Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Svetlanos Jurgaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus griežtesne apimant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti įpareigojimai: nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Iš D. B. L. A. naudai priteista 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 175,47 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai 47 cnt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Iš D. B. nukentėjusiojo L. A. naudai priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 30 d. apie 00.30 val. priėjęs prie gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo L. A., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu trenkė į automobilio vairuotojo durelių stiklą, taip jį išdaužydamas, ko pasėkoje dūžtančio stiklo šukės L. A. padarė odos nubrozdinimą kaktoje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, abiejų ragenų erozijas, lydimas potrauminio ūmaus dešinės akies ragenos ir junginės uždegimo, sutrikdžiusio jo sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t. y. tokiais savo veiksmais D. B. sukėlė L. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašė apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jo ginamąjį D. B. išteisinti. Skunde nurodo, kad nėra surinkta jokių įrodymų, kad D. B. tyčia pažeidė viešąją tvarką, nes jis tik gynėsi, be to, jokia visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, kas būtina veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Skunde nuteistojo advokatas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. B. tyčia siekė sužaloti L. A.. Ištirti įrodymai patvirtina, kad jo ginamasis tik atsirėmė į automobilio dureles, norėdamas apsiginti nuo smūgio durelėmis, jis negalėjo žinoti, kad stiklas ne tik išduš, bet ir sutrikdys viduje buvusio nukentėjusiojo sveikatą. Visos nustatytos aplinkybės niekaip neduoda pagrindo išvadai, kad tokie D. B. veiksmai buvo tyčiniai ir jais jis siekė būtent tokio tikslo, kas ir atsitiko. Advokato vertinimu, šiuo atveju buvo padarytas ne nusikaltimas, o įvyko kazusas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, darydamas išvadas dėl D. B. kaltės, nesurinko pakankamai neginčijamų jo kaltei pagrįsti duomenų, išvadas grindė spėjimais ir prielaidomis, įrodymais laikė nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus, ignoravo gynybos argumentus, suteikdamas prioritetą kaltinantiems duomenims, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teisme gautas nuteistojo ir nukentėjusiojo prašymas dėl bylos nutraukimo nuteistajam ir nukentėjusiajam susitaikius, BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. Kartu pateiktas nuteistojo ir nukentėjusiojo susitarimas, kuriuo D. B. įsipareigoja susitarimo pasirašymo dieną (2016-04-11) atlyginti L. A. 1000 Eur patirtos turtinės ir neturtinės žalos ir sumokėti turėtas proceso išlaidas, kurios sudaro 300 Eur (t. 2, b. l. 66-68).

Nuteistasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovė advokatė prašė prašymą tenkinti. Prokuroras mano, kad nėra pagrindo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika bei atsižvelgiant į baudžiamosios teisės jurisprudenciją, nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino, tinkamai nustatė įvykio aplinkybes ir teisingai kvalifikavo D. B. inkriminuotas veikas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis D. B. pateikė apeliacinį skundą aukštesniajam teismui, prašydamas skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016-03-01 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti, šioje dalyje priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį, tačiau, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nuteistasis pateikė 2016-04-11 savo ir nukentėjusiuoju nagrinėjamoje byloje pripažinto L. A. pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, prašydamas baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šiame susitarime nukentėjusysis nurodė, kad sutinka sumažinti teismo nuosprendžiu priteistos patirtos žalos sumą nuo 1425,47 Eur iki 1300 Eur ir patvirtino, kad susitarimo pasirašymo dieną D. B. jam sumokėjo grynais pinigais 1300 Eur ir L. A. daugiau pretenzijų D. B. dėl su šiuo įvykiu susijusia turtine ir neturtine žala bei proceso išlaidomis neturi ir neturės

Siekiant apklausti nuteistąjį D. B. ir nukentėjusįjį L. A. dėl galimybės baudžiamąją bylą D. B. atžvilgiu nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).

Nuteistasis D. B. paaiškindamas nusikaltimų padarymo aplinkybes nurodė, kad kaltu prisipažįsta ir patikslino, kad viešojoje vietoje, iš pykčio, į nukentėjusiojo automobilio stiklą trenkė su susukta rankine, kuri buvo metalizuotais kampais ir stiklas išdužo. Jis nenorėjo atsiradusių pasekmių, tačiau supranta, kad jos įvyko dėl jo kaltės, dėl ko nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino padarytą žalą. Su nukentėjusiuoju susitaikė ir dėl padarytų veiksmų gailisi. Nukentėjusysis L. A. iš esmės patvirtino D. B. parodymus nurodydamas, kad susuktą rankinę jis galėjo palaikyti lazda, nes buvo tamsu ir patvirtino, kad su D. B. susitaikė.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus bei įvertinus 2016-04-11 tarp šių asmenų pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo turinį, remiantis kuriuo D. B. prisipažino kaltu dėl L. A. sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo, atlygindamas šio įvardintą turtinę ir neturtinę žalą , teismas mano, yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnį ir kaltininką D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. padarė du nusikaltimus (ideali nusikaltimų sutaptis), kurie, sutinkamai su BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors savo kaltės apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir nepripažino, tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis pateikė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis savo kaltę pripažino iš esmės, patvirtindamas nukentėjusiojo duotus parodymus.

Kaip jau aptarta, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme D. B. pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl nuteistojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, nepaisant to, jog jis buvo išreikštas tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, BK 38 straipsnio nuostatų taikymui pakanka. Aukščiau paminėtas susitarimas tarp nuteistojo D. B. ir nukentėjusiojo L. A. patvirtina, kad apeliantas savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kas pagrindžia ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų įvykdymą.

D. B. neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 64), dirbantis ir darbe teigiamai charakterizuojamas (t. 1, b. l. 98), turi pastovią gyvenamąją vietą. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą (nusikaltimai nesunkūs), jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, kolegija konstatuoja, jog, yra pagrindo manyti, kad D. B. padarytas nusikaltimas (sutaptis) buvo daugiau atsitiktinis ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veiksmų.

Esant tokių aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 38 straipsnyje, teisėjų kolegija mano, kad Kauno apylinkės teismo 2016-03-01 nuosprendis naikintinas (BPK 327 str. 2 p.), D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir byla jo atžvilgiu nutrauktina šiam su nukentėjusiuoju L. A. susitaikius.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, šiam susitaikius su nukentėjusiuoju L. A. ir baudžiamąją bylą D. B. atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Išaiškinti D. B., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuriuo išspręstas nukentėjusiojo L. A. civilinio ieškinio klausimas ir procesą dėl nukentėjusiojo L. A. civilinio ieškinio, nutraukti.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.