Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini) montuotoju, teistas: 1) 2007-12-10 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 13 MGL (1690 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta; 2) 2012-07-17 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bausmė atlikta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį;

A. L. (A. L.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pardavėju - konsultantu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. R. 2015 m. balandžio 6 d., apie 00.15 val., viešojoje vietoje – Maironio gatvės važiuojamojoje dalyje, prie kavinės „Širdelė“, esančios Maironio g. 16, Druskininkuose, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu kitų asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, sudavė rankos kumščiu smūgį nukentėjusiajam D. Č. į dešinę veido pusę, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pribėgo prie nukentėjusiojo, sugriebė už striukės ir rankos kumščiu sudavė smūgį į kairę veido pusę, po to, A. L. sudavus rankos kumščiu smūgį nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo aukštielninkas ant asfalto, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam į kojas, o A. L. sudavė smūgį koja nukentėjusiajam į galvos sritį, tokiu būdu, R. R. nukentėjusiajam D. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja J. M. parodė, kad 2015 m. balandžio 5 d. kavinėje šventė jos vyro M. M. gimtadienį, tarp draugų kavinėje buvo ir R. R., A. L.. Apie 24 val. prie staliuko buvo likę keturiese - tik ji, jos vyras, M. G. ir A. L.. Į kavinę įbėgo V. L. ir pasakė, kad muša R. R.. Išbėgus į kiemą, pamatė du vyrus besivoliojančius ant gatvės – R. R. ir D. Č., kurie vartėsi susikibę. A. L. pribėgo ir juos skyrė. V. L. pakėlė D. Č., o A. L. R. R.. Ji su vyru M. M. nuėjo prie toliau stovinčio R. D. ir vyras jam iškvietė taksi, o ji grįžo prie M. G.. A. L., R. R. ir D. Č. kažką aiškinosi, smūgių R. R. ar D. Č. nematė. Atvykę pareigūnai R. R. išvežė į policiją.

Liudytojas policijos pareigūnas G. G. parodė, kad 2015 m. balandžio mėn., dienos neprisimena, Druskininkų PK budėtojo dalyje buvo gautas pranešimas, kad prie kavinės „Širdelė“ vyksta muštynės. Nuvykę į vietą policijos pareigūnai D. K. ir E. A. pranešė, kad prie kavinės muštynių nebėra, veža į policijos komisariatą iš viešos vietos paimtą neblaivų asmenį. Į PK pristatė R. R., kuriam jis pagal tarnybinį pranešimą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad viešoje vietoje Maironio gatvėje girtas šlitinėjo. Maždaug už valandos į policijos komisariatą atvyko D. Č. ir pasakė, kad įvyko konfliktas, jį sumušė, tačiau neįvardijo, kas jį sumušė. D. Č. pasakė, kad pareiškimą rašys vėliau, nes vyksta į ligoninę. Tą naktį jis į policiją negrįžo. Vėliau sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. R. R. buvo pristatytas neblaivus, ant jo jokių sužalojimų nesimatė.

Iš 2015-04-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. Č. tarp šešių asmenų atpažino R. R., kaip asmenį, kuris 2015-04-06 apie 00.15 val. prie kavinės „Širdelė“, esančios Maironio g. 16, Druskininkuose, sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinį apatinį žandikaulį, vieną smūgį kumščiu į kairį antakį ir suplėšė striukę (t. 1, b. l. 21-24).

Iš 2015-04-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. Č. tarp šešių asmenų atpažino A. L., kaip asmenį, kuris 2015-04-06 apie 00.15 val. atbėgęs nuo kavinės „Širdelė“, esančios Maironio g. 16, Druskininkuose, sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostikaulį, vėliau įspyrė į kairės pusės pakaušio sritį (t. 1, b. l. 25-28).

Iš 2015-06-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą ant gatvės Druskininkuose, Maironio gatvėje ties kavine „Širdelė“, ir paaiškino, kad toje vietoje 2015-04-06 jis buvo sužalotas (t. 1, b. l. 38-44).

Iš 2015-06-11 akistatos tarp nukentėjusiojo D. Č. ir įtariamojo A. L. protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. Č. akistatos metu patvirtino, jog jam smūgį rankos kumščiu į veidą sudavė būtent A. L., po ko jis nukrito ant asfalto, krito tuo metu ir R. R., po to A. L. jam gulinčiam spyrė į pakaušį (t.1, b. l. 114-116).

Iš 2015-06-11 akistatos tarp nukentėjusiojo D. Č. ir įtariamojo R. R. protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. Č. akistatos metu patvirtino, jog, kilus konfliktui tarp jo ir R. R. dėl kito asmens, kuris trukdė pravažiuoti, R. R. jam sudavė du smūgius į veidą, suplėšė striukę, ar nukritusiam nuo kito asmens smūgio toliau sudavinėjo smūgius, nematė, nes rankomis dengėsi galvą (t. 1, b. l. 117-120).

Iš 2015-04-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja Ž. B. tarp keturių asmenų atpažino R. R. kaip asmenį, kuris 2015-04-06 apie 00.15 val. koliojo D. Č., stumdė, tampė jį už striukės, sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, vėliau jam ir D. Č. nugriuvus, sudavė D. Č. rankomis smūgius į kojas (t. 1, b. l. 68-71).

Iš 2015-04-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja Ž. B. tarp keturių asmenų atpažino A. L., kaip asmenį, kuris 2015-04-06 apie 00.15 val. kartu su kitais pargriovė D. Č. ant asfalto ir spyrė D. Č. vieną kartą į sprandą (t. 1, b. l. 76-79).

Iš 2015-04-22 specialisto išvados Nr. G 343/15 (06) matyti, kad D. Č. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje ir kairėje blauzdoje, muštinė žaizda kairės alkūnės srityje bei kairio alkūnės sąnario tepalinio maišelio trauminis uždegimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą, abi rankas ir kairę koją kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų visuma kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės alkūnės srities muštinės žaizdos bei kairio alkūnės sąnario tepalinio maišelio trauminio uždegimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei odos nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje ir kairėje blauzdoje tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Tiek koja, tiek kumštis gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neatmeta sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant rankomis ar kojomis (t. 1, b. l. 49-51).

Iš 2015-07-20 specialisto išvados Nr. pG 711/15 (06) matyti, kad medicininių duomenų, nurodančių į konkretų sužalojimų padarymo būdą (trauminis poveikis smūgiuojant ar trauminis poveikis atsitrenkiant), nėra. Odos nubrozdinimų dešinės alkūnės srityje bei muštinės žaizdos kairėje alkūnėje padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą, plokščią paviršių (asfaltuotą gatvės dangą), neatmetama. Kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei odos nubrozdinimų kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutiniame ir apatiniame trečdaliuose padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių (asfaltuotą gatvės dangą), mažai tikėtina. Odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje bei muštinė žaizda kairėje alkūnėje galėjo būti padaryta tiek vienmomentiškai, tiek dviejų atskirų trauminių poveikių pasėkoje. Kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei odos nubrozdinimai kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutiniame ir apatiniame trečdaliuose padaryta mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 54-56).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas – teismo med. ekspertas patvirtino specialisto išvadas ir paaiškino, kad alkūnių, galvos sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgį ir krentant ant asfalto. Nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmė alkūnės uždegiminis procesas. Akiduobė žalojama veikiant akiduobės sritį kietu buku riboto paviršiaus žalojančiu daiktu. Jei būtų atsitrenkimas į asfalto dangą, tai atsitrenkiant į asfaltą žalojamos iškilusios veido dalys, kakta, skruostikaulis, smakras, nosies sritis. Kadangi yra dinaminis kontaktas, tai pasireiškia nubrozdinimais iškiliosiose veido srityse. Šiuo atveju iškiliose veido dalyse sužalojimų nebuvo. Sužalojimas apatiniame akies voke, tikėtina, kad galėjo būti padarytas kumščiu, koja. Neatmetama galimybė, kad sužalota kumščiu. Dešinės alkūnės sužalojimai ir kairės rankos alkūnės sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vieno poveikio, tiek atskirai. Kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei odos nubrozdinimų kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutiniame ir apatiniame trečdaliuose padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą asfaltą, mažai tikėtina, tai buvo du atskiri praslystantys smūgiai, galėjo būti padaryti ir ranka, ir koja.

Iš protokolo - pareiškimo matyti, kad dėl sužalojimo D. Č. į policiją kreipėsi 2015 m. balandžio 6 d. ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 12-13).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ar panašiai. Fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymį, jeigu tai padaroma viešoje vietoje sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką. Tokiu atveju padaryta veika papildomai pagal BK 140 straipsnį nekvalifikuojama. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei dėl chuliganiškų motyvų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte išdėstytos veikos požymiai numato chuliganiškas veikos paskatas, tačiau nenumato viešosios tvarkos sutrikdymo padarinių (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009, 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-269-697/2016 ir kt.).

Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. R. 2015 m. balandžio 6 d., apie 00.15 val., viešojoje vietoje - Maironio gatvės važiuojamojoje dalyje prie kavinės „Širdelė“, esančios Maironio g. 16, Druskininkuose, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu kitų asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, sudavė rankos kumščiu smūgį nukentėjusiajam D. Č. į dešinę veido pusę, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pribėgo prie nukentėjusiojo sugriebė už striukės ir rankos kumščiu sudavė smūgį į kairę veido pusę, po to, kai pribėgęs A. L. sudavė rankos kumščiu smūgį nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo aukštielninkas ant asfalto, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis rankomis sudavė smūgius nukentėjusiajam į kojas, tokiu būdu, jis nukentėjusiajam D. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes nusikalstama veika padaryta mieste, gatvėje, kur bet kada gali pasirodyti kiti asmenys, be to, matant liudytojai Ž. B., po to, kai nukentėjusysis A. L. smūgiu buvo pargriautas, vėl sudavė smūgius nukentėjusiajam į kojas, įvykį stebint kavinės darbuotojams ir lankytojams šalia kavinės, tuo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. R. R. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, kuri prokuroro pareiškimu teisingai perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 284 straipsnio 1 dalį, nes savo nusikalstamu elgesiu kalinamasis R. R. nukentėjusiajam D. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo R. R. iškelta versija, kad jis, neva, jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tik susistumdė, dėl ko plyšo nukentėjusiojo striukė, kad nukentėjusysis pats jam sudavė smūgius, kai jis norėjo pasiaiškinti, dėl ko Č. prikibo prie R. D., antrą smūgį sudavė į veidą iš kavinės atbėgus jo draugams A. ir V. L. ir kt., po ko jis krito, buvo sužalota galva pakaušio srityje, lūpos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl atmestina, vertintina, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis R. R. ir nukentėjusysis D. Č. nebuvo pažįstami, jokių kontaktų, konfliktų neturėję, ką pripažįsta ir pats kaltinamasis, todėl atmestini ir kaltinamojo R. R. parodymai, kad nukentėjusysis jį apkalba, norėdamas pasipelnyti. Kaltinamasis R. R. buvo vežamas į policijos komisariatą, policijos pareigūnai jokių sužalojimų nematė, pats R. R. nesiskundė, kad buvo įvykio metu nukentėjusiojo sužalotas, pareiškimo nerašė. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jam smūgius sudavė R. R. po to, kai jis nuo gatvės vidurio nuvedė R. D., kuris stovėjo gatvės viduryje ir trukdė pravažiuoti, R. R. iš karto nurodė ir policijos pareigūnams, šiuos nukentėjusiojo D. Č. parodymus patvirtino ir liudytoja Ž. B., kuri buvo įvykio vietoje nuo pat pradžių, matė kaltinamojo R. R. veiksmus, jos parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, jais abejoti teismas pagrindo neturi, todėl liudytojos Ž. B. parodymai priimtini. Kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent įvykio metu nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados, kurias specialistas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Objektyvių, neginčytinų duomenų, kad nukentėjusysis ar liudytoja Ž. B. siektų apkalbėti kaltinamąjį R. R., byloje nėra.

Kaltinimo dalis, kad R. R. nusikalto tyčia be svarbių priežasčių, tikslintina, pripažįstant, kad jis nusikalto dėl mažareikšmės dingsties.

Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. L. 2015 m. balandžio 6 d., apie 00.15 val., viešojoje vietoje - Maironio gatvės važiuojamojoje dalyje prie kavinės „Širdelė“, esančios Maironio g. 16, Druskininkuose, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu kitų asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išbėgęs su kitais draugais ir broliu V. L. iš kavinės, nukentėjusiajam D. Č. laikant R. R. už rankos, kad šis nepabėgtų, nesant jokios rimtos priežasties, nepasiaiškinęs, kas vyksta tarp kaltinamojo R. R. ir nukentėjusiojo D. Č., tuo metu R. R. negresiant jokio pavojaus, nesant smurto (laikymas už rankos negali būti vertinamas mušimu), iš karto kitų asmenų akivaizdoje tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, sudavė smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą, po ko šis nugriuvo ant alkūnių ant asfalto, dėl ko buvo sužalotas ne tik veidas, bet ir alkūnės, po to jam gulinčiam koja sudavė smūgį į galvos plaukuotąją dalį ties sprandu, ko pasėkoje viešoje vietoje padarė Č. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, nes dėl alkūnės srities muštinės žaizdos bei alkūnės sąnario tepalinio maišelio trauminio uždegimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimo sudėtį.

Be to, ištirtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamasis A. L. viešojoje vietoje - Maironio gatvės važiuojamojoje dalyje prie kavinės „Širdelė“, esančios Maironio g. 16, Druskininkuose, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu kitų asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, pribėgęs sudavė rankos kumščiu smūgį nukentėjusiajam D. Č. į dešinę veido pusę, nukentėjusiajam nugriuvus aukštielninkam ir atsitrenkiant abiejų rankų alkūnėmis į asfaltą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. R. rankomis suduodant smūgius nukentėjusiajam į kojas, jis tuo metu sudavė smūgį koja nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo padarydamas kraujosruvą odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, muštinę žaizdą kairės alkūnės srityje bei kairio alkūnės sąnario tepalinio maišelio trauminį uždegimą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes įvykį matė ir stebėjo kiti asmenys, tame tarpe iš kavinės išėję darbuotojai, lankytojai, bei nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. Č., jo nusikalstama veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

Šios abi A. L. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamasis A. L. kaltę neigia, nurodo, kad jis jokių smūgių nukentėjusiajam D. Č. nesudavė, sužalojimų nepadarė, nukentėjusysis galėjo susižaloti grumtynių su R. R. metu. Šie kaltinamojo parodymai, jo iškelta versija neatitinka faktinių bylos aplinkybių, viso įvykio fono, vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmestini. Nukentėjusysis D. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. L. sudavė smūgį į veidą, jis krito, susižalojo alkūnes, po to buvo spardomas į galvą, nurodo, kad į galvą spyrė A. L., kuris stovėjo šalia galvos, o R. R. tuo metu sudavė smūgius į kojas, buvo šalia kojų. Atpažinimo pagal nuotraukas metu jis atpažino būtent A. L., nors iš kavinės pribėgo prie jo trys asmenys, tai A. L., jo brolis V. L. ir M. M., ir nurodė, kokius veiksmus jis atliko, savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. L. metu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja Ž. B., kuri buvo įvykio vietoje, parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu taip pat atpažino būtent A. L., kaip asmenį, kuris sužalojo nukentėjusįjį, liudytojos ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa. Duomenų byloje, kad nukentėjusysis ir liudytoja apkalba kaltinamąjį, nėra. Su liudytoja Ž. B. A. L. nebuvo pažįstami, su nukentėjusiuoju taip pat, kaltinamajam A. L. nukentėjusysis žinomas kaip Druskininkietis pareigūnas, jokių konfliktų, ryšių tarpusavyje neturėjo, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo D. Č. ir liudytojos Ž. B. parodymais. Liudytojos kavinės darbuotojos A. P., R. G. konflikto pradžios nematė, kad kas nors suduotų smūgius nematė, tačiau iš peržiūrėto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad tuo momentu, kai V. L., A. L., M. M. išeina iš kavinės ir juda link gatvėje esančių R. R. ir D. Č., liudytojos buvo lauke, šalia kavinės, stebėjo įvykį, teismas turi pagrindo konstatuoti, kad jos matė kaltinamųjų veiksmus, tačiau, siekdamos sušvelninti kaltinamųjų padėtį, kadangi juos pažįsta kaip kavinės lankytojus, nurodo įvykio aplinkybes, kurios neatitinka kitų objektyvių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, todėl teismas neturi pagrindo tikėti duotais jų parodymais ir pripažinti juos patikimais. Kiti liudytojai V. M. ir S. V., kaip jie nurodo, buvo neblaivūs, ir nors kartu su kavinės darbuotojomis lauke stebėjo įvykį, tačiau dėl girtumo ir praėjusio laiko visų aplinkybių, galimai, ir nepamena. Liudytojų V. L., M. M., J. M., M. G., R. D. parodymai, kad matė, kaip D. Č. sudavė smūgį R. R., po ko šis nukrito ir atsitrenkė galva į asfaltą, kad tuo metu, kai A. ir V. L. išbėgo iš kavinės, R. R. ir D. Č. gulėdami ant asfalto grūmėsi, R. R. buvo apačioje, o D. Č. – jį prispaudęs viršuje, dėl ko V. ir A. L. juos skyrė, o išskyrus, D. Č. stovinčiam R. R. sudavė smūgį, po ko šis nukrito, atmestini kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Jų parodymais kaip patikimais teismas negali remtis, nes šie liudytojai yra kaltinamųjų artimi draugai, o V. L. yra kaltinamojo A. L. brolis, M. G. yra kaltinamojo A. L. draugė. Šių liudytojų parodymai vertintini kaip siekimas padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad R. R. yra laikomas už rankos D. Č., mėgindamas ištrūkti R. R. kabinasi už medžio, netrukus po kelių sekundžių iš kavinės vienas paskui kitą išeina V. L., A. L., M. M.. Toliau, važiuojamosios gatvės dalies nesimato, vaizdo kamera nefiksuoja. Įvykį stebi kavinės darbuotojos, lankytojai, apklausti byloje liudytojais. O tai paneigia tą aplinkybę, kad, išėjus iš kavinės kaltinamajam A. L. ir kitiems draugams, jie pamatė ant gatvės gulinčius besigrumiančius R. R. ir D. Č., juos skyrė. Vaizdo įrašas kaip tik patvirtina nukentėjusiojo D. Č., liudytojos Ž. B. parodymus, kad tuo metu, kai A. L. išeina iš kavinės, R. R. ir D. Č. stovi, R. R. laikomas už rankos, o ne ant asfalto gulėdami grumiasi. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis D. Č. nurodė priežastis, dėl kurių atvykusiems policijos pareigūnams iš karto nenurodė ir jį sužalojusio A. L.. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio dalyvių pavardžių nežinojo, po patirtų sužalojimų patyrė stresą, jautė didelį skausmą, stengėsi sulaikyti bent vieną asmenį, tai R. R., kad šis nepabėgtų, o po to policijoje tyrimo metu bus išaiškinti ir kiti jį sužaloję asmenys. Šie jo parodymai logiški, tikėtina, kad, nors nukentėjusysis ir yra policijos pareigūnas, tačiau dėl suduotų smūgių, sužalojimų jautė skausmą, patyrė stresą, dėl ko tinkamai tuoj po įvykio negalėjo susikaupti ir išsamiai papasakoti pareigūnams, kas, kokiu būdu jį sumušė ir sužalojo.

Nukentėjusysis parodė, jog jis jautė, kad buvo spardomas ir kitų prie jo pribėgusių asmenų, tačiau, kas dar ir į kurias kūno vietas sudavė smūgius, nematė, nes buvo užsidengęs galvą, veidą. Liudytoja Ž. B. parodė, jog matė, kad ir M. M. sudavė gulinčiam nukentėjusiajam smūgius, tačiau ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu neįrodyta, prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b. l. 171-174). Nors kitų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ir nutrauktas, tačiau šios nukentėjusiojo ir liudytojos nurodytos aplinkybės nepaneigia kaltinamųjų R. R. ir A. L. kaltės.

Kaltinimo dalis, kad A. L. nusikalto tyčia be jokios priežasties, tikslintina, pripažįstant, kad jis nusikalto dėl mažareikšmės dingsties.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Nukentėjusysis prašo priteisti 640,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, tai yra, 100 eurų už suplėšytą striukę, 30 Eur už sugadintus marškinėlius, 460 Eur už įvykio metu nutrauktą ir nerastą auksinę grandinėlę, 50,81 Eur kuro išlaidas vykti į apklausas Varėnoje, bei 120 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant civilinį ieškinį. Taip pat prašo iš kaltinamųjų priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydį motyvuoja tuo, kad patyrė skausmą, stresą, nepatogumus prieš bendradarbius, kurie aptarinėjo įvykį, dėl ko jis išgyveno, ir dabar emociškai jaučiasi blogai. Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Kai tokia žala nukentėjusiajam neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusiojo D. Č. pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai 180,81 Eur. Kita ieškinio dalis dėl auksinės grandinėlės 460 Eur vertės praradimo atmestina. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad įvykio dieną nukentėjusysis turėjo grandinėlę, nėra įrodymų, kokia jos vertė, kur ją prarado nukentėjusysis nežino, daro prielaidą, kad, galimai, įvykio metu, nors nukentėjusysis taip pat važiavo į policiją, į ligoninę. Nesant įrodymų, kad grandinėlė dingo būtent dėl kaltinamųjų veiksmų, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti šios ieškinio dalies. Kadangi nukentėjusysis turėjo išlaidų dėl civilinio ieškinio surašymo, todėl iš kaltinamųjų priteistinos 120 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, po 60 Eur iš kiekvieno. Ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Kalbant apie neturtinę žalą, įstatymas numato tam tikrą piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, bei gauti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šias aplinkybes: nukentėjusiajam kaltinamojo R. R. nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o kaltinamojo A. L. veiksmais – nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė didelį skausmą dėl sužalotos alkūnės, užsitęsė gydymas. Kaltinamųjų veiksmais jis buvo pažemintas, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Įvertinus bylai reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į padarytų sužalojimų mastą, iš kaltinamojo R. R. nukentėjusiojo naudai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo A. L. nukentėjusiojo naudai priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmestina.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis R. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltės nepripažįsta visiškai, tai rodo, kad jis nesigaili nusikaltęs, praeityje teistas du kartus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kas rodo, jog jis turi polinkį pažeidinėti viešąją tvarką, žalos nukentėjusiajam neatlygino, dėl jo nusikalstamų veiksmų prasidėjo konfliktas, kuris užsitęsė, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad jis nukentėjusiojo po įvykio atsiprašė, siekė susitaikymo, turi ką tik, 2016-07-20, gimusį vaiką, kuriam reikalinga abiejų tėvų globa ir priežiūra, dirba, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

Kaltinamasis A. L. padarė tyčinį nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės nepripažino visiškai, kas rodo, kad jis nesigaili nusikaltęs, žalos nukentėjusiajam neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad jis praeityje neteistas, nebaustas, charakterizuojamas labai gerai, dirba, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

Daiktiniai įrodymai – nukentėjusiojo rūbai grąžinti nukentėjusiajam. Diskas su vaizdo įrašu (t.1, b. l. 88) paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301- 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos R. R. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti darbą.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės teismo nuosprendis R. R. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę bausmę A. L. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos A. L. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti darbą.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės teismo nuosprendis A. L. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo D. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. R. ir A. L. solidariai nukentėjusiojo D. Č. naudai 180,81 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. R. nukentėjusiojo D. Č. naudai 300 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 60 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. L. nukentėjusiojo D. Č. naudai 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 60 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Daiktinį įrodymą diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.