Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 straipsnį - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį - 27 parų arešto bausme;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 27 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie griežčiausios 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iš dalies pridėta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iš dalies pridėta po 15 parų arešto, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, paskiriant subendrintą 3 metų 30 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki (duomenys neskelbtini) d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas nešaunamasis šaltasis ginklas – peilis, saugomas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate.

Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteistas galutine 34 parų arešto bausme, tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. R. nurodė, kad byloje civilinio ieškinio nereiškia. Nukentėjusioji M. M. nurodė, kad R. S. atleido, jie susitaikė, ji lanko jį pataisos namuose, ieškinio nereikš. Taip pat pažymėtina, kad R. S. kartu su M. M. augina bendrą mažametį nė metukų neturintį vaiką, kurį iki jam skirto suėmimo išlaikė. Tai aplinkybės, į kurias skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė ir jų neįvertino. Taip pat pabrėžtina, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas, šiuo metu jam jau nuo (duomenys neskelbtini) d. yra paskirtas suėmimas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl R. S. kaltės šioje dalyje, taip pat gynėjo nuomone, R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

5. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, tai yra įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

9. BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų. BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas supranta, kad neteisėtai įgyja ar nešioja nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, ir to nori. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nusikalstamų veikų padarymo.

10. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai (veikiant tampriam elementui ar gravitacijos jėgai) iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kuri yra ilgesnė kaip 8,5 cm.

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad R. S. įgijo ir namuose laikė peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte. (duomenys neskelbtini) d. specialisto išvadoje, kurią patvirtino ir apklausiamas specialistas N. K. apeliacinės instancijos teisme, konstatuota, kad pas R. S. rastas peilis su automatiškai atsilenkiančia geležte yra duriamojo – pjaunamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje. Vienas iš požymių skiriančių draudžiamą civilinėje apyvartoje peilį nuo nedraudžiamojo yra geležtės ilgis. Šiuo atveju geležtės ilgis yra 9,3 cm, kas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis ginklas. Kaip minėta, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, tai yra kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog nėra galimybės neginčijamai nustatyti ar nuteistasis R. S. žinojo ir galėjo žinoti, jog įprastoje maisto prekių parduotuvėje įsigytas peilis su automatiškai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis ilgesnis nei 8,5 cm, yra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Tuo labiau, kad už tokio peilio įsigijimą R. S. gavo įprastą pirkimo kvitą, kaip ir už kitas toje parduotuvėje perkamas prekes. Be to, parduotuvės, kurioje toks peilis gali būti įsigytas už 4 eurus, vadovas taip pat nežinojo, jog toks peilis yra uždraustas civilinėje apyvartoje, kadangi pats ne kartą prekes, tame tarpe ir nagrinėjamus peilius, į savo parduotuvę pirko Kauno Urmo bazėje. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nors R. S. praeityje yra ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, tame tarpe ir už kito žmogaus nužudymą peržengiant būtinosios ginties ribas, tačiau nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su draudžiamų ginklų įgijimu, laikymu ar jų disponavimu. Taigi, šiuo atveju nesurinkus byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistasis R. S. žinojo ar suprato, jog įsigytas peilis su automatiškai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis yra ilgesnis nei 8,5 cm, tai civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklas, ir norėjo tokį ginklą įsigyti, tai yra neįrodžius tiesioginės tyčios – subjektyviojo požymio, konstatuotina, kad jo veiksmai nesudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Todėl R. S. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Nuteistąjį R. S. išteisinant dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, panaikinama nuosprendžio dalis ir dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Be to, pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismas nuteistajam bendrindamas bausmių dalis padarė aritmetinę klaidą ir paskyrė didesnę galutinę subendrintą bausmę negu nurodė pridedamas bausmių dalis, tai yra prie 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo 9 mėnesius, 7 mėnesius, 15 parų, 15 parų ir klaidingai nurodė, kad galutinė bausmė yra 3 metai 30 parų, tačiau iš tiesų galutinė bausmė turėjo būti 2 metai 11 mėnesių. Ši klaida taip pat ištaisytina.

13. Apeliaciniame skunde prašoma konfiskuotą peilį, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, gražinti nuteistajam R. S.. Iš aukščiau aptartų duomenų nustatyta, kad pas R. S. buvo rastas peilis su automatiškai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis yra 9,3 cm. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą šis peilis yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis ginklas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimant nuosprendį daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Taigi, šiuo atveju, nors ir R. S. yra išteisinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, tačiau tai peilio su automatiškai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis ilgesnis nei 8,5 cm, nedaro civilinėje apyvartoje nedraudžiamu daiktu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjamą peilį konfiskavo.

Dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas R. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes nustatė, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Apeliaciniame skunde prašoma iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, konstatuojama nepriklausomai nuo kaltinamo asmens neblaivumo laipsnio. Svarbu yra tai, kad kaltininkas padarė veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, byloje nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, taip pat remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais), nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Vertinant, ar apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismų praktikoje pripažįstama, kad apsvaigimo reikšmė nustatoma įvertinant nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko veiksmų intensyvumą ir jų pobūdį bei kitas bylos aplinkybes.

16. Nuteistasis R. S. yra nuteistas įvykdęs tris nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis) ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 258 straipsnio 2 dalis ir 259 straipsnio 2 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. S. galimai būdamas neblaivus įvykdė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Kituose nusikaltimuose ir baudžiamuose nusižengimuose nebuvo keliamas nuteistojo R. S. neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų klausimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad dėl šios nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvų nenurodė. Nukentėjusysis P. R. ir liudytojos A. R. ir G. R. duodami parodymus nurodė, kad R. S. atrodė neblaivus. Nuteistasis apklausiamas nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, 3-4 iki įvykio buvo vartojęs žolę, pasišalinus iš įvykio vietos po įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo vartojo alkoholį. Nuteistasis R. S. buvo sulaikytas praėjus 1 valandai 6 minutėms po įvykio, alkotesteriu nustatytas 0,75 promilės girtumas.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas šią R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apsiribojo tik jo apsvaigimo nuo alkoholio fakto konstatavimu, bet papildomai nemotyvavo, kuo ir kaip apsvaigimas paskatino nusikalstamą elgesį. Byloje esančiais duomenimis nėra paneigta ir nuteistojo versija apie tai, kad alkoholį vartojo po įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo, o narkotines medžiagas vartojo likus kelioms dienoms iki įvykio. Iš R. S. parodymų aišku, kad jis taksi vairuotoją P. R. viešoje vietoje užpuolė tik su tikslu pasikalbėti, kodėl pastarasis neatvyko į iškviestą vietą ir jam nesuteikė pavežimo paslaugos, o ne dėl galimai išgerto alkoholio ar prieš kelias dienas vartotų narkotinių medžiagų. Taigi, iš bylos ištirtų įrodymų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis R. S. galėjo būti neblaivus, tačiau teisėjų kolegijos manymu, byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad jo apsvaigimas turėjo kokios nors įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl pirmos instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti šią aplinkybę R. S. atsakomybę sunkinančia, tuo labiau, jog kitose nusikalstamose veikose nėra jokių duomenų, kad nuteistasis R. S. būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo pripažinta R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, panaikinama, todėl apylinkės teismo nuosprendis ir šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl R. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. padarė 3 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir 1 nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Nors Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų darymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai), tačiau kaip jau aukščiau minėta, šiuo nuosprendžiu yra pašalinama nuteistajam nustatyta sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų darymui. Taip pat patikslinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikė bendrininkų grupėje tik dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. S. praeityje teistas 3 kartus, tame tarpe už žmogaus nužudymą peržengiant būtinosios ginties ribas. Nuteistasis R. S. taip pat penkių metų laikotarpyje 12 kartų baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Nors praeityje R. S. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad R. S. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

20. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad R. S. kartu su M. M. augina bendrą mažametį, nė vienerių metų neturintį vaiką, kurį iki jam paskirto suėmimo išlaikė. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl šeimyninės padėties nėra kažkuo išskirtinės, todėl savaime nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis augino mažametį vaiką dar iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai nesutrukdė jam įvykdyti ne vieną nusikalstamą veiką, tame tarpe ir du nesunkius nusikaltimus prieš mažamečio vaiko mamą M. M.. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtent tokia laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei R. S. asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti analogiškas, smurtines nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamosios atsakomybės ribas, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. skyrė tokias laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurių dydžius nustatė kiek mažesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Marijampolės apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus R. S. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Be to, teisėjų kolegijos manymu, sprendimas dėl vienos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę R. S. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktu, BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. S. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, ir priimti naują nuosprendį – R. S. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu R. S. paskirtos subendrintos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie griežčiausios 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš dalies pridėti 6 mėnesių 15 parų laisvės atėmimo bausmę, iš dalies pridėti 15 parų arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, paskiriant subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžio pašalinti R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Likusią Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dienos.