Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, - laisvės apribojimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, R. L. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas dvejiems metams, per tą laiką uždraudžiant jam kasdien nuo 18 val. iki 22 val. lankytis kavinėse, restoranuose, baruose, smuklėse, aludėse, kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, taip pat ir alumi. R. L. įpareigotas per laisvės apribojimo bausmės laiką kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., taip pat be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 14 d., apie 21 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritorijoje, prie degalinės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)r., pažeidė viešąją tvarką, provokuodamas konfliktą kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prikibo prie nukentėjusiojo L. B. ir sudavė jam ne mažiau kaip 2 smūgius rankomis. Tuo pačiu metu toje pačioje vietoje tęsdamas nusikalstamą veiką dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam L. B. sudavė 1 smūgį į galvos sritį metalinio grąžto galvute, tuo padarydamas jam muštinę viršugalvio žaizdą - atvirą įspaustinį skeveldrinį dešiniojo momėnkaulio lūžį su kietojo smegenų dangalo ir strėlinio ančio pažeidimu bei kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje ir galvos smegenų sukrėtimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

R. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

Iš R. L. , A. P. , L. B. parodymų matyti, kad nuteistasis prie konfliktuojančių vyrų priėjo tada, kai pamatė kruviną iš degalinės išėjusio draugo (A. P. ) veidą. Be to, ir pats nukentėjusysis L. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad, išėjus iš degalinės parduotuvės, jis dar apsižodžiavo su A. P. , abu vėl susistumdė. Nukentėjusysis teigė, kad nelaukdamas, kol R. L. pirmas trenks, sudavė nuteistajam (t. 2, b. l. 26). Šias liudytojo A. P. ir nukentėjusiojo L. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai, užfiksuoti kompaktiniuose diskuose, esančiuose prie 2008 m. vasario 28 d. daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 38-44). Minėtuose diskuose esantys vaizdo įrašai buvo peržiūrėti bylą nagrinėjant apeliacinio proceso metu ir nustatyta, kad kompaktiniame diske Nr. 2 esančiame vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai lauke. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip iš degalinės parduotuvės išeina du vyrai. Pirmas su striuke (L. B. ), antras be striukės (A. P. ), kurie nueina link vyšninės spalvos automobilio („Renault Espace“). Po to matyti, kaip prie automobilio „Audi“ galinio rato nugriūva R. L. , o L. B. jį spardo, A. P. stengiasi juos išskirti. Po to grumtynės baigiasi, o L. B. nueina link savo automobilio „Audi“ vairuotojo durelių ir pasilenkęs prie vairo kažką daro. A. P. nueina prie „Renault Espace“ automobilio, o R. L. eina link nukentėjusiojo ir paėmęs už dešinės rankos tempia L. B. , tačiau šis išsivaduoja ir, palinkęs prie vairo, kažką daro. Tuo metu R. L. užsimoja dešine ranka ir vieną kartą smogia L. B. ties sprandu, į galvos sritį. Nukentėjusysis griūva ant žemės, o R. L. įsėda į „Renault Espace“ prie vairo ir atbuline eiga išvažiuoja iš degalinės. Vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad, kai išėjo iš parduotuvės į lauką ir pamatė prieinantį A. P. draugą, nelaukė, kol nuteistasis pirmasis jam suduos, o pats jam smogė. Vaizdo įraše nėra užfiksuotas momentas, kaip R. L. prieina prie išėjusių iš degalinės parduotuvės vyrų, tačiau matyti, kaip po L. B. smūgio R. L. griūna ant žemės, toliau jį gulintį spardo nukentėjusysis (L. B. ). Tai rodo, kad R. L. neprikibo prie nukentėjusiojo, neprovokavo konflikto, o atvirkščiai - L. B. pirmas sudavė smūgį priėjusiam R. L. . Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokių R. L. veiksmų negalima vertinti kaip provokuojančių konfliktą ar kaip prikibimo prie nukentėjusiojo. R. L. nematė konflikto pradžios, vykusios degalinės parduotuvės viduje, nežinojo ir negalėjo žinoti, kaip prasidėjo konfliktas. Jis konfliktuojančius nukentėjusįjį ir A. P. , kuris buvo kruvinu veidu, pamatė jau lauke, todėl jo reakcija toje situacijoje buvo natūrali - R. L. norėjo išsiaiškinti, kas vyksta, ir padėti draugui (A. P. ). R. L. priėjus prie A. P. ir L. B. , pastarasis iš karto sudavė smūgį nuteistajam ir toliau spardė jį, parkritusį ant žemės. Dėl to R. L. ir L. B. susigrūmė. Tokie R. L. veiksmai negali būti vertinami kaip chuliganiški ar įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams. R. L. prie konfliktuojančių vyrų priėjo ne be reikalo ir ne dėl menkavertės dingsties, o dėl to, kad matė tarp jų vykstantį konfliktą ir norėjo padėti A. P. . Kaip matyti iš vaizdo įrašo bei paties nukentėjusiojo parodymų, būtent L. B. pirmas puolė R. L. . Atsižvelgiant į tai, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, R. L. veikoje nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. 284 straipsnio 1 dalies sudėtis reikalauja, kad asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruotų nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdytų visuomenės rimtį ar tvarką, kad jis suprastų, jog taip elgiasi, ir norėtų tokiu elgesiu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. R. L. veiksmai nebuvo įžūlūs, nes jis nepuolė nukentėjusiojo ir prie jo neprikibo. Nukentėjusysis pirmas sudavė smūgius nuteistajam. R. L. savo veiksmais nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ir nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties bei tvarkos. Iš įrašo matyti, kad R. L. , parkritusį ant žemės, toliau spardė nukentėjusysis L. B. , nuteistasis bandė suduoti L. B. , tačiau vėl buvo nublokštas ir toliau spardomas. Atsižvelgdama į tai Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos teismo išvados, jog R. L. pažeidė viešąją tvarką, provokuodamas konfliktą kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prikibo prie nukentėjusiojo L. B. , sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius rankomis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Akivaizdu, kad nurodytus veiksmus padarė A. P. , dėl kurio veiksmų Telšių rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu, patvirtintu Telšių rajono apylinkės teismo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius). Dėl aukščiau paminėtų priežasčių pripažinti R. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, nėra jokio pagrindo, nes nėra objektyvių ir subjektyvių bendrininkavimo požymių. R. L. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl jis dėl to išteisinamas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiamu nuosprendžiu R. L. veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl to, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kadangi R. L. elgesys buvo atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį - nukentėjusiojo tariamai pasakytus žodžius dėl ginklo panaudojimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. L. sudavė grąžto galvute L. B. po to, kai lauke jis priėjo prie konfliktuojančių L. B. ir A. P. , pirmasis smūgį jam (nuteistajam) sudavė ir pradėjo spardyti nukentėjusysis L. B. . Kaip matyti iš bylos medžiagos ir minėto vaizdo įrašo, R. L. sudavė grąžto galvute L. B. po to, kai konfliktas aprimo, A. P. nuėjo į automobilį, o nukentėjusysis buvo prie savo automobilio vairuotojo durelių. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jis norėjo padėti draugui (A. P. ), nes pastarojo veidas buvo kruvinas. Po to, kai jis priėjo arčiau, jis susistumdė su L. B. , nukentėjusysis pirmasis smogė nuteistajam, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės. Po to, L. B. pradėjo grasinti, kad R. L. ir A. P. nušaus, nuėjo prie mašinos ir pasilenkęs prie vairo kažko ieškojo mašinos durelėse. R. L. pagalvojo, kad L. B. gali išsitraukti ginklą, todėl priėjęs prie jo grąžto galvute trenkė nukentėjusiajam per galvą (t. 1, b. l. 98-99, 101-104, t. 2, b. l. 25-26). Tačiau R. L. parodydamas pamiršo tokią aplinkybę, kad jis pirmiausia patraukė L. B. už rankos ir tik po to smogė. Šiuos R. L. parodymus patvirtina ir A. P. parodymai apie tai, kad po konflikto lauke L. B. grasino, jog nušaus jį (A. P. ) ir R. L. (t. 2, b. l. 26-27). Pats nukentėjusysis taip pat neneigė, jog galėjo grasinti nušauti, tačiau neketino to daryti (t. 2, b. l. 26). Bet kokiu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad sumanymas suduoti smūgį L. B. į galvą metaline grąžto galvute R. L. kilo staiga, jau pasibaigus konfliktui. Šis sumanymas kilo ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų. Nors nukentėjusysis ir grasino nušauti, tačiau grasinimas toje situacijoje nebuvo realus, nes nukentėjusysis neturėjo ir nedemonstravo jokio ginklo. Konfliktas tuo metu jau akivaizdžiai buvo pasibaigęs, todėl suduoti smūgį grąžto galvute nebuvo jokio reikalo. Apeliacinio teismo kolegija mano, kad R. L. nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą ne dėl chuliganiškų, bet dėl asmeninių pastatų, kurias sąlygojo prieš tai lauke degalinės teritorijoje vykęs konfliktas tarp nukentėjusiojo ir A. P. , vėliau R. L. . Šiais veiksmais nuteistasis nesiekė priešpriešinti save aplinkiniams ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, tokie veiksmai negali būti vertinami ir kaip atviras iššūkis visuomenei. Nusikaltimams, padaromiems dėl chuliganiškų paskatų, yra būdinga tai, kad nukentėjusiais gali tapti bet kuris atsitiktinis asmuo. L. B. šiuo atveju nebuvo atsitiktinė auka, o buvo sužalotas iš keršto dėl prieš tai įvykusio konflikto. Pažymėtina tai, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, nukentėjęs L. B. buvo labai aktyvus šio konflikto dalyvis: pirmas smogė priėjusiam R. L. , parbloškė jį ant žemės ir toliau spardė, šiam atsistojus, grūmėsi su juo, įspyrė koja ir visiškai nereagavo į A. P. bandymus išskirti jį ir nuteistąjį, taip nutraukti konfliktą. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvykęs konfliktas bei vėlesni nukentėjusiojo grasinimai R. L. nebuvo menkavertė dingstis suduoti smūgį nukentėjusiajam. Įvertinęs sunkaus sveikatos sutrikdymo motyvus, t. y. asmenines paskatas, taip pat jo padarymo aplinkybes, kad R. L. priėjęs prie nukentėjusiojo ranka geležine grąžto galvute sudavė vieną smūgį į galvą ir iš karto pasišalino iš nusikaltimo vietos, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nusikaltimas buvo padarytas nesutrikdant viešosios tvarkos, todėl šios R. L. veikos kvalifikuoti kaip padarytos dėl chuliganiškų paskatų nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių R. L. veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendžio dalį dėl R. L. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei perkvalifikuoja jo veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, R. L. iš naujo turi būti paskirta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę R. L. , vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo reikalavimais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatomis. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad R. L. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik konstatavo, jog R. L. tyčia sunkiai sužalojo L. B. , tačiau nenurodė nei tyčios rūšies, turinio, nei kaltės motyvų. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis metaline grąžto galvute sudavė tik vieną smūgį L. B. į galvą - svarbią žmogaus gyvybei vietą, taip pat įvertinęs nuteistojo parodymus, jog jis nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sunkiai sutrikdyta netiesiogine tyčia. Nuteistasis suprato, kad jo veiksmai pavojingi L. B. sveikatai, kad dėl smūgio į galvą metaline grąžto galvute gali būti sunkiai sutrikdyta L. B. sveikata, nenorėjo, nesiekė šių pasekmių, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas R. L. bausmę, atsižvelgia į tai, kad sunkus nusikaltimas buvo baigtas, padarytas netiesiogine tyčia dėl asmeninių paskatų (iš pykčio ir keršto). Vertinant R. L. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, išlaiko tris mažamečius vaikus, ruošiasi sudaryti santuoką. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, jog neturi reikšmės tas faktas, kad nuteistasis įsidarbino jau padarius nusikaltimą, taip pat kad darbo sutartyje atlyginimas numatytas tik minimalus. Byloje nėra duomenų, kad R. L. neišlaiko dviejų savo vaikų, gyvenančių su buvusia sutuoktine. Iš nuteistojo paaiškinimo matyti, kad jis moka alimentus vaikams išlaikyti. Prokuroras skunde šių aplinkybių nepaneigė. Byloje nėra kitų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tai, kad R. L. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad R. L. savo noru atlygino padarytą žalą tiek nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 10), tiek ligonių kasai (t. 1, b. l. 207) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai, kad žala buvo atlyginta praėjus pusei metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, ir tik po to, kai prokuroras priėmė nutarimą uždėti turtui areštą, Apeliacinio teismo nuomone nepaneigia nei žalos atlyginimo fakto, nei šio poelgio savanoriškumo. R. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje provokuojančiu elgesiu pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, kuriam buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką nukentėjusiajam, t. y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką. Iš nuteistojo, nukentėjusiojo parodymų ir vaizdo įrašų matyti, kad L. B. pirmasis sudavė smūgius ranka R. L. ir po to jį spardė, grasino nušauti, o pasilenkęs prie automobilio vairo, nuteistajam sudarė realų įspūdį dėl ieškomo ginklo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, L. B. tyčia neprovokavo nuteistojo veiksmų, bet taip pasielgdamas iš viso nevertino savo elgesio kaip rizikingo, nors galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jo elgesys paskatins R. L. nusikalsti. Akivaizdu, kad toks agresyvus nukentėjusiojo L. B. elgesys turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, todėl vertinamas kaip rizikingas. Tai R. L. pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, taikė BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų negalima, nes nėra tam sąlygų visumos, numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje, kadangi R. L. pats neatvyko ir nepranešė apie šią veiką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais, nes nuteistasis iš įvykio vietos pasišalino. Teisėjų kolegija mano, kad nėra sąlygų skirti R. L. švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 3 punkto nuostatomis. BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai taikomi, jeigu yra šios sąlygos: yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, arba mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. išlaiko tris mažamečius vaikus: du vyresnieji vaikai gyvena su buvusia sutuoktine, vienam jų nustatytas sunkus neįgalumas, jam reikalinga ypatinga priežiūra. Jauniausiasis vaikas gyvena su sugyventine, nuteistojo būsima sutuoktine. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam šių vaikų prižiūrėti, priešingai, juos gali prižiūrėti buvusi sutuoktinė ir sugyventinė.

Teisėjų kolegija, skirdama R. L. bausmę, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, pastarasis nepageidauja, kad nuteistasis būtų griežtai baudžiamas, nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas. Esant visoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad R. L. skiriamos bausmės rūšis ir paskirtis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra aplinkybių visuma, kurioms esant ir R. L. galima skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, R. L. skirtina maksimali laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai (BK 48 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. L. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti, šiai veikai neturint nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

pripažinti R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys;

R. L. veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams. R. L. per tą laiką uždrausti kasdien nuo 18 val. iki 22 val. lankytis kavinėse, restoranuose, baruose, smuklėse, aludėse, kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, taip pat ir alumi. R. L. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laiką kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, adresu Partizanų g. 112-1, Kauno m., taip pat be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Panaikinti BK 62 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.