Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-371-651/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
1-371-651/2012
Teisminio proceso Nr.
1-24-01011-11-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nukentėjusysis
J. K.
Kaltinamasis
G. D.
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-371-651/2012Teisminio proceso Nr. 1-24-01011-11-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1; 1.1.7.2.7.;1.2.4.6.8. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nukentėjusiajam J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

2010-03-01 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D., 2011-09-10, apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Šarkuvos g. prie 20 namo, Kaune, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties sudavė vieną kartą rankos kumščiu J. K. į veido sritį, kuris nuo smūgio krisdamas galva trenkėsi į kietą šaligatvio pagrindą, taip padarydamas nukentėjusiajam J. K. muštinę žaizdą dešinio momens srityje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-09-10 paskambino savo mažamečio vaiko motinai E. K. paklausti, kaip gyvena ji ir jų mažametis vaikas, ir išgirdo jos stiprų klyksmą, šauksmą, labai išsigando, nes žino, kad ji serga tokia liga, kad kai susinervuoja, jai būna priepuolis. Išsigando, kad nenutiktų ko nors blogo, todėl nusprendė pas ją nuvažiuoti. Važiuodamas iškvietė greitąją pagalbą ir policijos ekipažą. Po maždaug 15-20 minučių atvykęs į vietą jų nesulaukė, skambino E. K., tačiau ji neatsiliepė, tada nuėjo iki jos buto durų, bet ji neatidarė ir nedavė jokio ženklo, kad jai viskas gerai. Tada dar kartą paskambino greitajai ir policijai, o pamatęs lėtai ateinantį gydytoją, pagalvojo, kad jau pavėlavo, todėl sudavė jam smūgį į veido sritį. Supranta, kad reikėjo į viską reaguoti ramiau, bet jis labai pergyveno dėl mažamečio vaiko, jo veiksmus lėmė išgąstis. Tą dieną buvo išgėręs du butelius alaus, tačiau esant šoko būsenai, nuvežus į PK jam nustatė 6 promilių girtumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. D. kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad gavo kvietimą prieš 14 val., tikslaus laiko nepamena, kad sugyventinis pranešė, jog 30 metų moteris adresu (duomenys neskelbtini), verkia, rėkia. Nuvyko tuo adresu, automobilį pastatė ten, kur netrukdytų eismui, nes eismas buvo didelis. Jis išlipo, pasiėmė savo krepšį su vaistais ir nuėjo prie trečios laiptinės, tačiau durys buvo užrakintos. Paspaudė 38 kodą, su kuriuo galima atrakinti daugelį durų, tačiau kodas netiko. Grįžo atgal į automobilį, paskambino dispečerei, kad ši perskambintų tam asmeniui, kuris kvietė ir pasakytų, kaip atrakinti duris. Jam bekalbant su dispečere, prie jų kaip tik priėjo kaltinamasis ir pasakė, kad tai jis kvietė greitąją į 42 butą. Jis ėjo paskui kaltinamąjį maždaug 1-1,5 metro atstumu, atrodė, kad jis ėjo lygiai, nesvirduliavo. Jiems beeinant kaltinamasis nieko nesakė, tik labai keikėsi, jokių pretenzijų nereiškė, o priėjus prie durų ir paprašius, kad šis pasakytų durų kodą, gavo netikėtą smūgį į veidą, nuo kurio griuvo aukštielninkas. Jam buvo diagnozuotas galvos smegenų sutrenkimas. Reiškia 20000 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro neturtinė žala – patirtas skausmas, išgyvenimai, mėnesį laiko nedirbo, gulėjo ligoninėje, po to gydėsi namuose, gėrė vaistus, buvo nedarbingas, pasekmes jaučia iki dabar, svaigsta galva.

Liudytojas V. A. parodė, kad atvykus į iškvietimo vietą, prie namo laiptinės automobilio pasistatyti nebuvo galima, pastatė jį toliau, tada felčeris nuėjo, bet greitai sugrįžo, nes buvo užrakintos laiptinės durys. Paskambino dispečerei, kad perskambintų asmeniui, kuris juos kvietė, kad atrakintų duris. Jiems bekalbant su dispečere, prie jų priėjo kaltinamasis, kuris, kaip suprato, kalbėjosi su dispečere, sakė kad reikia gaisrinės, reikia pjauti duris, nes jos šarvuotos ir taip paprastai į butą nepateks, o po to paprašė degtukų, bet jie neturėjo. Jam kilo įtarimas, kad kaltinamasis yra neblaivus. Kaltinamasis su J. K. nuėjo prie laiptinės, ten sustojo ir kalbėjo, jų pokalbis truko gal apie 5-7 sekundes ir tada kaltinamasis sudavė smūgį J. K., po ko šis nukrito. Jis greitai nuėjo prie jų, kaltinamasis pasitraukė apie 5-6 metrus toliau, niekur nebėgo, o jis buvo prie Juozo. Tuomet per dispečerinę iškvietė medikus ir policijos ekipažą. Atvykę policijos pareigūnai surakino kaltinamąjį ir įsodino į automobilį, o jis paskui medikus, kurie vežė Juozą, su savo automobiliu važiavo į klinikas. Kaip suprato, prie laiptinės Juozas prašė kaltinamojo, kad šis atidarytų duris ir tada buvo smūgis.

Rašytine medžiaga :

Tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad, 2011-09-10, apie 14.00 val., Šarkuvos g. prie 20 namo, Kaune, G. D. viešoje vietoje būdamas girtas, išplūdo necenzūriniais žodžiais GMP bendrosios praktikos slaugytoją J. K. bei sudavė jam smūgį, nuo kurio šis krisdamas prasiskėlė pakaušį (b.l. 2, 3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra ties namu, esančiu Šarkuvos g. 20, Kaune. Įvykio vietoje fotografuota, nuo rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo, paimta nuoplova ir patalpinta į konteinerį (b.l. 4-8).

Specialisto išvada J. K. konstatuota muštinė žaizda dešinio momens srityje, lengvas galvos sukrėtimas, kuris galėjo būti padarytas 2011-09-10. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo J. K. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 27- 28).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu G. D. nustatytas 6,00 promilių girtumo laipsnis (b.l. 48).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nukentėjusiojo J. K. ir liudytojo V. A. parodymais nustatyta, kad G. D. priėjus prie Šarkuvos g. 20 namo durų ir paprašius, kad šis pasakytų durų kodą, tyčia sudavė vieną kartą rankos kumščiu J. K. į veido sritį, kuris nuo smūgio krisdamas galva trenkėsi į šaligatvio pagrindą. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. D. nurodoma priežastis trenkti nukentėjusiajam – susijaudinimas dėl to, kad jis galbūt nespėjo atvykti pas asmenį, kuriam galimai reikėjo medicininės pagalbos – visiškai nelogiška ir nepriimtina moralės ir elgesio požiūriu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad G. D. be jokios priežasties, veikiamas chuliganiškų paskatų, smurtavo nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl civilinių ieškinių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys 2947,98 Lt sumai už J. K. išmokėtas ligos pašalpas laikotarpiu nuo 2011-09-10 iki 2011-11-10 įrodytas pateiktais dokumentais, pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo G. D..

Nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro patirtas skausmas, išgyvenimai, tai, kad jis mėnesį laiko nedirbo, gulėjo ligoninėje, po to gydėsi namuose, gėrė vaistus, buvo nedarbingas, pasekmes jaučia iki dabar, svaigsta galva.

LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys 20000 Lt sumai tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo G. D. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kadangi mėnesį laiko nedirbo, gulėjo ligoninėje, gėrė vaistus, buvo nedarbingas, pasekmes jaučia iki dabar. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis J. K. nustatytinas 5000 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo G. D..

Nukentėjusiojo J. K. turėtos išlaidos 100 Lt sumai advokato pagalbai apmokėti dėl civilinio ieškinio surašymo, pripažintinos proceso išlaidomis, išieškant iš nuteistojo G. D. (BPK 104 str. 2 d., 105 str. 1 d.).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis G. D. laikytinas neteistu (BK 97 str. 3 d.), padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, už analogišką veiką teisiamas antra kartą (b.l. 71, 72), baustas administracine tvarka (b.l. 83-95), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (b.l. 62, 63). Atsižvelgiant į tai, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas (BK 56 str.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą. G. D. skirtina BK 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir teismo įpareigojimai.

Daiktiniai įrodymai – 2011-09-10 įvykio apžiūros metu paimtas vokas su konteineriu, kuriame yra raudonos spalvos dėmės nuoplova, saugomas Kauno AVPK Santakos PK, nusoprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas ( BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. D. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskiriant BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokant per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atveju bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-09-10 iki 2011-09-12.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš G. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 2947,98 Lt (du tūkstančius devynis šimus keturiasdešimt septynis litus 98 ct) žalos atlyginimo už J. K. ligos pašalpas laikotarpiu nuo 2011-09-10 iki 2011-11-10.

Priteisti iš G. D. J. K. naudai 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš G. D. J. K. naudai 100 Lt (vieną šimtą litų) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktinius įrodymus –voką su konteineriu, kuriame yra raudonos spalvos dėmės nuoplova, saugomą Kauno AVPK Santakos PK, nusoprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kursevičienė