Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-07 · Byla Nr. N-575-353-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
N-575-353-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-353/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarimo G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 30 d. G. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 3 - 4) už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Vambra“ (toliau – ir UAB „Vambra“, ir įmonė) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 7 punktų nuostatas. 2008 m. spalio 30 d. 10 val. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Vambra“, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dviems darbuotojams nuo 2008 m. dirželio 15 d. iki 2008 m. birželio 16 d. tyčia apskaičiuota ir išmokėta 900 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinės veiklos dokumentus: E. Ž. išmokėta kavinėje „Oranžinis baras“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2008 m. birželio 16 d. 300 Lt; A. P. išmokėta kavinėje „Oranžinis baras“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2008 m. birželio 15 d. 600 Lt. Pinigų išdavimą minėtiems darbuotojams atliko įmonės administratorius R. Ž.. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi (b. l. 130 – 132) nutarė administracinę bylą G. Š. nutraukti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl G. Š. byla nutrauktina. G. Š. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas, remiantis operatyvaus patikrinimo UAB „Vambra“ metu gautais dviem informacijos šaltiniais – buvusių šios įmonės darbuotojų E. Ž. ir A. P. paaiškinimais, duotais Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Abu šie asmenys paaiškinimų davimo metu šioje įmonėje jau nebedirbo. Jokių kitų duomenų, kad UAB „Vambra“ buvo pažeista darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, neskaitant šių dviejų asmenų paaiškinimų, byloje nesurinkta. Byloje nėra užfiksuota neapskaitytų piniginių lėšų buvimas UAB „Vambra“. Neskaitant žodinės informacijos, nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad neapskaityti pinigai kam nors įmonėje kokiu nors pavidalu buvo mokami. Bylos teisminio nagrinėjimo metu E. Ž. ir A. P. valstybinės mokesčių inspekcijos surašytuose paaiškinimuose esančius teiginius paneigė. Mokesčių inspekcijos pareigūnai ėmė paaiškinimus ir iš kitų įmonės darbuotojų, tačiau nė viename iš jų duomenų apie galimus užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus nebuvo rasta. E. Ž. ir A. P. yra ne lietuvių tautybės asmenys ir teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausiami dalyvaujat vertėjui. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams šie asmenys paaiškinimus rašė nedalyvaujant vertėjui. Bylos teisminio nagrinėjimo metu E. Ž. nurodė, kad paaiškinimą jam padiktavo mokesčių inspekcijos pareigūnai. A. P. nurodė, kad paaiškinimuose minimas užmokestis iš tikrųjų yra arbatpinigiai, o ne darbo užmokestis, ji patvirtino, kad teisingi yra teismui duodami parodymai. E. Ž. teisminio nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad tie pinigai, kurie jo paaiškinime įvardinti kaip darbo užmokestis, iš tikrųjų yra arbatpinigiai, gauti iš klientų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog įrodymų dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, nesurinkta.

II.

Apeliaciniu skundu (b. l. 137 ) Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –Institucija) prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Institucija teigia, kad šis nutarimas prieštarauja teisės normoms, suformuotai teismų praktikai ir priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, todėl naikintinas kaip nepagrįstas. Institucijos nuomone, nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinto ar suformuluoto reikalavimo administracinių teisės pažeidimų bylose dėl tyčinio darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo įrodyti neapskaityto darbo užmokesčio šaltinį. Neapskaitytų piniginių lėšų laikymas įmonėje galėtų būti netiesioginis įrodymas, tačiau jis nėra esminis. Dėl įrodinėjimo priemonių administracinių teisės pažeidimų bylose pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų paaiškinimai yra pakankami įrodyti pažeidėjo kaltę (Administracinė byla Nr. N3-675-07). Pažymi, kad teismas nepagrįstai vertino liudytojų paaiškinimus kaip nepakankamą įrodinėjimo priemonę. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neatsižvelgė, jog buvusių darbuotojų nurodytos arbatpinigių sumos – 600 Lt per mėnesį – yra nepagrįstai didelės, nelogiškos ir neatitinka arbatpinigių sampratos ir paskirties. Be to, liudytojai paaiškino, kad tokio dydžio arbatpinigius gaudavo ne tik padavėjos, bet ir kitas personalas: virėjai, valytojas, administratorius. Administratorius R. Ž. duotame paaiškinime nurodė, kad papildomo darbo užmokesčio negavo ir nemokėjo, o teismo posėdžio metu nurodė, jog iš padavėjų surinkdavo arbatpinigius, kuriuos padalindavo visiems darbuotojams ir sau. Institucija nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Institucija pažymi, kad versija apie arbatpinigių mokėjimą atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, o apie jokius arbatpinigių mokėjimus nebuvo užsiminta nė viename paaiškinime ikiteisminio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose. Todėl ši versija vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Byloje kitų įrodymų be buvusių šios įmonės darbuotojų E. Ž. ir A. P. paaiškinimų nėra. Bylos teisminio nagrinėjimo metu E. Ž. ir A. P. valstybinės mokesčių inspekcijos surašytuose paaiškinimuose esančius teiginius paneigė. Papildomų objektyvų įrodymų teismui nebuvo pateikta. O E. Ž. ir A. P. versija apie arbatpinigius nebuvo paneigta objektyviais įrodymais.

Esant abejonių dėl asmens kaltės, įrodymai pagal bendruosius administracinės atsakomybės principus vertinami asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai (Administracinė byla Nr. N3-1821-07). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įrodymų dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, nesurinkta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas