Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-1348-473/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04347-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 30.1; 55.1

2018 m. balandžio 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Andriui Valivoniui ir Simonai Jasonienei,

atsakovės atstovams Giedrei Devetinaitei-Puzarienei, Pauliui Blažiui, Rimgailei Baliūnaitei, Vilmai Adamavičiūtei ir advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja AB „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau - pareiškėja) kreipėsi j teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 03E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ ir jį keičiantį 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 03E-598 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“;

2) panaikinti Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 03E-599 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ bei įpareigoti Komisiją:

a) perskaičiuoti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916, (toliau - VIAP tvarkos aprašas) 7.4 papunkčio paslaugos lėšų poreikį 2018 metams, visas elektros energijos gamybos veiklai naudojamo bendrastotinio turto veiklos, nusidėvėjimo ir kitas netiesiogines sąnaudas priskiriant elektros energijos gamybos įrenginiams (Lietuvos elektrinės (toliau - LEL) 8 blokui bei kombinuoto

ciklo blokui (toliau - KCB)) remiantis kriterijumi, įvertinančiu eksploatuojamų įrenginių galią ir likusį tarnavimo laiką;

b) atsižvelgiant į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikio perskaičiavimą (kaip nurodyta „a“ reikalavime), perskaičiuoti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą vartotojams, nurodytiems VIAP tvarkos aprašo 21 punkte, ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą vartotojams, išskyrus VIAP tvarkos aprašo 21 punkte nurodytus vartotojus.

Taip pat pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Komisija 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 1.1-1.4 punktais nutarė nustatyti pareiškėjai elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas 2018 m. (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM)), o šio nutarimo 2.1-2.2 punktais nutarė pareiškėjai nenustatyti pirminio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 m. ir tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 m.

Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimas Nr. 03E-559 yra akivaizdžiai neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 03-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“, kuris neturėtų būti taikomas nustatant pareiškėjos teikiamų paslaugų kainų viršutines ribas. Pažymėjo, kad dėl šio nutarimo teisėtumo vyksta ginčas teisme. Pareiškėjos teigimu, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 03-274, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų rinkoje turinčiu asmeniu, nebegalioja ir negali būti taikomas nuo 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl skundžiamas 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 03E-559 negalėjo būti priimtas, jis buvo priimtas neteisėtai, Komisijai teisės aktų nustatyta tvarka neatlikus rezervinės galios rinkos tyrimo ir nenustačius rinkos dalyvių, turinčių didelę įtaką šioje rinkoje.

Teigė, kad net jeigu ir būtų nustatyta, kad Komisija turėjo pagrindą priimti skundžiamą 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 03E-559, tai jo 1.1 ir 1.2 punktai akivaizdžiai prieštarauja esminėms teisės aktų, reglamentuojančių elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų apskaičiavimo ir nustatymo tvarką ir principus, nuostatoms, o konkrečiai - Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau - EĮ) 19 straipsnio 2 daliai ir Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 03-229 patvirtintos Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos (toliau - Metodika) 27 punkto reikalavimams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) 8 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Pažymėjo, kad Komisija, apskaičiuodama 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 1.1 punktu nustatyta kainų viršutinę ribą pareiškėjos gamybos padalinio Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau - KHAE) antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) kainos viršutinei ribai - 1,69 Eur/MW/val. (toliau - antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslauga), veikė ultra viręs ir pažeidė EĮ 19 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 27 punkto reikalavimus, neatsižvelgė į esminės reikšmės šios paslaugos kainos nustatymui turinčias faktines aplinkybes, nesirėmė reikšmingais technologiniais faktais bei pareiškėjos paaiškinimais, susijusiais su KHAE, kurios agregatais bus teikiama antrinio aktyviosios galios rezervo paslauga, veikimo specifika. Komisijos pritaikytas proporcinis išlaidų priskyrimo būdas visiškai nesuderinamas su KHAE įrenginių techninėmis charakteristikomis.

Apskaičiuojant skundžiamo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 1.2 punktu nustatytą pareiškėjos padalinio LEL KBC tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui paslaugos (ne didesnės negu 260 MW) kainos viršutinę ribą - 17,84 Eur/MW/val. (išjos 12,87 EuiVMW/val. skirta pastoviosioms sąnaudoms, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, padengti ir 4,97 Eur/MW/val. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos sąnaudoms padengti) (toliau - I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslauga), buvo pažeisti

EĮ 19 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 27 punkto, kurie užtikrina pareiškėjos teisę j patiriamų būtinųjų reguliuojamai paslaugai teikti sąnaudų padengimą, reikalavimai. Komisija nepagrįstai neįvertino būtinųjų papildomų sąnaudų rezervui įsigytų iš trečiųjų šalių LEL KCB privalomų bandymų / remontų metu. Nepagrįstai ir neteisėtai taikė proporcinio sąnaudų priskyrimo principą.

Atkreipė dėmesį, kad Komisija 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 2.1 ir 2.2 punktais nenustatydama kainų viršutinės ribos atskiroms paslaugoms (pirminio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugai ir II tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugai), pati pripažįsta, jog rezervinės galios rinkos nutarimas nebėra taikomas visa apimtimi ir nebėra aktualus pagal faktinę paslaugų rinkos situaciją, nors pačiame rezervinės galios rinkos nutarime nėra padaryta jokių išlygų, kada ir kokioms paslaugoms kainų viršutinės ribos yra nustatomos, o kada ne.

Taip pat pareiškėjos skunde nurodoma, kad Komisija 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 03E-598 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“, kuriuo nusprendė pakeisti 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 1.2 papunktį. Šiuo nutarimu Komisija iš esmės tik perskaičiavo Komisijos Elektros skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. 05E-367 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“, į kurią buvo atsižvelgta priimant 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 03E-559, nurodytos bendrovės padalinio LEL KBC 2018 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos kaštus. Atsižvelgiant į tai, buvo perskaičiuota I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinė riba 2018 m. Tačiau klaidingai ir neteisėtai Komisijos taikomas proporcinio sąnaudų priskyrimo principas nebuvo pakeistas, todėl skundžiamas 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 03E-598, kiek tai susiję su minėto sąnaudų priskyrimo principo taikymu, taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka EĮ 19 straipsnio 2 dalies, Metodikos 27 punkto bei VAI 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Komisija 2017 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 03E-472 nustatė viešuosius interesus atitinkančios paslaugos biudžetą ir kainas. VIAP tvarkos aprašo 7.1, 7.7-7.9 papunkčiuose nurodytoms paslaugoms skirtinas lėšas, tačiau nebuvo vertinamas VIAP tvarkos aprašo 7.2-7.6 papunkčiuose nurodytoms paslaugoms skirtinos lėšos, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. spalio 30 d. nebuvo patvirtinusi VIAP tvarkos aprašo 7.2-7.6 papunkčiuose nustatytų viešuosius interesus atitinkančios paslaugos teikiančių asmenų ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiantiems asmenims remtinos elektros energijos gamybos apimčių 2018 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tiekėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tiekimo apimties 2018 metams nustatymo“ 1 punktu patvirtino, kad 2018 m. VIAP tvarkos aprašo 7.4 papunktyje nurodytą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas 2012 MW elektros energijos gamybos apimtimi teiks pareiškėjos padalinys LEL. Šiame nutarime nurodyta, kad šiai paslaugai teikti negali būti naudojami tretinį aktyviosios galios rezervą užtikrinantys įrenginiai.

Komisija 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 03E-599 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03E-472 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“, kuriuo nutarė pakeisti Komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 03E-472 ir papildyti jį nauju 1.7 papunkčiu - už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti - 26,939 mln. Eur“. Apskaičiuojant pareiškėjos LEL 8-uoju bloku 2018 m. teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos - elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veiklą būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti - lėšas, kurios nustatytos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos paslaugų lėšų ir kainų nustatyto nutarimo 1 punkte, Komisija vėl taikė proporcinio sąnaudų priskyrimo principą, kuriuo pažeidžiami EĮ 19 straipsnio 2 dalies, Metodikos 27 punkto reikalavimai. Atitinkamai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų nustatymo nutarimo 2 ir 3 punktai, kiek tai susiję su neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiuota minėto nutarimo 1 punkte nurodyta viešuosius interesus atitinkančios paslaugos lėšų suma.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atlikusi rinkos tyrimą, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 03-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ pripažino pareiškėją didelę įtaką rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu bei nutarė, kad pareiškėjai nustatys rezervinės galios paslaugų (pirminio aktyviosios galios rezervo, antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti, tretinio aktyviosios galios rezervo, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo) kainų viršutines ribas.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau - EEĮ) 67 straipsnio 1 dalimi, Metodika, bei 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 03-274, kasmet pareiškėjai nustato rezervinės galios paslaugų kainų viršutines ribas.

Atkreipė dėmesį, kad asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Komisijos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Komisijos sprendimu nenustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos elektros energijos rinkoje neturi. Komisija 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 03E-626 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo pradžios“, kuriuo nutarė pradėti pareiškėjos rezervinės galios rinkos tyrimą.

Komisija 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 03E-373 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 03-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Metodikos 9.1.2.4 papunktį ir įtvirtino dvi atskiras tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugas (tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugą bei tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugą), kurioms bus atskirai nustatomos kainų viršutinės ribos ir kurioms didelę įtaką rezervinės galios rinkoje turintis asmuo turės paskirstyti tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos sąnaudas. Atitinkamai Energetikos ministras 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1-235 pakeitė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 patvirtintas Elektros tinklų naudojimo taisykles (toliau - Elektros tinklų naudojimo taisyklės) ir 33'.2 papunktyje įtvirtino, jog perdavimo sistemos operatorius rengia dviejų tipų tretinio aktyviosios galios rezervo aukcionus, t. y. tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atkūrimui (33¹.2.1 papunktis) ir tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atkūrimui (33'.2.2 papunktis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Rinkų tyrimų taisyklių, patvirtintų Komisijos 2012 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 03-135 (toliau - Rinkų tyrimo taisyklės), 17.2.3. papunktis nustato vieną elektros energijos rezervinės galios rinką, o minėti teisės aktų pakeitimai tik įtvirtino dviejų tipų tretinio aktyviosios galios rezervo aukcionų organizavimą bei dviejų kainų viršutinių ribų nustatymą didelę įtaką šioje rinkoje turinčiam asmeniui. Tai reiškia, kad minėti teisės aktų pakeitimai niekaip nepakeitė, neišplėtė ar nesusiaurino rezervinės galios rinkos sąvokos - rezervinės galios rinkos apibrėžimas išliko toks pat, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėja, tai yra asmuo, turintis didelę įtaką rezervinės galios rinkoje, netenka šio statuso išskyrus dviejų tipų aukcionus ir nustačius dviejų tipų tretinio galios rezervo kainas toje pačioje rinkoje veikiančiam asmeniui ir neatlikus naujo rezervų rinkos tyrimo.

AB „Litgrid“ 2017 m. spalio 6 d. viešai paskelbė preliminarius 2018 m. aukciono rezultatus ir pranešė preliminarią 2018 m. aukciono nugalėtojų eilę antrinio galios rezervo atkūrimui bei įtampų valdymui 330kV tinkle ir antrinio galios rezervo atkūrimui. Preliminariai šio 2018 m. aukciono tipo nugalėtoja tapo pareiškėja. Komisijai priėmus 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 03E-559 ir nustačius pareiškėjai galutinę rezervinės galios paslaugų kainų viršutinę ribą 2018 m., AB „Litgrid“ 2017 m. gruodžio 21 d. paskelbė galutinius 2018 m. aukciono rezultatus: pareiškėja tapo laimėtoja įtampų valdymui 330 kV tinkle ir antrinio galios rezervo atkūrimui (260 MW), nevertinant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios, aukcione. Atitinkamai, turint šiuos aukciono rezultatus, Komisija priėmė 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 03E-598.

Komisija, vadovaudamasi EEĮ, Rinkų tyrimo taisyklėmis, turėdama galutinius 2018 m. aukciono rezultatus bei duomenis, kas, kokia apimtimi bei kokio tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą teiks 2018 m., be kita ko, atsižvelgdama į pareiškėjos 2017 m. kovo 16 d. raštą Nr. SD-272 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. SD-804, 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03E-626 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo pradžios“ pradėjo rezervinės galios rinkos tyrimą. Tik tokiu būdu atliekant tyrimą Komisija disponuos visa tyrimui atlikti reikalinga informacija apie esamą padėtį rinkoje, jos dalyvius ir kt.

Pabrėžė, jog nesutinka, su pareiškėjos skundo argumentu, kad Komisija neteisėtai pritaikė proporcinį KHAE sąnaudų priskyrimo principą. Atsakovė, nurodė, kad KHAE vykdo dvi savo esme skirtingas veiklas, t. y. vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi bei 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 03-274 5 punktu, teikia AB „Litgrid“ užsakomą reguliuojamą antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, o likusią dalį įrenginių galios, kurios gamybos kaina nėra reguliuojama, panaudoja komerciniais pagrindais gamindama bei parduodama elektros energiją rinkoje. Komisija nustato antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainą tik operatoriaus numatomai užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai, o likusią KHAE generacijos pajėgumų dalį pareiškėja gali laisvai naudoti nereguliuojamoje veikloje kitoms pajamoms uždirbti. Komisijos pritaikytas proporcinis sąnaudų skaičiavimas užtikrina, kad vartotojai sumokėtų tik už tą KHAE generacijos dalį, kuri priskiriama reguliuojamai veiklai ir naudojama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimui, t. y. nepriskiriant KHAE sąnaudų, kurios reikalingos užtikrinti didesnei nei operatoriaus planuojamo užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai. Elektros energijos vartotojai neturėtų apmokėti pareiškėjos patiriamų sąnaudų, kurios nėra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti ir yra pačios pareiškėjos neveiklumo pasekmė.

Komisijos teigimu, skundžiami nutarimai atitinka VAI 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad Komisija pasirinko tiksliausią ir objektyviausią proporcinį sąnaudų paskirstymo metodą, kad pareiškėjos reguliuojama tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimo veikla bei nereguliuojama elektros energijos gamybos arba viešuosius interesus atitinkančių paslaugų veikla nebūtų kryžmiškai subsidijuojamos, t. y. kitų veiklų sąnaudos nebūtų dengiamos pajamomis, gautomis teikiant tretinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą.

Apskaičiuojant 8 blokui priskirtą pareiškėjos padalinio LEL bendrastotinių įrenginių ir veiklų sąnaudų dalį, naudotas su instaliuota kiekvienos gamybos įrenginio galia susietas sąnaudų paskirstymo kriterijus, tai yra lygiai tas pats skaičiavimo principas, kaip ir vertinant bendrastotinių įrenginių sąnaudas nustatant I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą. Į reguliuojamos veiklos sąnaudas, atitinkamai ir kainas vartotojams, įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti ir yra draudžiama nereguliuojamos veiklos sąnaudas dengti reguliuojamos veiklos pajamomis.

Metodikoje nėra nustatytas sąnaudų tretiniam aktyviosios galios rezervui įsigyti iš trečiųjų šalių bandymų / remontų metu įtraukimas į reguliuojamų paslaugų kainas, tai pat į tai, kad teikiamos paslaugos kaina nustatoma visų metų laikotarpiui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus teiginius ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ ir j j keičiančio 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 03E-598 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“, bei Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 03E- 599 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 03-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ AB „Lietuvos energijos gamyba“ pripažinta didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu, jai nustatytos šių elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainų viršutinės ribos: pirminio aktyviosios galios rezervo, antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti, tretinio aktyviosios galios rezervo, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų (1 t., b. 1. 97-98).

Komisija 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 03E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ nutarė:

L Nustatyti AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas 2018 metams (be PVM):

1.1. AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinio KHAE antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) kainos viršutinė riba - 1,69 Eur/MW/val.

1.2. AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinio LEL KBC tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugos (ne didesnės negu 260 MW) kainos viršutinė riba - 17,84 Eur/MW/val„ išjos 12,87 Eur/MW/val. pastoviosioms sąnaudoms, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, padengti ir 4,97 EUR/MW/val. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos sąnaudoms padengti.

1.3. Reaktyviosios galios ir įtampos valdymo paslaugos kainos viršutinė riba - 989 Eur/val.

1.4. Avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugos kainos viršutinė riba-249 tūlcst. Eur/metams.

2.1. Pirminio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 metams.

2.2. Tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 metams (3 t., b. 1. 61).

Komisija 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 03E-598 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ pakeitė Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 1.2 papunktį ir nutarė jį išdėstyti taip: AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinio LEL KBC tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 lcV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugos (ne didesnės negu 260 MW) kainos viršutinė riba - 17,06 Eur/MW/val„ iš jos 12,87 Eur/MW/val. pastoviosioms sąnaudoms, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, padengti ir 4,19 Eur/MW/val. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos sąnaudoms padengti (4 t., b. 1. 63).

Komisija 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 03E-599 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03E-472 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ nutarė pakeisti Komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 03E-472 papildydama jį 1.7 punktu, nustatančiu, jog už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti - 26,939 mln. Eur; pakeisdama 2 punktą nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina visiems asmenims, išskyrus asmenis, nurodytus Aprašo 21 punkte - 1,350 ct/kWh be PVM; pakeisdama 3 punktą nustatant, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą asmenims, nurodytiems Aprašo 21 punkte — 1,304 ct/kWh be PVM (4 t., b. 1. 65).

Komisija 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03E-626 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo pradžios“ nusprendė pradėti elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimą (3 t., b. 1. 97).

Dėl pareiškėjos, kaip gamintojos, turinčios didelę įtaką rinkoje

EEĮ 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Komisija, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi rinką nustato, kad toks gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. Komisija, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Gamintojams ar nepriklausomiems tiekėjams, turintiems didelę įtaką rinkoje, Komisija turi teisę nustatyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus.

EEĮ 68 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Komisija asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą (1 punktas); nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti (2 punktas); įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą (3 punktas).

Pagal EEĮ 66 straipsnio 3 dalį asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Komisijos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Komisijos sprendimu nenustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos elektros energijos rinkoje neturi.

Rinkų tyrimo taisyklių 6 punkte nurodoma, kad rinkos tyrimas atliekamas ne rečiau nei kas penkerius metus šių taisyklių 17 punkte nurodytais rinkų atvejais.

Pagal Rinkos tyrimo taisyklių 8 punktą, rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai: rinkos apibrėžimas (paslaugos ir geografinės teritorijos apibrėžimas) (8.1 papunktis); konkurencijos rinkoje veiksmingumo tyrimas (8.2 papunktis); asmenų, turinčių didelę įtaką rinkoje, nustatymas (8.3 papunktis); šių taisyklių 9 punkte nurodytų priemonių bei taisyklių 30 punkte nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar) panaikinimas didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims (8.4 papunktis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 03-274 pripažino pareiškėją didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu. Vadovaujantis šiuo nutarimu, Komisija priėmė 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 03E-559.

Pareiškėjos teigimu 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo galiojimas baigėsi 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl Komisija juo vadovaudamasi negalėjo priimti minėto nutarimo. Prieš priimant nutarimą Komisija pirmiausia turėjo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti rezervinės galios rinkos tyrimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar pareiškėja turi didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje.

Nagrinėjamu atveju teismas nepasisako dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo galiojimo, kadangi, nustatyta, kad pareiškėja dėl šios aplinkybės kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-656-171/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03522-2017-5) konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą negaliojančiu yra susijęs su fakto konstatavimu ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalimi, šioje dalyje bylą nutraukė. Pareiškėja dėl šios teismo nutarties kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau - ir LVAT) su skundu, kuris kol kas dar nėra išnagrinėtas.

Taigi, įvertinus tai, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. Komisijos nutarimas kol kas nėra pripažintas negaliojančiu, darytina išvada, jog Komisija juo vadovavosi pagrįstai. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad jei minėtas nutarimas būtų pripažintas negaliojančiu, arba užbaigus atliekamą elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimą, pareiškėja nebūtų pripažinta didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu, ir būtų nustatyta, kad Komisijos nustatytos energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos 2018 m. buvo per didelės, ji galėtų reikalauti kompensacijos.

Dėl proporcinio sąnaudų priskyrimo principo taikymo KHAE

Pareiškėjos skunde teigiama, kad Komisija apskaičiuodama KHAE antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) kainos viršutinę ribą nepagrįstai vadovavosi proporciniu sąnaudų priskyrimo principu.

Metodikos 27 punktas nustato, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina yra lygi tos paslaugos (produkto) pateikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą.

EĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.

Minėta EĮ nuostata įtvirtina kriterijus į kuriuos privalu atsižvelgti nustatant valstybės reguliuojamas kainas. Pažymėtina, kad į kainas vartotojams turi būti įtraukiamos tik būtinosios sąnaudos konkrečiai veiklai vykdyti.

Nagrinėjamu atveju Komisija nustatė, kad KHAE vykdo dvi savo esme skirtingas veiklas, t. y. vadovaujantis EEĮ 67 straipsnio 1 dalimi bei 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 03-274 5 punktu, teikia AB „Litgrid“ užsakomą reguliuojamą antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, o likusią dalį įrenginių galios, kurios gamybos kaina nėra reguliuojama, panaudoja komerciniais pagrindais gamindama bei parduodama elektros energiją rinkoje. Atsižvelgdama į tai, nustatė antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainą tik AB „Litgrid“ numatomai užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai.

Įvertinus pateiktą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Komisija apskaičiuodama KHAE antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą vadovavosi tik būtinosios veiklos sąnaudomis, kaip to reikalauja EĮ 19 straipsnio 2 dalis, taigi pagrįstai taikė proporcinio sąnaudų paskirstymo principą. Todėl pareiškėjos skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pareiškėja siekdama pagrįsti minėtą skundo argumentą pateikė teismui 2015 m. rugpjūčio 4 d. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto raštą Nr. DV19-F-03-77 „Dėl išvados byloje (KHAE ekspertinis vertinimas)“, kuriame nurodyta, kad proporcinės skaičiavimo metodikos taikymas rezervinės galios palaikymas KHAE sąnaudų nustatymui yra negalimas (1 t., b. 1. 66-71).

Iš byloje pateikto išvados rengėjo A. S. Navicko profesinės kvalifikacijos (1 t., b. 1. 72) matyti, kad jis yra elektrikas inžinierius, technikos mokslų daktaras, baigęs studijas Kauno politechnikos institute. Byloje nėra duomenų, kad šis asmuo turėtų specialių žinių susijusių su ekonomikos mokslo sritimi. Konstatuotina, kad jis nėra kompetentingas vertinti antrinio galios rezervo pajėgumus, todėl šiuo atveju jo pateiktu vertinimu teismas nesiremia.

Dėl proporcinio sąnaudų priskyrimo principo taikymo LEL KBC ir LEL 8-ajam blokui

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad atsakovė nepagrįstai taikė proporcinio sąnaudų priskyrimo principą apskaičiuojant LEL KBC I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinę ribą bei LEL 8-uoju bloku 2018 m. teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos - elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veiklą būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti - lėšoms.

EJ 8 straipsnio 9 dalies 13 punktas įtvirtina, kad Komisija kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo.

EEĮ 9 straipsnio 4 dalies 5 punktas numato, kad Komisija turi užtikrinti konkurenciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams. Siekdama šio tikslo, Komisija kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos rūšys elektros energetikos sektoriuje, užtikrinant elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo gamybos ir tiekimo veiklos interesų ir siekiant išvengti šių veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo.

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Komisija turi išvengti veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo, be to, kaip jau minėta anksčiau, pagal EĮ 19 straipsnio 2 dalį į kainas vartotojams turi būti įtraukiamos tik būtinosios sąnaudos konkrečiai veiklai vykdyti.

Metodikos 7 punkte nustatyta, kad asmuo vykdydamas apskaitos atskyrimą, turi vadovautis priežastingumo principu, kuris reiškia, kad asmuo ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus tiesiogiai arba netiesiogiai turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, kurios nulėmė tų pajamų uždirbimą, sąnaudų atsiradimą (susiformavimą), turto įsigijimą ar įsipareigojimų atsiradimą (7.1 papunktis); objektyvumo, kuris reiškia, jog asmuo per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto) ar verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolio) ir paveikti Reguliavimo apskaitos sistemos informacijos gavėjų priimamų sprendimų (7.3 papunktis).

Nagrinėjamu atveju Komisija, vadovaudamasi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2017 m. lapkričio 24 d. raštu irNr. 2R-3316 bei kartu su juo pateiktu 2017 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių patikrinimo aktu Nr. 120V8-191 nustatė, kad bendrastotinių įrenginių ir veiklų sąnaudų dalis priskirtina visiems LEL gamybos įrenginiams, įskaitant ir KBC, todėl laikydamasi priežastingumo principo, taikė proporcinį sąnaudų paskirstymo metodą, kuris Komisijos teigimu užtikrina, jog pareiškėjos vykdoma reguliuojama tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimo veikla bei nereguliuojama elektros energijos arba viešuosius interesus atitinkančių paslaugų veikla nebūtų kryžmiškai subsidijuojamos, t. y. kitų veiklų sąnaudos nebūtų dengiamos pajamomis, gautomis teikiant tretinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą. Todėl Komisija pareiškėjos bedrastotinių įrenginių sąnaudas paskirstė tarp 7, 8 ir KBC pagal gamybos galią ir į reguliuojamą I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinę ribą įtraukė tik tą dalį sąnaudų, kuri tenka tam įrenginiui, kuris vykdys reguliuojamą veiklą, t. y. KBC. Tretinio aktyviosios paslaugos kainos viršutinės ribos skaičiavimui nebuvo vertinamos 7 ir 8 blokų sąnaudos.

Apskaičiuodama 8-ajam blokui priskirtiną pareiškėjos padalinio LEL bendrastotinių įrenginių ir veiklų sąnaudų dalį, taip pat naudotas proporcinis sąnaudų paskirstymo metodas. Komisija pareiškėjos bendrastotinių įrenginių sąnaudas paskirstė tarp 7-ojo, 8-ojo blokų ir KBC pagal gamybos galią ir į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąnaudas įtraukė tik tą dalį sąnaudų, kuri tenka tam įrenginiui, kuris teiks šią paslaugą, t. y. 8-ajam blokui.

Pažymėtina, kad Komisija nevertino 7-ajam blokui priskirtų netiesioginių išlaikymo sąnaudų 2018 m., kadangi jis yra būtinas dėl planuojamo veikimo Baltijos šalių izoliuoto darbo metu 2019 m.

Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes bei pateiktą teisinį reglamentavimą konstatuoja, kad Komisija taikydama proporcinį sąnaudų paskirstymo principą siekė išvengti veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo bei užtikrinti, kad į kainas vartotojams būtų įtraukiamos tik būtinosios sąnaudos konkrečiai veiklai vykdyti, tinkamai įgyvendino nurodytus priežastingumo bei objektyvumo principus. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atlikti skaičiavimai yra neteisėti. Pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos teismui pateiktame skunde keliamas reikalavimas atsižvelgiant į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikio perskaičiavimą, perskaičiuoti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą vartotojams, nurodytiems VIAP tvarkos aprašo 21 punkte, ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą vartotojams, išskyrus VIAP tvarkos aprašo 21 punkte nurodytus vartotojus.

Šis reikalavimas laikytinas išvestiniu. Konstatavus, kad Komisija teisėtai taikė proporcinį sąnaudų paskirstymo principą ir teisėtai apskaičiavo LEL KBC ir 8-ojo bloko sąnaudas, šis pareiškėjos reikalavimas taip pat atmestinas.

Taip pat pareiškėjos skunde teigiama, kad Komisija nepagrįstai neįvertino būtinųjų papildomų sąnaudų rezervui įsigytų iš trečiųjų šalių LEL KCB privalomų bandymų / remontų metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodė atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą, Metodika nenumato, kad į reguliuojamų paslaugų kainas turi būti įtraukiamos tretinio aktyviosios galios rezervo sąnaudos įsigytos iš trečiųjų šalių bandymų / remonto metu, todėl pagrįstai jų nevertino. Taigi ir šis pareiškėjos skundo argumentas atmestinas.

Dėl VAI 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų

VAI 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAI 3 straipsnio 1 punktas) - įstatymo viršenybės principas - inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAI 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAI 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061 -858/2015, administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016).

Pagal LVAT jurisprudenciją, jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-633/2008, 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.).

Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 įžanginėje dalyje nurodyta, kad nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. pažymą Nr. 05E-367 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ (1 t., b. 1. 32- 48). Pažymoje yra išsamiai pateikta informacija apie antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo galios, tretinio aktyviosios galios rezervo sąnaudas ir kainas.

Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 03E-598 įžanginėje dalyje nurodoma, kad jis priimtas remiantis Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. 05E-395 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ (1 t., b. 1. 121-124). Šioje pažymoje pateikta išsami informacija apie tretinio aktyviosios galios rezervo sąnaudas ir kainas.

Komisijos 2017 m. gruodžio nutarimo Nr. 03E-599 įžanginėje dalyje nurodyta, kad jis priimtas remiantis Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. 05E-396 „Dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03E-472 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ (4 t., b. 1. 66-75) Pažymoje išsamiai pateikta informacija apie LEL KBC, 8-ąjį ir 7-ąjį blokus bei jų sąnaudas ir kainas.

Remiantis LVAT pateiktu išaiškinimu, teismas konstatuoja, kad nurodytos pažymos laikytinos skundžiamų Komisijos nutarimų sudėtinėmis dalimis, todėl nutarimai laikytini tinkamai motyvuotais, o VAI 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo konstatavimui pagrindo nėra.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 03E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ ir jį keičiantis 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 03E-598 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau - 2017 m. lapkričio 30 d nutarimo Nr. 03E-559 pakeitimas) bei Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 03E-599 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos panaikinti nėra, o pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde nurodo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.