiksmais įvykio vietoje ir kreipėsi į policijos pareigūnus dėl tolimesnio aplinkybių išaiškinimo. Nukentėjusio vairuotojo nesutikimą patvirtina paaiškinimas (b. l. 5) ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės (b. l. 10-11). Teismo manymu, įvykus situacijai, kai eismo metu vairuotojo veiksmai gali lemti (ar lėmė) kitos transporto priemonės apgadinimą, reikalingas bendras eisme dalyvavusiųjų situacijos įvertinimas ir sutarimas, kuris būtų patvirtintas ne tik konkliudentiniais veiksmais (veido mimika, rankų gestais ir kt.), bet ir tarpusavio žodiniu ar rašytiniu susitarimu. Tai padėtų geriau suprasti šalių valią ir ateityje išvengti teisinių ginčų.

Todėl, teismas, įvertinęs bylos įrodymų visuma, daro išvada, jog E. T. savo veiksmais pažeidęs KET 9, 126, 220, 221 punktų nuostatas padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole E. T. veiksmai kvalifikuoti ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tačiau E. T. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, jog vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir padarė KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 str. 3 d.), papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. T. savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų pobūdį, padarymo aplinkybes, į E. T. asmenybę – jauno ir darbingo amžiaus, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro, asmens duomenų išrašų (b. l. 14-16, 17), E. T. vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2015-12-07, per šį laikotarpį jis baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 ¹ straipsnio 8 dalį, už analogiškus nagrinėjamu atveju KET pažeidimus nebaustas, tačiau turi galiojančią nuobaudą pagal ATPK 142 straipsnio 3 dalį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi, darytina išvada, kad E. T. skirtinos nuobaudos - baudos, lygios ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijų minimaliems dydžiams, su ANK 423 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, minimaliu laikotarpiu. Paskirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės laikotarpiai subendrintini ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos (ar poveikio priemonės), įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda (ar poveikio priemonė) turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda (ar poveikio priemonė), kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad E. T. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, padaryti nežymūs automobilių apgadinimai, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju automobilio konfiskavimas neskirtinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 27, 28 straipsniais, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, 426 straipsnio 1, 7 dalimis, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. T. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 600 (šešių šimtų) eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Administracinio nusižengimo teiseną E. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad baudą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 17068020068, įmokos kodą - 1001.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę (1 vnt.), nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.